Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovams A. D., E. D., G. P. ir R. P., trečiasis asmuo BUAB „Kameta“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bei pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. D. ieškovui pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti negaliojančiomis ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ir atsakovo A. D. sudarytas 2007-11-28 laidavimo sutartį Nr. LKS07/11/27 ir 2007-12-20 laidavimo sutartį Nr. LKS07/12/41, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. D. nurodė, kad Laidavimo sutartis jis sudarė dėl suklydimo, ką iš dalies sąlygojo ieškovo apgaulė. Esą ieškovas prieš Laidavimo sutarčių sudarymą per G. P. pateikė informaciją, kad Laidavimo sutarys yra tik formalumas ir po mėnesio jos bus anuliuotos. Laidavimo sutarys A. D. nebuvo naudingos – joks protingas žmogus neįsipareigotų kelių milijonų litų sumai, neturėdamas tokios sumos ar galimo jos gavimo šaltinio (t. 3, b. l. 39-44).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovo A. D. priešieškinis netenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-11-28 Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas) sudarė su UAB „Kameta“ (toliau- Kredito gavėjas) Kredito sutartį Nr. KS07/11/21 (toliau – Kredito sutartis – 1)(t. 1, b. l. 26-51), o 2007-12-19 Bankas su Kredito gavėju sudarė Kredito sutartį Nr. KS07/12/21 (toliau – Kredito sutartis – 2) (t. 1, b. l. 52-77). Atsakovas A. D. 2007-11-28 sudarė su Banku Laidavimo sutartį Nr. LKS07/11/27 (toliau - Laidavimo sutartis-l) (t. 1, b. l. 10-13), o 2007-12-20 - Laidavimo sutartį Nr. LKS 07/12/41 (toliau - Laidavimo sutartis-2) (t. 1, b. l. 14-17). Atsakovas G. P. 2007-11-28 sudarė su Banku Laidavimo sutartį Nr. LKS 07/11/28 (toliau - Laidavimo sutartis-3) (t. 1, b. l. 18-21), o 2007-12-20 - Laidavimo sutartį Nr. LKS 07/12/42 (toliau - Laidavimo sutartis-4) (t. 1, b. l. 22-25). Laidavimo sutartimi-1 A. D. laidavo už tinkamą prievolių įvykdymą pagal Kredito sutartį-1, Laidavimo sutartimi-2 A. D. laidavo už tinkamą prievolių įvykdymą pagal Kredito sutartį-2, atitinkamai G. P. Laidavimo sutartimi-3 laidavo už tinkamą prievolių įvykdymą pagal Kredito sutartį-1, o Laidavimo sutartimi-4 - už tinkamą prievolių įvykdymą pagal Kredito sutartį-2. Laidavimo sutarčių-(1-4) 1 p. atsakovai neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo kaip solidariniai skolininkai atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėjas visu savo turtu ir lėšomis, jeigu Kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kredito sutartis su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais. Atsakovų A. D. ir G. P. sutuoktinės, atitinkamai E. D. ir R. P., raštu išreiškė sutikimą, kad jų sutuoktiniai sudarytų Laidavimo sutartis-(1-4).

2009-02-18 Bankas nutraukė Kredito sutartį-1 bei Kredito sutartį-2 ir pareikalavo iš Kredito gavėjo grąžinti Bankui - 2 044 429,39 EUR sumą iki 2009-03-10 (t. 1, b. l. 78-79). Nustatytu terminu UAB „Kameta“ skolos negrąžinus, Bankas reikalavimus įvykdyti Laidavimo sutartimis-(1-4) prisiimtus įsipareigojimus pareiškė atsakovams (t. 1, b. l. 83-85).

