Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1.1. 2011 m. birželio 10 d. tarp UAB „Raventus“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, ir Agentūra) buvo sudaryta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal Paramos sutarties 1.1 punktą pareiškėja, kaip paramos gavėja, įsipareigojo įgyvendinti projektą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas).

2.1.2. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyrius 2014 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-155 „Dėl išmokėtos UAB „Raventus“ paramos dalies susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir sprendimas Nr. SKP-155), kuriame nusprendė taikyti pareiškėjai sankciją – paramos dalies susigrąžinimą, t. y. susigrąžinti dalį išmokėtos paramos lėšų ((duomenys neskelbtini) Lt) už technikos nuomos laikotarpį nuo nuomos sutarčių pasirašymo momento iki nuomos pabaigos datos. Pareiškėja, nesutikdama su NMA pozicija, 2014 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija), prašydama panaikinti sankcijas arba jas pakeisti, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes ir sunkią pareiškėjos turtinę padėtį. Ministerija 2014 m. spalio 6 d. sprendime Nr. 3JA-352-264 „Dėl skundo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos kreipimąsi ir pasiūlė sprendimą apskųsti administracinių ginčų komisijai arba teismui.

2.1.3. Pareiškėja, nesutikdama su Ministerijos sprendimu Nr. 3JA-352-264, 2014 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija, ir VAGK), kuri 2014 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 3R-481(AG-422/05-2014) atmetė pareiškėjos skundą.

2.2. Dėl tiesioginio pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo Komisijos ir Ministerijos sprendimuose kaip individualiuose administraciniuose aktuose

Skundžiami Komisijos ir Ministerijos sprendimai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos teises bei jos įstatymuose saugomus interesus, nes daro žalą pareiškėjos turtiniams interesams, skundžiamuose sprendimuose Ministerija ir Komisija pritarė sankcijų pareiškėjai dydžiui, neatsižvelgiant į jokias įrodinėjamo pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjos nuomonė priešinga: jeigu ir yra konstatuotas pažeidimas, vykdant Projektą, tai sankciją skiriantis (Agentūra) ir ją aprobuojantis (Ministerija) subjektai privalo atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, taikytinų sankcijų dydį, jų proporcingumą ir pareiškėjos kaltę.

Pareiškėjai skirta sankcija yra neproporcinga ir neadekvati (per griežta) įrodinėjamiems pažeidimams, todėl Ministerija privalėjo atsižvelgti į šias reikšmingas aplinkybes ir tik remiantis jomis priimti atitinkamą sprendimą. Taip manytina dėl keleto priežasčių.

2.3.1. Ministerijos sprendimas yra dviprasmiškas ir neaiškus

2.3.1.1. Analizuojant pažeidimų aplinkybes, būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir kaltę (tyčią ar neatsargumą), žalą ir priežastinį ryšį. Nors atsakomybės taikymui ne visuomet būtini visi šie elementai, tačiau nagrinėjamu atveju kaltės ir žalos aspektai yra ne ką mažiau svarbūs, negu neteisėtų veiksmų sąlyga. Tokią išvadą galima pagrįstai daryti, vertinant ne tik teisės aktų bazę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 3D-80 patvirtintos Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), jų 17 punktas), bet ir teismų praktiką (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A556-1395/2008). Skundžiamuose sprendimuose neanalizuojamas nei pažeidimo sunkumas, nei pobūdis, nei aplinkybės, susijusios su pažeidimu, nors iš Ministerijos sprendimo turinio matyti, kad jų buvo tik du: esą pareiškėja neatsakė į NMA 2014 m. sausio 7 d. rašte Nr. BRK-125 siųstą paklausimą, 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 12 d. raštuose siųstus pakartotinius paklausimus; esą pareiškėja pakeitė remiamos veiklos pobūdį, perdavė kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytą nuosavybę, t. y. nuomojo pagal Projektą įgytą techniką ir už tai gavo pajamas.

2.3.1.2 Remiantis VAGK sprendimu ir byloje surinktais įrodymais negalima padaryti išvados, kokia sankcijos dalis pareiškėjai buvo pritaikyta dėl įrodinėjamo pareiškėjos nebendradarbiavimo (informacijos neteikimo laiku), o kokia dalis – pagal Projektą įsigytos technikos nuomojimo, t. y. dėl remiamos veiklos pobūdžio pakeitimo į neremiamą.

Pareiškėjai objektyviai negali būti žinomi visi vidiniai Ministerijos protokolai bei susirašinėjimai tarp Ministerijos ir NMA, todėl būtent individualiame administraciniame akte, o ne kituose neviešuose dokumentuose, turi būti nurodomos su jo priėmimu susijusios aplinkybės. Ministerijos sprendimas yra dviprasmiškas (neaišku, pagal kurį pagrindą ir kokia apimtimi yra skirta sankcija), todėl Ministerijos sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

