Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1007-123/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-12
Bylos Nr.
2A-1007-123/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
Ž. Ž.
Ieškovas
I. P., A. P.
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 73.2.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1007-123/2011

Teisėjas V. J. Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.1.2; 44.2.4.1; 51; 44.8; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P. ir A. P. ieškinį atsakovui Ž. Ž., trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 40 445,92 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2007-06-06 panaudos sutartį pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), žuvies apdirbimui buvo perduotas naudotis atsakovui Ž. Ž. 2008-01-04 kilusio gaisro metu sudegė gamybinio pastato stogas, perdengimai, išdegė dalis gamybinių patalpų, įranga. Gaisro kilimo priežastis – iš kieto kuro krosnies dūmtraukio išlėkusi kibirkštis. Paaiškino, kad panaudos gavėjas nesilaikė priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, neužtikrino saugios gamybos, todėl yra kaltas dėl padarytos žalos. Šiuo metu pastatas yra atstatytas, remontui išleista apie pusė milijono litų, tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų išsaugota tik beveik už 96 tūkstančius litų. Be to, gaisro metu sudegė dvi šaldymo vitrinos, atitinkamai įkainotos 1 335,94 Lt ir 1 068,75 Lt, šaldymo kamera – 1 603,13 Lt, dviejų durų šaldytuvas – 1 603,13 Lt, iš viso šaldymo įrangos vertė 5 610,95 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-02-09 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovams 34 095,26 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo 34 095,26 Lt sumos nuo 2008-06-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 000 Lt turto vertinimo išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovas turėjo grąžinti ieškovams panaudos daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės, tačiau šios pareigos jis neįvykdė, nes 57 proc. pastato gaisro metu sugadinta, išliko 43 proc. pastato. Gaisro priežastis yra oficialiai nustatyta specialistų – kibirkšties patekimas į gamybinio pastato palėpę iš kieto kuro krosnies dūmtraukio. Atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis netinkamai organizavo darbą – neužtikrino, kad deganti krosnis nebūtų palikta be priežiūros. Su reikalavimu atlyginti sudegusios šaldymo įrangos vertę teismas sutiko iš dalies. Atsakovas pripažino, kad šaldymo kamera ir dviejų durų šaldytuvas buvo ceche. Dėl to teismas laikė, kad šie du daiktai buvo ieškovų perduoti atsakovui ir jis yra atsakingas už jų sunaikinimą. Ieškovai neįrodė, kad šaldymo vitrinos buvo perduotos atsakovui ir kad jos sudegė gaisro metu, todėl šią reikalavimo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovams 34 095,26 Lt padarytos žalos (91 901 Lt + 1 603,13 Lt + 1 603,13 Lt = 95 107,26 Lt – 61 012 Lt = 34 095,26 Lt).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. Ž. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas nurodo, kad jo kaltė priešgaisrinės tarnybos surinktoje medžiagoje nenustatyta ir dėl susidariusių gamtinių sąlygų atsakovas negalėjo numatyti, kad gaisras gali kilti dėl nenugalimos jėgos. Už gaisro metu padarytą žalą privalo atsakyti ir ieškovai, nes panaudos sutartimi gamybines patalpas išnuomavo su medine perdanga, o tai padidino gaisro metu patirtas išlaidas. Sienos liko nesudegusios, todėl neaišku, kokia tiesioginė gaisro metu padaryta žala. Teismas žalos dydį apskaičiavo remdamasis draudiko apskaičiavimais, todėl neaišku, ar 91 901 Lt suma yra tiesioginės žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai I. P. ir A. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai į bylą yra pateikę prašymą, kuriame nurodyta tiesioginių nuostolių dalis – 95 846,97 Lt. Teismas atsižvelgė į draudimo kompanijos išvadą dėl draudimo išmokos apskaičiavimo, kurioje nurodyta, kad ieškovams neišmokėta žalos dalis sudaro – 30 879 Lt. Atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių, neįrodinėjo jos pirmosios instancijos teisme, be to, faktiškai tokių aplinkybių įvykio metu nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos ieškovams priklausančiose gamybinėse patalpose, kilus gaisrui atlyginimo iš pastatą pagal panaudos sutartį naudojusio panaudos gavėjo.