Byloje nėra ginčijamos aplinkybės dėl patikslintame ieškinyje nurodyto įsiskolinimo sumos - 1 933 034,52 EUR, kurią sudaro 1 857 282,96 EUR negrąžinto kredito, 7 415,52 EUR nesumokėtų palūkanų, 68 306,04 EUR nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir 30 EUR mokesčių už laiškų siuntimą. Tačiau, nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovų atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad pardavus Kredito gavėjo įkeistą turtą UAB „Kameta“ bankroto byloje Bankui, kaip įkaito turėtojui, buvo sumokėta 1 687 136,13 Lt (t. 6, b. l. 188). Šį faktą ieškovas pripažino (t. 6, b. l. 191), tačiau atsisakė mažinti savo reikalavimą, teigdamas, kad iš laiduotojų siekia prisiteisti tokio pat dydžio sumą, kokio dydžio Banko finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Kameta“ bankroto bylos kreditorių sąraše. UAB „Kameta“ bankroto byloje 2009-09-02 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino hipoteka užtikrintą Banko kreditorinį reikalavimą bendrai 9 860 276,35 Lt sumai, į kurią įeina Kredito gavėjo skoliniai įsipareigojimai Bankui pagal Kredito sutartį-1 ir Kredito sutartį-2 (t. 4, b. l. 8-13). Teismo vertinimu, tenkinti atsakovų prašymą sumažinti priteistinas palūkanas, tiek atliekančias mokėjimo funkciją už naudojimąsi paskolos suma, tiek ir nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra nustatyta pagrindinio skolininko Bankui skolos dydis, į kurį įskaičiuotos ir aptariamos palūkanos. Be to, atsakovai savo prašymo nepagrindė aplinkybėmis ir nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad, atsižvelgiant į sutarčių pobūdį, paskolos paskirtį, dydį ir terminus, sutarčių sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas, šalių sutartos palūkanos prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laiduotojas atsako tiek pat kaip skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), o bendrai laidavę asmenys kreditoriui atsako solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Atsižvelgiant į tai, kad skolininko – Kredito gavėjo – skola Bankui yra sumažėjusi 1 687 136,13 Lt suma, atitinkama suma yra sumažėjęs ir atsakovų prievolių Bankui dydis.

Atsakovų A. D. ir G. P. atsakomybė kylą iš Laidavimo sutarčių-(1-4). Atsakovių E. D. ir R. P. atsakomybė kyla iš jų sutuoktinių sudarytų sandorių, kurių sudarymui ir E. D., ir R. P. davė sutikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad E. D. ir R. P. raštu Laidavimo sutartyse-(1-4) patvirtino, jog sutinka, kad jų sutuoktiniai sudarytų šias sutartis, kad su šių sutarčių sąlygomis yra susipažinusios ir joms neprieštarauja (t. 1, b. l. 13, 17, 21, 25). Tokiu būdu išreikšto atsakovių sutikimo nėra pagrindo vertinti, kaip jų sutikimą, jog sutuoktiniai prisiimtų asmeninio pobūdžio prievoles, kaip teigiama atsiliepimuose, nes įstatymas atitinkamai išreikštam sutikimui suteikia absoliučiai priešingą reikšmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad prievolės, atsiradusios iš Laidavimo sutarčių-(1-4) vykdytinos iš bendro sutuoktinių Dagių bei Penikų turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad UAB „Kameta“ akcijos po 50% nuosavybės teisėmis priklausė A. D. ir G. P. (t. 3, b. l. 168-170). Atsakovai nepaneigė šių akcijų ar jų pagrindu iš verslo gautų pajamų, kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto, prezumpcijos, todėl yra pagrindas vertinti, kad prievolės, kylančios iš Laidavimo sutarčių-(1-4), buvo prisiimtos šeimos interesais.

Vadovaujantis CK 6.38, 6.59, 6.80, 6.81 ir 6.82 straipsnių nuostatomis prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus. Todėl ieškovui iš atsakovų A. D. ir E. D. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei G. P. ir R. P. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje solidariai priteistina 1 444 406,14 EUR suma, į kurią įskaičiuotos negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir mokesčių sumos. Ieškovo reikalavimas dalyje dėl 1 687 136,13 Lt priteisimo iš atsakovų netenkintinas, nes, byloje esant įrodymams, kad BUAB „Kameta“ 1 687 136,13 Lt suma sumažino įsiskolinimą Bankui, reikalavimas šią sumą priteisti iš laiduotojų neturi jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.37 straipsnis nustato, jog skolininkai taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, iš atsakovų A. D. ir E. D. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei G. P. ir R. P. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje solidariai priteistinos įstatymines 5% palūkanos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2009-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismo vertinimu, atsakovo A. D. reikalavimas Laidavimo sutartį-1 ir Laidavimo sutartį-2 pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus suklydimo įtakoje, kurį sąlygojo Banko apgaulė, nepagrįstas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008).Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje bylojeL. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai).