2.3.2. Ministerija ir Komisija netinkamai įvertino pareiškėjos veiklos pakeitimo aplinkybes

2.3.2.1. Remiantis pareiškėjos 2014 m. kovo 12 d. raštu-atsakymu Agentūrai, pareiškėja, atsakingai įgyvendindama Projektą, laiku pasirengė įsisavinti investicijas, t. y. atliko pirkimus, pirkimų dokumentaciją teisės aktuose nustatyta tvarka suderino su NMA, susitarė su trečiaisiais asmenimis dėl bendrovės produkcijos pardavimo bei įvykdė visus kitus reikiamus veiksmus, siekdama tinkamai ir laiku įgyvendinti Projektą bei pradėti vykdyti veiklą, visgi, objektyvios aplinkybės lėmė, kad Projekto įgyvendinimas užtruko ilgiau, negu tikėtasi. Išskirtinai dėl užsitęsusio paskolos II Projekto etapui finansuoti suteikimo sąlygų derinimo su kreditoriumi (finansų institucija), pareiškėja paskutinį mokėjimo prašymą agentūrai pateikė tik 2013 m. sausio 31 d. Neatsižvelgiant į tai, kad technika pagal perdavimo priėmimo aktus pareiškėjai buvo formaliai perduota dar 2012 m. rudenį, iki pilno atsiskaitymo už techniką su tiekėju bendrovė realiai neturėjo galimybės ją naudoti pagal paskirtį, t. y. pradėti medienos skiedros gamybą.

2.3.2.2. Pareiškėja, tikėdamasi užbaigti Projektą 2012 m. spalio mėn., planavo savo veiklą, sudarė sutartis su produkcijos pirkėjais, pagal kurias pareiškėja turėjo jau nuo 2012 m. rudens pradėti tiekti skiedrą. Susiklosčius nepalankiai situacijai, užtrukus finansavimo sąlygų derinimui, vėliau paskolos sutarties pasirašymui, dėl šios priežasties ir technikos perdavimui pareiškėjos dispozicijon, ji nespėjo laiku pasirengti skiedros gamybai ir pradėti vykdyti savo įsipareigojimus pagal skiedros tiekimo sutartis. Dėl šių priežasčių produkcijos pirkėjai atsisakė sudarytų tiekimo sutarčių. Dėl to bendrovė, susiklosčius tokioms nepalankioms aplinkybėms, iš vienos pusės, 2013 m. pradžioje baigus įgyvendinti Projektą ir įsigijus visą reikiamą techniką vykdyti veiklai, tačiau, kita vertus, dėl užsitęsusio Projekto įgyvendinimo nespėjus pradėti gamybos ir dėl to praradus produkcijos potencialius pirkėjus, buvo priversta spręsti kilusias problemas, taip ir buvo priimtas sprendimas dalį technikos išnuomoti. Pareiškėja, išnuomodama techniką ir visas pajamas iš nuomos skirdama tam pačiam Projektui, nežinojo, jog tokiu būdu galimai bus pažeisti Projektui keliami reikalavimai, ir tokį sprendimą priėmė tik siekdama išvengti didelių neigiamų pasekmių bendrovei bei Projekto tikslų pasiekimui. Tuo atveju, jeigu pareiškėja vėliau nebūtų pradėjusi vykdyti veiklos bei uždirbti pajamų, tai būtų reiškę didelius finansinius nuostolius, tikėtina, ir pareiškėjos nemokumą (bankrotą). Projektas iš dalies finansuojamas finansų institucijų, tad pareiškėja yra įsipareigojusi laiku grąžinti suteiktas paskolas, be to bendrovė, nepaisant vykdomos veiklos, turi kitų pastovių išlaidų (darbo užmokesčio, turto draudimo įmokų, patalpų nuomos ir kt. mokėjimai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas išnuomoti pareiškėjos turimą techniką tretiesiems asmenims, taip, išsaugant bendrovės finansinį stabilumą ir pasirengiant bendrovės pagrindinės veiklos vykdymui. Akivaizdu, kad technikos nuomą nulėmė ne tyčinis pareiškėjos nesąžiningumas, o būtinasis reikalingumas, užtikrinant bendrovės veiklos tęstinumą ir įsipareigojimų vykdymą.

2.3.2.3. Aplinkybę, kad pareiškėja, nebūdama profesionaliu teisininku ir nežinodamas absoliučiai visų teisės aktų ir juose įtvirtintų draudimų, nežinojo ir negalėjo žinoti apie draudimą išnuomoti techniką, patvirtina šalių sutartiniai dokumentai. Remiantis Paramos sutarties 17.30 punktu, pareiškėja įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo mažiausiai 7 m. nuo sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, Projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už Paramos lėšas įgytos nuosavybės. Šiuo atveju ginčas kyla tik dėl komentuoto punkto dalies, nustatančios „nuosavybės perdavimą“. Nei Projekto administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei Paramos sutartyje nėra išaiškinta „perdavimo“ sąvoka, būtina vadovautis bendraisiais teisės aiškinimo principais. Lingvistinio metodo aspektu, „perdavimas“ reiškia perleidimą arba atidavimą, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, perleidimas arba atidavimas yra susijęs tik su nuosavybės teisės pasikeitimu (pirkimo–pardavimo, mainų, rentos, dovanojimo sutartimis (CK 6.305, 6.432, 6.456, 6.465 straipsniai).