Tarp šalių buvo sudaryta negyvenamojo pastato – gamybos cecho panaudos sutartis, kuria panaudos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo naudotis daiktu pagal sutartį, griežtai laikytis sandėliavimo, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir kt. reikalavimų, keliamų panaudos gavėjo veiklai bei pagal sutartį naudojamam daiktui (3.2.1 p.), taip pat įsipareigojo kompensuoti panaudos davėjui žalą, dėl panaudos gavėjo kaltės padarytą daiktui (3.2.6 p.) (t. 1, b. l. 12–14).

Žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.).

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Konstatuotina, kad tiek nekilnojamojo turto savininkas, besiverčiantis gamybinio cecho panauda, tiek ir atsakovas, vykdantis gamybinę veiklą šiame ceche, laikytini verslininkais, nes šiam statusui konstatuoti reikšmingas tik veiklos versliškumo aspektas, todėl jiems civiliniuose teisiniuose santykiuose keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai.

Teismas nesutinka su apelianto nurodymu, kad gaisras kilo dėl nenugalimos jėgos. Gaisras, kilęs ieškovams nuosavybės priklausančiame pastate, nebuvo ta jėga, kuri vertintina kaip nenugalima CK 6.253 straipsnio 2 dalies prasme, nes šiuo atveju jis nebuvo neišvengiamas ir atsakovo nekontroliuojamas bei nepašalinamas. Jis taip pat nebuvo ir negalėjo būti nenumanomas, nes, kaip matyti, jis kilo atsakovui naktį palikus be priežiūros veikiančias rūkyklas. Nustatyta gaisro kilimo priežastis – iš kieto kuro krosnies dūmtraukio išlėkusi kibirkštis. Iš byloje esančių aplinkybių konstatuotina, kad atsakovas nevykdė pareigos tinkamai rūpintis pastatu, konkrečiai – gaisro kilimo metu galiojusio Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto bei poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovas taip pat nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad naudojamame pastate nebūtų sukeltas gaisras. Pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, naudotojas turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti naudotojas (atsakovas), kurio naudojamame pastate kilo gaisras, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Šiuo atveju reikšminga ir kita aplinkybė, t. y. tai, kad atsakovas buvo verslininkas. Tai reiškia, kad jis turėjo aukštesnio lygio supratimą, kaip turi būti elgiamasi su pastatu, ir kokios pasekmės gali kilti naktį palikus be priežiūros veikiančias rūkyklas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis netinkamai organizavo darbą – neužtikrino, kad deganti krosnis nebūtų palikta be priežiūros. Iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad gaisras kilo dėl atsakovo kaltės ir esant jo neteisėtiems veiksmams, dėl kurių apdegė pastatas (CK 6.246–6.248 str.).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai) nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 34 095,26 Lt padarytos žalos (91 901 Lt + 1 603,13 Lt + 1 603,13 Lt = 95 107,26 Lt – 61 012 Lt = 34 095,26 Lt). Nagrinėjamu atveju 91 901 Lt sudaro draudimo kompanijos nurodyta nuostolių suma, 1 603,13 Lt – suma, ieškovų sumokėta už šaldymo kamerą, 1 603,13 Lt suma, sumokėta už dviejų durų šaldytuvą pagal 1999-08-02 PVM sąskaitą faktūrą serija GAE Nr. 3720959 (t. 1, b. l. 27), 61 012 Lt – draudimo bendrovės išmokos suma (t. 1, b. l. 156). Taigi teismas nustatė žalos dydį pagal draudimo kompanijos nurodytos visos nuostolių sumos ir draudimo išmokos skirtumą, taip pat pridėdamas netektų daiktų vertę.