Apgaule pripažįstamas sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių ar nuslėpimas nuo jo svarbių sandorio aplinkybių. Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu tuomet, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą ir nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas, o apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Nagrinėjamuoju atveju atsakovas A. D. nurodė, kad apgaulė iš Banko pusės pasireiškė tuo, kad per G. P. jam buvo perduota, jog ginčijamos sutarys po mėnesio bus anuliuotos ir yra sudaromos tik formaliai.

Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Kaip matyti iš Laidavimo sutarties-1 ir Laidavimo sutarties-2, jose aiškiai yra apibrėžtas sutarties dalykas, šalių įsipareigojimai bei kitos sutarčių sąlygos, jų tarpe 3.3 punktu įtvirtinta sąlyga, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir laidavimas galioja iki visiško ir tinkamo Kredito gavėjo prievolių įvykdymo Bankui pagal Kreditavimo sutartį bei Laiduotojo prievolių Bankui pagal šią sutartį tinkamo įvykdymo (t. 1, b. l. 12, 16). Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų motyvų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog Laidavimo sutarčių-(1-2) sudarymo metu Bankas neatskleidė sudaromų sandorių esminių sąlygų ar sudarė kliūtis būsimam laiduotojui su jomis susipažinti. Nors ieškovas A. D. teigė, jog jis faktiškai įmonės valdyme nedalyvavo, nesprendė dėl įmonės veiklos pobūdžio ir nebuvo susipažinęs su kasdiene jos ūkine veikla, byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. A. D. dalyvavo ir 2007-11-06, ir 2007-11-28 vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, balsavo už nutarimus kreiptis į Banką dėl kredito UAB „Kameta“ suteikimo, dėl turto įkeitimo, kredito subordinavimo sutarčių sudarymo, dalyvavo Kreditų subordinavimo sutarties Nr. SBK07/12/19 bei Papildomo susitarimo Nr. SBKP07/12/43 prie Kreditų subordinavimo sutarties Nr. SBK07/12/19 sudaryme – pasirašė šiuos sandorius (t. 3, b. l. 168-179). Atsakovo nurodytas motyvas, kad ginčijami sandoriai jam nebuvo naudingi, nesudaro pagrindo abejoti, kad tokių sandorių pasirašymo metu atsakovas suklydo dėl jų esmės, ir atsakovo elgesį kvalifikuoti kaip suklydimą, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų atsakovai siekė. Laidavimas buvo būtina sąlyga UAB „Kameta“ kreditui gauti, todėl atsakovas, būdamas 50% bendrovės akcijų savininku, turėjo aiškų suinteresuotumą, kad bendrovė iš Banko gautų kreditą verslui vystyti, o atsakovo amžius bei išsilavinimas nekelia jokių abejonių dėl jo gebėjimo adekvačiai įvertinti sandorių esmę. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovas A. D. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo Laidavimo sutarties-1 ir Laidavimo sutarties-2 pripažinti negaliojančiomis (CPK 178 str.).

Ieškovas patyrė 39 630 Lt žyminio mokesčio, 638,91 Lt dokumentų įteikimo ir 11 427,24 Lt dydžio atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 8-9, 131-132, 167-168, t. 6, b. l. 184).

Ieškinį patenkinus iš dalies ir atmetus priešieškinį, ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos 29 723 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt dokumentų įteikimo paslaugų išlaidos (CPK 93 str.).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas ne visa apimtimi, teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį sprendžia, kad ieškovui atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga 4 000 Lt suma. Todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistini 4 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, netenkinant likusioje dalyje ieškovo prašymo dėl išlaidų atlyginimo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 120 Lt, valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 6.6, 6.37, 6.38, 6.57, 6.81, 6.88, 6.200, 6.205, 6.256, 6.260, 6.261, CPK 88 str., 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.,96 str., 98 str., 259 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) naudai iš atsakovų A. D. ir E. D. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei G. P. ir R. P. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje solidariai 1 444 406,14 EUR negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir mokesčių bei įstatymines 5% palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2009-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinio netenkinti.

Atsakovo A. D. priešieškinio netenkinti.

Priteisti ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) naudai lygiomis dalimis iš atsakovų A. D., E. D., G. P. ir R. P. 34 323 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. D., E. D., G. P. ir R. P. į valstybės biudžetą 120 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.