2.3.2.4. Nors Komisijos sprendime nuosavybė sutapatinama su turtu, tačiau Paramos sutartyje tokio nuosavybės sąvokos aiškinimo nėra, todėl sutartis turi būti aiškinama pareiškėjos, kaip sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Komisija, interpretuodama Paramos sutarties sąlygas, ir aiškindama jas pareiškėjos nenaudai, esmingai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, kas lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

2.3.3.1. Skunde Ministerijai ir skunde Komisijai pareiškėja laikėsi nuoseklios pozicijos, kad sprendimai dėl sankcijų skyrimo pareiškėjai yra nemotyvuoti. Skunde Komisijai pareiškėja aiškiai išskyrė, kad Ministerijos sprendime nepateiktas sankcijos apskaičiavimo mechanizmas ir nenurodomi jokie motyvai, kodėl būtent tokio dydžio suma turi būti sugrąžinta (neatsižvelgiant į pareiškėjos kaltės formą, neigiamų pasekmių nebuvimą, objektyvias sprendimo nuomoti techniką priežastis ir kitas svarbias sankcijos dydžiui aplinkybes); Ministerija nesivadovavo teismų išaiškinimais ir visiškai nesigilino į sankcijos dydį, proporcingumą ir pareiškėjos kaltę. Pareiškėjos ginčijamas Ministerijos sprendimas yra individualus administracinis aktas, jis turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus (VAĮ 8 straipsnis) (be to, žr. LVAT administracines bylas Nr. A756-450/2010, Nr. A556-15/2010).

2.3.3.2. Remiantis bylos medžiaga, Agentūra ir Ministerija neturėjo vieningos nuomonės dėl sankcijos dydžio (žr. Komisijos sprendimą). Vadinasi, paskirtoji sankcija nėra griežtai reglamentuota teisės aktuose (priešingu atveju, tarp institucijų ginčo nebūtų kilę) ir, remiantis NMA pozicija, ji galėjo būti skiriama procentiškai nuo paramos lėšų, o ne kaip visų iš nuomos gautų pajamų suma. Taigi, teisės aktuose neįtvirtinus konkretaus sankcijos dydžio, esant įrodinėjamiems pažeidimams, tokia diskrecija palikta sankciją aprobuojančiai institucijai – Ministerijai, tačiau ši diskrecija neabsoliuti, nes įstatymų leidėjas nustatė konkrečius kriterijus, būtinus sankcijos dydžiui apibrėžti (žr. Taisyklių 17 punktas imperatyvą).

2.3.3.3. Nagrinėjamu atveju sankcijos dydžiui itin svarbios toliau nurodytos aplinkybės.

Pirma, vienas iš dviejų įrodinėjamų pažeidimų (nebendradarbiavimas) skundžiamuose sprendimuose nėra susietas su sankcijos dydžiu; jeigu nebendradarbiavimas sankcijos dydžiui įtakos negalėjo turėti, tuomet logiška, kad ir sankcijos suma turėjo būti proporcingai mažinama. Antra, sankcija paskirta atsižvelgiant vien tik į nuomos terminą, bet nevertinant mokėjimo prašymų padavimo terminų, ataskaitos pateikimo terminų, t. y. su pačiu Projektu, o ne tik su nuoma susijusių aplinkybių. Kaip minėta, technika buvo išnuomota dar iki paramos lėšų gavimo, taigi, Paramos sutarties pažeidimo nuomos sutarčių sudarymo metu objektyviai negalėjo būti. Trečia, teismuose sprendžiant nuostolių atlyginimo bylas yra suformuota nuosekli praktika, jog nuostoliai turi atitikti protingumo, realumo ir būtinumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-62/2008). Be to, skaičiuojant panašias sankcijas (priteisiant kaltojo asmens neteisėtai gautas pajamas), būtina įvertinti pajamas ne absoliučiu dydžiu, o kaip „grynąjį pelną“. Šiuo atveju pareiškėja, gavusi „(duomenys neskelbtini) Lt pajamų iš nuomos, jas pirmiausia skyrė išlaidoms, betarpiškai susijusioms su Projektu, dengti, t y. padengė veiklos sąnaudas ir grąžino dalį kredito su palūkanomis Projektą finansuojančiam kreditoriui – „(duomenys neskelbtini) bankui, šios aplinkybės atsakovės neginčija. Kitaip tariant, visa papildomai gauta suma buvo skirta išimtinai Projekto išlaidoms dengti, tai akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos sąžiningumą siekiant Projekto tikslų ir visas gaunamas pajamas nukreipiant išimtinai į Projektą. Todėl sankcija, jei tokia ir buvo skirta, turėjo ir galėjo apsiriboti suma, kuri veiktų prevenciškai ir įspėjančiai, o ne žlugdytų jauną verslo subjektą, dėl nepatyrimo ir neatsargumo galimai pažeidusio formalius reikalavimus, bet net nesiekusio nesąžiningai praturtėti. Ketvirta, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.). Taikant sankciją, nepakanka ją motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, o būtina analizuoti ir subjektyviąją pusę ir įrodinėjamo pažeidimo faktinę situaciją inter alia pareiškėjos turtinę padėtį ir kaltę.

Tokią išvadą patvirtina ir aktuali LVAT praktika (administracinė byla Nr. A492-2415/2012).

