- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- eI-2254-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02512-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- D. Š.
dalyvaujant pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovėms R. Š., V. A., atsakovui D. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui D. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu iš skolininko D. Š. priteisti 421,08 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Raseinių rajono savivaldybės administracijai vietinės rinkliavos mokestį už objektą, esantį Raseinių rajone, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d. ir išduoti teismo įsakymą.
Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 6 d. išdavė teismo įsakymą dėl 421,08 Eur nesumokėtos rinkliavos Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudai iš skolininko D. Š.. 2022 m. gruodžio 21 d. teisme gavus skolininko D. Š. prieštaravimus dėl pareiškėjos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė ir jos atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad, nors atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. nemoka vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pažymėjo, jog ne kartą buvo kreiptasi į atsakovą su daugkartiniais raginimais atsiskaityti už teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir savo piniginių prievolių neįvykdė. Teigė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 421,08 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio. Pabrėžė, kad kintamoji dalis minėto mokesčio atsakovui nėra skaičiuojama.
Akcentavo, jog įsiskolinimo suma apskaičiuota vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1) TS-292 4 punktu (nauja redakcija 2008 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. (1.1)TS-224), kuris reglamentuoja, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedama privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Visi Raseinių rajono gyventojai, vadovaujantis minėto sprendimo 5 punktu, buvo informuoti dėl privalomos rinkliavos įvedimo. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (1.1) TS-125 patvirtino Raseinių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d sprendimu Nr. (1.1)TS-177 patvirtino „Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus“ (galiojusio iki 2009 m. gruodžio 17 d.), nauja redakcija 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. (1.1)TS-412 (galiojo iki 2012 m. sausio 30 d.), nauja redakcija 2012 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. (1.1)TS-27 (galiojo iki 2016 m. spalio 27 d.). Taryba 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-199 patvirtino vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (galiojo iki 2013 m. sausio 17 d.), nauja redakcija 2013 m. sausio 17 d. sprendimas TS-8 (dalinis pakeitimas sprendimu 2014 m. spalio 30 d. Nr. TS-376, galiojo iki 2016 m. spalio 27 d.). Taryba 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-370 patvirtino „Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus ir Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką“, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. (galiojo iki 2019 m. birželio 20 d.), nauja redakcija 2019 m. birželio 20 d. TS-184 (2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. TS-373 priedo nauja redakcija) ir nustatė naujus atliekų rinkliavos dydžius ir metodiką. Prašė prašymą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą Raseinių rajone ir gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Pabrėžė, kad objektas, dėl kurio kyla nesklandumai, įsigytas siekiant jį atstatyti ir naudoti pagal paskirtį (avių ir kitų gyvulių auginimas). Teigė, kad 2018 metais jis gavo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos pranešimą apie komunalinių atliekų mokestį. Tvirtino, kad pareiškėjai pateikė prašymą neskaičiuoti komunalinių atliekų išvežimo mokesčio ir fotografijas, liudijančias apie esamą objekto būklę (apgriauti pamatai, apaugę krūmais ir medžiais), įrodančias, kad jokia veikla nėra vykdoma ir dėl to negali atsirasti kokių nors komunalinių atliekų, už kurių išvežimą ir tvarkymą skaičiuojamas mokestis, todėl buvo atleistas nuo šio mokesčio, kaip negeneruojantis jokių atliekų, kurias reikėtų surinkti ir tvarkyti. Akcentavo, kad situacija nėra pakitusi iki dabar. Objekte nėra vykdoma jokia veikla ir atliekų ten atsirasti negali, tačiau jau nuo 2019 metų pareiškėja jam pateikė sąskaitą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, nors tokios paslaugos nesuteikė, kadangi minėtame objekte jų paprasčiausiai fiziškai nėra ir atsirasti negali. Atkreipė dėmesį, kad rinkliavą privaloma rinkti iš atliekų turėtojų, o jis jokių atliekų negeneruoja, veiklos minėtame objekte nevykdo, yra tik minėto objekto savininkas, už kurio turėjimą tvarkingai moka nekilnojamo turto mokesčius. Prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).
Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-29 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava atsakovui nagrinėjamu atveju skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-370 (galiojo nuo 2017-01-01 iki 2019-06-20) ir 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. TS-184 (nauja redakcija - 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. TS-373) patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).
Nuostatų 2 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Raseinių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriuos atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų 1 priede, savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Pagal Nuostatų 12 punktą, savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Nuostatų 14 punktas numato, kad pastoviąją rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys, o pagal 16 punktą kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 14 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.
Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjai 421,08 Eur pastoviosios dalies dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio. Pateikti dokumentai, t. y. pareiškėjos atsakymas į atsakovo 2022 m. sausio 12 d. prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio, patvirtina, kad kintamoji dalis minėto mokesčio atsakovui nėra skaičiuojama.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556‑1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 ir 20 straipsniai; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F.a byloje I. srl H. F. ir kt. (p. 48–50).
Pažymėtina, jog anksčiau minėtais Nuostatais Raseinių rajono savivaldybėje nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas, tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pagal naujojo teisinio reguliavimo normas, nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negali būti atleidžiamas.
Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo), ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl to pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (Nuostatų 14 punktas), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai jis nesukūrė atliekų.
Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys ir kurie pateikia reikalingus prašymus bei Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2403/2012).
Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nekilnojamame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra vykdoma jokia veikla ir atliekų ten nesusidaro, todėl minėtas objektas neturėtų būti apmokestinamas.
Šiuo nagrinėjamu atveju byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad už ginčo laikotarpį atsakovui kintamoji dalis minėto mokesčio nėra paskaičiuota. Tai patvirtino ir pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu. Atsakovui paskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kurią, kaip anksčiau minėta, moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir įrodymus, taip pat į išdėstytus argumentus, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nes atsakovas prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 421,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteistina iš atsakovo pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai Raseinių rajono savivaldybės administracijai 421,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.