Byloje nustatyta, kad 2008-01-04 gaisro metu sudegė gamybinio pastato stogas, perdengimai, šaldytuvai, rūkyklos, įvairus inventorius (t. 1, b. l. 15). 2010-08-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad šis pastatas yra suremontuotas, ieškovai pateikė įrodymus dėl turėtų tiesioginių išlaidų atliekant pastato remontą už 95 846,97 Lt sumą (t. 2, b. l. 11–57). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra galimybės nustatyti, ar visos PVM sąskaitomis faktūromis pirktos prekės buvo panaudotos ginčo pastato atstatymui po gaisro. Be to, nurodytos sąskaitos išrašytos S. P. vardu, su kuriuo nebuvo rašytinio susitarimo dėl pastato remonto, o tai sudaro pagrindo abejoti statybinių medžiagų ir kitų prekių panaudojimo apimtimi (CPK 185 str.). Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad nėra duomenų apie tai, kokios būklės ir kokios vertės pastatą ieškovai panaudos sutartimi perdavė gamybos/gamybos cecho veiklai (atlikus retrospektyvinį (atgalinį) nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą 2008 m. sausio mėn. nustatyta tik orientacinė turto vertė, t. 1, b. l. 115). Nustatyta, kad medinės pastato konstrukcijos nebuvo impregnuotos, pastatas nebuvo tinkamai sutvarkytas, parengtas gamybos/gamybos cecho veiklai ir ši aplinkybė galėjo turėti įtakos nuostolių dydžiui. Dėl nurodytų priežasčių, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas sumažinti iš atsakovo ieškovams priteistiną sumą iki 25 889 Lt. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovams priteisti žalos atlyginimo už šaldymo kamerą ir dviejų durų šaldytuvą, nes šios prekės pirktos 1999-08-02 (t. 1, b. l. 27), gaisro metu buvo beveik 10 metų senumo ir nėra galimybės įvertinti jų nusidėvėjimo. Ginčo dėl to, kad šie daiktai buvo ceche nėra, tačiau iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad šie du daiktai buvo ieškovų perduoti atsakovui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 34 095,26 Lt žalos atlyginimo iš dalies netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-09 sprendimo dalis keistina – žalos atlyginimas mažintinas iki 25 889 Lt.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad civilinėje byloje atsakovas už advokato pagalbą sumokėjo 5 000 Lt (t. 1, b. l. 69, 147, t. 2, b. l. 63), ieškovai – 2 000 Lt (t. 2, b. l. 97). Vadovaujantis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8 p. ir aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą buvo iš esmės patenkinta 64 proc. ieškovų reikalavimų, nustatytina, kad atsakovas ieškovams turi sumokėti 1 280 Lt, ieškovai atsakovui – 720 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo ieškovams priteistina 640 Lt turto vertinimo išlaidų (CPK 98 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p., t. 1, b. l. 121). Esant nurodytoms aplinkybėms, atlikus mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovams iš atsakovo priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 280 + 640 – 720), kiekvienam po 600 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Iš ieškovų priteistina 437 Lt žyminio mokesčio ir 31,68 Lt pašto išlaidų, iš atsakovo 777 Lt žyminio mokesčio ir 56,32 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1, 2, 5 d.).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies ieškovams iš atsakovo priteistina 640 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kiekvienam po 320 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Apeliantas už apeliacinį skundą buvo sumokėjęs 300 Lt žyminio mokesčio, kita žyminio mokesčio sumokėjimo dalis atidėta iki sprendimo byloje priėmimo (t. 2, b. l. 123), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 477 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (777 – 300) (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti – sumažinti ieškovams I. P. ir A. P. iš atsakovo Ž. Ž. priteistą sumą iki 25 889 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas mokant nuo priteistos 25 889 Lt sumos.

Priteisti ieškovams I. P. ir A. P. iš atsakovo Ž. Ž. po 600 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų I. P. ir A. P. po 218,50 Lt žyminio mokesčio ir po 15,84 Lt pašto išlaidų valstybei, iš atsakovo Ž. Ž. priteisti 777 Lt žyminio mokesčio ir 56,32 Lt pašto išlaidų valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams I. P. ir A. P. iš atsakovo Ž. Ž. po 320 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Ž. Ž. 477 Lt žyminio mokesčio valstybei už paduotą apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusDanguolė Martinavičienė