2.3.3.4. Palikus galioti paskirtąją sankciją, pareiškėja atsidurtų nepagrįstai sunkioje finansinėje situacijoje. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos turtinė padėtis ir taip yra pakankamai sudėtinga, todėl (duomenys neskelbtini) Lt ir papildomų palūkanų sumokėjimas negrįžtamai neigiamai paveiktų pareiškėjos įmonės darbą. Sankcijos galiojimas neišvengiamai privestų pareiškėją prie bankroto. Taigi, ne tik Projekto, bet ir pareiškėjos, kaip ūkio subjekto, likimas yra tiesiogiai priklausomas nuo teisingo situacijos įvertinimo. Šiuo atveju rizikuojama eilinių bendrovės darbuotojų – socialiai pažeidžiamiausių kaimo darbuotojų darbu ir užimtumu. Pareiškėjos finansiniai sunkumai, sąlygoti nežinojimo, ir dėl to neproporcingos sankcijos, guls ne tik ant pareiškėjos, bet ir ant valstybės pečių. Todėl ir šiuo aspektu skirtoji sankcija turėtų būti adekvati ir proporcinga.

2.3.3.5. Ministerija nesivadovavo teismų išaiškinimais ir visiškai nesigilino į sankcijos dydį, proporcingumą ir pareiškėjos kaltę. Vertinant Ministerijos sprendimą matyti, kad jame nepateiktas sankcijos apskaičiavimo mechanizmas ir nenurodomi jokie motyvai, kodėl būtent tokio dydžio suma turi būti sugrąžinta. Taigi, jau vien dėl to skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ar pagrįstu , tai pareiškėja nurodė ir skunde Komisijai. Visgi, VAGK sprendime iš viso nėra jokio paaiškinimo / motyvavimo dėl sankcijos dydžio, proporcingumo ir pareiškėjos kaltės. Komisijos sprendime yra tiesiog pateikiama nuoroda į vidinius Ministerijos protokolus, visiškai neatsižvelgiant, kad yra vertinamas būtent skundžiamas Ministerijos sprendimas, kuriame jokių motyvų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ir Komisijos sprendimas yra be motyvų, vien šiuo pagrindu VAGK sprendimas turėtų būti panaikintas.

2.34. Vienas iš pagrindinių teisės tikslų – teisingumas. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Teisės teorijos aspektu šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai(LVAT administracinė byla Nr. A17-773/2007). Šiame ginče prioritetas teiktinas teisingumui, t. y. teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui. Pareiškėjos veiklos vykdymo metu pirmenybė atiduodama tiesioginiam darbiniam – verslo procesui, o formalieji aspektai yra ne retai atidedami, nenumatant galinčių kilti neigiamų pasekmių. Tai nėra toleruotina, bet kiekviena situacija yra skirtinga ir vertintina pagal konkrečias aplinkybes (LVAT administracinė byla Nr. A-556-1163-14). Nagrinėtos aplinkybės ir situacija patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju yra visos sąlygos netaikyti sankcijų pareiškėjai, o net ir tuo atveju, jeigu jos būtų taikomos – jos turi būti proporcingos, t. y. Ministerija privalo atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus.

1.1. 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškėja Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio teritoriniam skyriui pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška), kuria siekė gauti paramą projektui „Biokuro gamybos iš biomasės gamybos cecho steigimas“. Ministerijos Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto 2011 m. vasario 18 d. posėdžio (toliau – ir Komiteto posėdis) metu nutarta rekomenduoti skirti Projektui paramą, Projektą įtraukiant į rizikingų projektų sąrašą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakyme Nr. 3D-315 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ Projektas pateko į sąrašą projektų, kuriems skiriama parama.

1.2. 2011 m. birželio 10 d. Pareiškėja ir Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo be nukrypimų įgyvendinti Projektą, o Agentūra įsipareigojo Paramos sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą bei kompensuoti iki 65 proc. (t. y. iki (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur)) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Paraiška tapo sudėtine Paramos sutarties dalimi (Paramos sutarties 49 punktas).

1.3. Pareiškėja Projektui vykdyti įsigijo 5 traktorius „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Traktoriai) ir 5 skiedrinimo įrangos komplektus „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Technika ir įranga).

1.4. 2013 m. gegužės 31 d. Agentūra gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos (toliau – ir FNTT) 2013 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 25/14-1-14-12609 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“, kuriame informuojama, kad atliekamas pareiškėjos veiklos patikrinimas.

1.5. 2013 m. liepos 15–17 d. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius atliko Projekto patikrą vietoje (toliau – ir Patikra), apie kurią pareiškėja buvo įspėta iš anksto (2013 m. liepos 12 d.). Patikros ataskaitoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (ne žemės ūkio veikla, paslaugų žemės ūkiui teikimas, amatai, įskaitant amatų centrų įkūrimą)“ Nr. V-VP-0542774 (toliau – ir Patikros ataskaita) į klausimą, ar įranga sumontuota, suderinta ir vyksta biokuro gamyba bei realizacija taip, kaip nurodyta paraiškoje, buvo atsakyta neigiamai. Patikros metu nustatyta, kad Projekto investicijas (Techniką ir įrangą) pareiškėja laikė ne Projekto įgyvendinimo vietoje, o (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje, o žemės sklypą (jo dalį), kuriame buvo aikštelė, pareiškėja nuomojosi iš asmens, neturinčio nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą.

1.6. FNTT 2013 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 25/14-1-14-19817 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Agentūrą, kad pareiškėja 2012 m.–2013 m. nuomojo (nuomoja) Traktorius (5 vienetus) žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri išsinuomotus iš pareiškėjos Traktorius nuomojo (pagal atskiras sutartis) įvairiems ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. FNTT minėtame rašte pasiteiravo, ar tokiu būdu pareiškėja nepažeidžia paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Agentūra 2013 m. spalio 14 d. rašte Nr. BRK-(14.5)-8480 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė FNTT, kad parama skirta pareiškėjai vykdyti Projekte numatytai veiklai („Apdirbamoji gamyba“), o veikla, kuri pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių įvardyta kaip „Kitų mašinų, įrangos ir materialinių vertybių nuoma ir išperkamoji nuoma“, nėra remtina.

1.7. 2013 m. lapkričio 11 d. Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Prevencinio pažeidimų administravimo skyrius pareiškėjos atžvilgiu pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą. 2013 m. gruodžio 3–4 d. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius atliko dar vieną Projekto patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad Technika ir įranga laikoma (duomenys neskelbtini). Minėtos patikros metu buvo paprašyta pateikti darbo sutartis su Pareiškėjos darbuotojais, tačiau šių dokumentų Pareiškėja nepateikė, tik nurodė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. bendrovėje dirba penki darbuotojai. Darbo sutartis pareiškėja Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriui pateikė tik 2013 m. gruodžio 19 d., 2 iš 5 pateiktų darbo sutarčių buvo sudarytos 2013 m. gruodžio 2 d., nurodant, kad mechanizatoriai darbą pradeda nuo 2013 m. gruodžio 3 d. (t. y. Patikros atlikimo dieną). Agentūra 2014 m. sausio 7 d. rašte Nr. BRK-125(14.5) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama per 10 darbo dienų pateikti paaiškinimą dėl išnuomotų Traktorių bei pateikti darbuotojų pažymėjimų, suteikiančių teisę vairuoti pagal Projektą įsigytus Traktorius, kopijas. Pareiškėja prašomos informacijos ir dokumentų nepateikė. 2014 m. vasario 28 d. baigtas įtariamo pažeidimo tyrimas ir parengta 2014 m. kovo 4 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvada Nr. PTI-25.

1.8. 2014 m. kovo 7 d. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiųstas kvietimas 2014 m. kovo 19 d. atvykti į Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdį. Pareiškėja paprašyta informuoti apie dalyvavimą ar nedalyvavimą posėdyje iki 2014 m. kovo 12 d. 10 val. Pareiškėja atsakymą elektroniniu paštu Agentūrai pateikė tik 2014 m. kovo 20 d., t. y. jau įvykus minėtos komisijos posėdžiui. Pareiškėja 2014 m. kovo 12 d. rašte „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ pateikė informaciją, kurios Agentūra prašė 2014 m. sausio 7 d. rašte. Pareiškėja paaiškino, kokios priežastys lėmė tai, kad Traktoriai buvo nuomojami, bei nurodė, kad Traktorius vairuoti turi teisę tik vienas jos darbuotojas. Šis darbuotojas priimtas į darbą tik 2013 m. gruodžio 2 d., pradedant darbą nuo 2013 m. gruodžio 3 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo pradėta patikra. Apie dalyvavimą ar nedalyvavimą Agentūros organizuojamame posėdyje pareiškėja rašte nepranešė.

1.9. 2014 m. kovo 19 d. Agentūroje įvyko Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdis, kurio metu vienbalsiai nutarta registruoti pažeidimą ir kreiptis į Ministeriją su siūlymu pareiškėjai taikyti sankciją – dalies išmokėtos paramos lėšų susigrąžinimą. 2014 m. balandžio 4 d. rašte Nr. BRK-(14.5)-3070 „Dėl informacijos pateikimo“ Agentūra informavo Ministeriją apie nustatytą pažeidimą.

1.10. Ministerijoje 2014 m. gegužės 6 d. įvyko Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudarytos Žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-643, posėdis, kurio metu buvo nutarta atidėti pareiškėjos pažeidimo svarstymą iki kito komisijos posėdžio ir išnagrinėti kitų valstybių praktiką ir teismų praktiką, sprendžiant panašius klausimus dėl sankcijų taikymo. Kitas komisijos posėdis įvyko 2014 m. gegužės 27 d., jo metu vienbalsiai nutarta pareiškėjai taikyti sankcijas, t. y. susigrąžinti paramos sumą, lygią gautų pajamų už išnuomotus Traktorius (pagal nuomos sutartis) sumai. Apie šį sprendimą Ministerija pranešė Agentūrai 2014 m. birželio 3 d. rašte Nr. 2D-2532 (3.23) „Dėl informacijos pateikimo“.

1.11. 2014 m. rugpjūčio 4 d. Agentūra priėmė sprendimą Nr. SKP-155 „Dėl išmokėtos UAB „Raventus“ paramos dalies susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kuriame nurodyta, kad susigrąžinama (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) parama (7,6 proc. visos išmokėtos paramos sumos). Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, kreipėsi į Ministeriją, kuri pareiškėjos prašymo netenkino ir priėmė skundžiamą sprendimą. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į VAGK, kuri 2014 m. gruodžio 2 d. Sprendime pareiškėjos skundą atmetė.

2. Teikdama Paraišką, pareiškėja, be kita ko, įsipareigojo be rašytinio Agentūros sutikimo mažiausiai 5 m. arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, 7 m. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, neperduoti už paramos lėšas įgytos nuosavybės kitam asmeniui (Paraiškos XIV skyriaus „Pareiškėjo atitiktis tinkamumo reikalavimams“ 10 punktas). Pareiškėja, pasirašydama Paramos sutartį, įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (Paramos sutarties 1.1 papunktis).

3. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), yra pagrindiniai nacionalinės teisės aktai, susiję su projektų įgyvendinimu, taip pat aktualios ir Pažeidimų administravimo taisyklės. Nurodytais teisės aktais atsakovė ir remiasi atsiliepime, pagrįsdama savo poziciją.

4. Pagal Paramos sutarties 19 ir 19.1 punktus, paaiškėjus aplinkybių, išvardytų Paramos sutarties 25 punkte (t. y. Paramos sutarties pažeidimo atvejams), Agentūra turi teisę, be kita ko, susigrąžinti paramą (ar jos dalį). Agentūros pareigą priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo numato taip pat ir Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 punktas; pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13 punktą ir 14.1 punktą, skaičiuojamos 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Taigi, Agentūra teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti išmokėtos paramos sumą, lygią gautoms pajamoms iš veiklos, patenkančios į neremiamos veiklos rūšių sąrašą, todėl naikinti skundžiamą Ministerijos sprendimą taip pat nėra pagrindo. VAGK, išsamiai išanalizavusi faktinę situaciją bei taikytinus teisės aktus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

6.7.Pareiškėja, pasirašydama Paramos sutartį, įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama ne tik Paramos sutarties sąlygų, bet ir Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Šis įsipareigojimas yra susijęs su pareiškėjos atidumo ir rūpestingumo pareiga, todėl pareiškėjos Skundo argumentai dėl nežinojimo atmestini kaip nepagrįsti.

6.8. Pareiškėja skunde visiškai nepagrįstai pritaikytą sankciją sieja su nuostoliais ir jų dydžio nustatymui keliamais kriterijais (protingumo, realumo ir būtinumo). Be to, pareiškėja nurodo, kad „rizikuojama eilinių bendrovės darbuotojų – socialiai pažeidžiamiausių kaimo darbuotojų darbu ir užimtumu“. Vis dėlto, pareiškėja nenurodo, kiek ir kokiomis sąlygomis šiuo metu tokių (socialiai pažeidžiamų) darbuotojų dirba bendrovėje. Pareiškėjai buvo išmokėta 1 719 (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) parama. Pareiškėja tik 2013 m. gruodžio 2 d. įdarbino 2 darbuotojus (mechanizatorius) su 3 mėn. išbandymo laikotarpiu, mokant kiekvienam iš jų (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) mėnesio darbo užmokestį, kiti 3 darbuotojai dirba pareiškėjos administracijoje (direktorius, buhalterė ir vadybininkas), o dviem iš jų mokamas tik (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) mėnesio darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad rizikuojama eiliniais darbuotojais, todėl finansiniai sunkumai guls ir ant valstybės pečių, yra nepagrįsti.

Be to, pareiškėja išnuomodama pagal Projektą įsigytą techniką, pakeitė remiamos veiklos pobūdį į neremiamą, pradėjo vykdyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ neremiamą veiklą. Atsakovė remiasi Įgyvendinimo taisyklių 9, 20.3 punktais, 2 priedu, nurodo, kad išnuomodama pagal Projektą įsigytą techniką, pareiškėja pažeidė ir paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas, paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (Paraiškos XIV skyriaus 10 punktas), projekto įgyvendinimo reikalavimus, tokiu būdu pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.12 punktą, Paramos sutarties 17.30 punktą, padarė pažeidimus, nurodytus Administravimo taisyklių 197.3.7, 197.3.14, 253.6 ir Paramos sutarties 25.10 punktuose. Draudimas keisti projekto veiklos pobūdį, vykdyti neremiamą veiklą, pažeisti paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas, Paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus, nesilaikyti Projekto įgyvendinimo reikalavimų yra aiškiai nurodyti paminėtuose teisės aktuose ir pareiškėjai negalėjo būti nežinomi / nesuprantami.

Be to, draudimas keisti veiklos pobūdį įtvirtintas ir ES teisės aktuose, t. y. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 72 straipsnio 1 dalyje, panaši nuostata yra ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendime Nr. C(2007)5076 (toliau – ir Programa).

Projekto pobūdžio pakeitimas, veiklos pakeitimas į neremiamą yra esminis pažeidimas, prieštaraujantis ES ir nacionaliniams teisės aktams.

2. Nesuprantama, kaip pareiškėja galėjo užtikrinti veiklos tęstinumą ir įsipareigojimų vykdymą, kai ji pakeitė pačią veiklą ir pradėjo vykdyti neremiamą veiklą, kuriai apskritai negalėjo prašyti finansavimo. Paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta, kad dėl užtrukusio finansinių sąlygų derinimo, paskolos pasirašymo, technikos perdavimo, nespėjus pasirengti gamybai būtų galima daryti teisės aktų pažeidimus. Pareiškėja, teikdama Paraišką, įsipareigojo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį (Įgyvendinimo taisyklių 20.6 punktas), tinkamai vykdyti projektą ir pasiekti jame nurodytus rodiklius (aktualūs Paramos sutarties 5.2, 17.1 punktai), taigi, pareiškėja prisiėmė dėl galimos rizikos kilsiančias pasekmes.

3. Be to, Administravimo taisyklių 190 punkte nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami; paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Komisija teisingai nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis į Agentūrą, pranešdama apie nenumatytas aplinkybes ar kilusius nesklandumus. Apie tai, kad technika išnuomota, Agentūra sužinojo iš FNTT. Pareiškėja, Agentūrai 2013 m. vasario 13 d. – 2013 m. vasario 19 d. atliekant patikrą vietoje, pateikė 2013 m. vasario 14 d. raštą (Patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VP-0487965 2 priedas), kuriame nurodė, kad technika nenaudojama, o saugoma saugomoje aikštelėje, nors tuo metu technika buvo nuomojama (pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d., pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d.). Taigi, pareiškėja sąmoningai klaidino Agentūrą ir padarė pažeidimą, nurodytą Administravimo taisyklių 253.1 punkte. Pagal Administravimo taisyklių 197.2.2 punktą už tokį pažeidimą įtvirtinta griežčiausia sankcija – paramos neskyrimas.

Pareiškėja pažeidimus, susijusius su technikos nuoma, Projekto veiklos pakeitimu, padarė sąmoningai, juos slėpė nuo Agentūros, Agentūrai neteikė informacijos, o užtikrinti Projekto finansavimą ir tinkamą įgyvendinimą yra pareiškėjos pareiga ir su tuos susijusi rizika tenka pareiškėjai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja nebuvo kalta ar kad jai gali būti taikomos kokios nors atsakomybę naikinančios sąlygos.

Pakeisdama projekto veiklą į neremiamą, pareiškėja nevykdė Projekto, todėl nesuprantami jos teiginiai, kad ji tokiu būdu siekė projekto tikslų.

6. Dėl sankcijos dydžio buvo konsultuojamasi su Europos Komisijos atstovais (Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-643). Pagal teisės aktų nuostatas griežčiausia sankcija už tokius pažeidimus yra visos paramos susigrąžinimas, tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, buvo priimtas sprendimas susigrąžinti paramos dalį, lygią už turto nuomą per nuomos laikotarpį gautoms pajamoms, t. y. pajamoms, kurių pareiškėja neturėjo teisės gauti. Tai, kad techniką pradėjus nuomoti dar nebuvo išmokėtos paramos lėšos, situacijos nekeičia, nes Projektas jau buvo įgyvendinamas, Pareiškėja buvo įsipareigojusi nekeisti Projekto veiklos, o paramos lėšos vis tiek jai buvo išmokėtos. Pareiškėjai buvo išmokėta parama kaip už naują įrangą, nes finansuojamas tik naujos technikos įsigijimas (Įgyvendinimo taisyklių 22, 25.2 punktai), tačiau pareiškėja įrangą išnuomojo ir vėliau veiklą vykdė jau su naudota įranga, o tai savaime prieštarauja Projekto ir priemonės tikslams. Ministerijos nuomone, pareiškėjai pritaikyta sankcija yra minimali sankcija, kuri galėjo būti skirta.

7. Pasak pareiškėjos, skundžiamas Ministerijos sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad Ministerijos sprendimas Nr. 3JA-352-264 yra administracinės procedūros sprendimas, reikalavimai jo turiniui nustatyti VAĮ 34 straipsnyje. Sprendimas Nr. 3JA-352-264 visiškai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Skundžiamame Ministerijos sprendime nurodyta, už kokius pažeidimus ir kodėl pareiškėjai taikoma sankcija, nurodytos teisės normos, todėl negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad sprendime nėra jokių motyvų. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Komisijos sprendime nėra motyvavimo dėl sankcijos dydžio, proporcingumo ir pareiškėjos kaltės.

8. Skunde pareiškėja kai kuriuos savo teiginius grindžia teismų praktikos pavyzdžiais, kurie susiję su nuostolių atlyginimu civilinėse bylose. Ši byla yra administracinė byla, kurioje sprendžiamas sankcijų taikymo klausimas pareiškėjai pagal administracinę teisę, o ne nuostolių atlyginimas pagal civilinę teisę, todėl tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.

4.3. Akivaizdu, kad pareiškėja laiku neteikė Agentūrai prašomos informacijos, nebendradarbiavo su Agentūra, todėl pažeidė Paramos sutarties 17.19 punkto nuostatas.

Pažymėtina, kad paramos administravimą reglamentuojantys teisės aktuose nenustatyta, kad sankcijos negalėtų būti taikomos praėjus tam tikram laikui nuo pažeidimo padarymo.

5.1. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal ją finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką reglamentuoja Administravimo taisyklės, pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklėmis; jeigu nustatytas pažeidimas susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis.

5.3. Pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų bei su Projekto įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai, pasirašydama šią sutartį, pareiškėja prisiėmė įsipareigojimą be Agentūros rašytinio sutikimo mažiausiai 7 m. nuo sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, Projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti Projekto veiklos, nekeisti Projekto įgyvendinimo vietos (17.30 punktas); analogiška pareiga įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 20.12 punkte, o Paramos sutarties 25.10 punkte nurodyta, kad pažeidimas gali būti nustatomas nevykdant 17.30 punkte nustatyto įsipareigojimo. Tačiau iš byloje esančių pareiškėjos ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų savaeigių mašinų sutarčių matyti, kad pareiškėja išnuomojo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ savaeiges mašinas (3 vnt. 1 metams, iki 2013 m. rugpjūčio 16 d., nuomos kaina – „(duomenys neskelbtini) Lt ir PVM, ir 2 vnt. iki 2013 m. rugsėjo 19 d., nuomos kaina – „(duomenys neskelbtini) Lt ir PVM). Ginčo dėl to, kad ši technika įsigyta už paramos lėšas, šioje byloje nėra, pareiškėja neginčija fakto, kad paramos lėšomis įgytas turtas buvo išnuomotas.

5.4. Pareiškėja nepagrįstai nuosavybės perdavimą prilygina nuosavybės teisių perleidimui. Aiškinant Paraiškos 10 punktą, Paramos sutarties 17.30 punktą, Įgyvendinimo taisyklių 20.12 punktą, matyti, jog vartojama „nuosavybės“ sąvoka reiškia ne nuosavybės teisę, kaip ji įtvirtinta CK 4.37 straipsnyje, o nuosavybę, kaip turtą (CK 1.75 straipsnis), įsigytą už paramos lėšas. Juolab, nuosavybės teisės turinį sudaro trys teisių grupės: valdymas, naudojimas, disponavimas. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį. Be to, CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Taigi, iš nurodytųjų nuostatų, reglamentuojančių draudimą parduoti ar kitaip perduoti už paramos lėšas įsigytą turtą, vienareikšmiškai darytina išvada, kad juose nustatytas ir draudimas turtą išnuomoti, kas pareiškėjai privalėjo būti žinoma, siekiant gauti paramą ir tinkamai ją įsisavinant (vykdant prisiimtus įsipareigojimus). Be to, Įgyvendinimo taisyklių 20.3 punkte kaip vienas iš tinkamumo gauti paramą kriterijų yra tai, kad projekto veikla patenka į pagal Priemonę remiamos veiklos rūšių sąrašą, pateiktą taisyklių 2 priede; šių taisyklių 9 punkte taip pat nustatyta, kad pagal Priemonę neremiamų veiklos rūšių sąrašas pateiktas šių taisyklių 2 priede, o jame nurodyta, kad parama neskiriama ekonominei veiklai, kuri pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 RED) įvardyta taip: „N sekcija „Administracinė ir aptarnavimo veikla“, 77 skyrius „Nuoma ir išperkamoji nuoma“, 77.3 grupė „Kitų mašinų, įrangos ir materialinių vertybių nuoma ir išperkamoji nuoma“. Taigi, nuomos veiklos vykdymui pagal minėtas taisykles parama apskritai negali būti skiriama

5.5. Pareiškėja skunde Ministerijai ir Komisijai nurodė, kad sprendimą išnuomoti techniką nulėmė ne tyčinis jos nesąžiningumas, o būtinasis reikalingumas: užsitęsė paskolos sutarties pasirašymas, pirkėjai atsisakė sudaryti produkcijos pirkimo sutartis, be to, esą pareiškėja, nesuprato (nežinojo), jog draudžiama paramos lėšomis įsigytą turtą nuomoti, nurodo tikėjusi, kad Agentūros tarnautojai įspės apie negalimumą nuomoti technikos, esant gamybos laikinam sutrikimui. Pareiškėja šių savo argumentų negrindžia jokiomis teisės aktų normomis. Paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta, kad dėl pareiškėjos minimų aplinkybių būtų galima daryti teisės aktų pažeidimus. Pareiškėja, teikdama paraišką, įsipareigojo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį, įsipareigodama tinkamai vykdyti Projektą ir pasiekti jame nurodytus rodiklius, prisiėmė dėl galimų rizikų kilsiančias pasekmes. Be to, Administravimo taisyklėse reglamentuojama, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į Agentūrą, pranešdama apie nenumatytas aplinkybes ar kilusius nesklandumus, informavusi apie tai, jog planuoja už paramos lėšas įsigytą turtą išnuomoti.

5.7. Remiantis Administravimo taisyklių 37 punktu, Paramos sutarties 17.19, 17.21, 25.23 punktais, pareiškėjai pateikus atsakymą Agentūrai tik po 2 mėnesių, o ne per 10 darbo dienų terminą, kurį Agentūra nustatė 2014 m. sausio 7 d. rašte, Ministerija pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nebendradarbiavo su Agentūra.