Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-23 · Administracinė byla Nr. I-573-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
I-573-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02403-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-573-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02403-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 21–28 d., 2016 m. kovo 18–25 d. ir 2016 m. gegužės 12–26 d. buvo gydomas LAVL teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

Nurodė, kad buvo laikomas perpildytose palatose kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Palatose esančios lovos, stalas ir spintelės daiktams sudėti buvo sugadinti ir sulūžę, be to, nebuvo pakabų drabužiams ir rankšluosčiams pasikabinti. Dušuose nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, nešvarios plytelės, surūdiję kranai, iš kurių tekėjo nešvarus vanduo, taip pat ir pakabos drabužiams pakabinti. Naudojantis dušu ir tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas. Be to, per kratą paimtų televizoriaus ir barzdaskutės pareigūnai neskubėjo grąžinti, taip sukeldami nepatogumų.

Dėl netinkamų gydymo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

LAVL atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas buvo gydomas 2015 m. rugpjūčio 21–28 d. Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m², 6 lovos) palatoje, 2016 m. kovo 18–25 d. Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m², 6 lovos) palatoje, 2016 m. gegužės 12–26 d. Chirurgijos skyriaus 29 (15,45 m², 3 lovos) kamerų tipo palatoje. Paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nedaroma ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose, pateikti negali.

LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, jei jie serga užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas.

Atkreipė dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).

LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas.

LAVL vadovaujasi Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, kuriame nurodyta, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose ar kapitaliai remontuojamose esamose kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymi, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė.

LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitiktys higienos normoms ir normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos yra remontuojamos.

Paaiškina, kad rūkyti LAVL patalpose draudžiama. Ši informacija iškabinta visose palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti.

Nurodo, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu, iš suimtųjų / nuteistųjų paimama atsivežta aparatūra patikrinti ir patikrinus grąžinama per Apraše nurodytus terminus.

LAVL teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos (1 000 Eur dydžio) atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo jo gydymo LAVL 2015 m. rugpjūčio 21–28 d., 2016 m. kovo 18–25 d. ir 2016 m. gegužės 12–26 d. Neturtinę žalą kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Taisyklių 11¹ punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 3 palatoje (28,49 m², 6 lovos) 2015 m. rugpjūčio 21–28 d. ir 2016 m. kovo 18–25 d., 29 kamerų tipo palatoje (15,45 m², 3 lovos) 2016 m. gegužės 12–26 d. LAVL nagrinėjamu atveju nepateikė informacijos, kiek konkrečiai asmenų su pareiškėju ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatose, nes tokie duomenys nefiksuojami. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo, todėl laikytina, kad minimalus plotas ligoninės palatoje jam nebuvo užtikrintas 2015 m. rugpjūčio 21–28 d. ir 2016 m. kovo 18–25 d., t. y. 16 buvimo LAVL dienų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalai priteisti (žr. EŽTT sprendimą Mandić ir Jović prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kt. prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, kad toks aiškinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis.

LAVL yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kurios paskirtis pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 (2010 m. spalio 29 d. redakcija), 1 punktą pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių – vykdymą.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – TKĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. To paties straipsnio ir dalies 3 punktas įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

2010 m. balandžio 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad LAVL teritorijoje, skyriaus patalpose, bendro naudojimo patalpose yra iškabinta informacija ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys įstaigoje rūkyti (b. l. 48–52). Taigi LAVL tinkamai įgyvendina minėtų teisės aktų nustatytą pareigą užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoje būtų nerūkoma.

Pareiškėjas nurodo, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose ar kapitaliai remontuojamose esamose kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje turi būti įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą teigė, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė, skirianti sanitarinį mazgą nuo likusios patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

Taip pat pareiškėjas skundžiasi, kad privatumas nebuvo užtikrinamas ir naudojantis dušu. Šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šį pažeidimą, argumentus dėstė abstrakčiai ir nekonkrečiai.

Pareiškėjas teigia, kad per kratą paimto televizoriaus ir barzdaskutės pareigūnai neskubėjo grąžinti, taip sukeldami nepatogumų.

Kratos metu galiojusio ir taikyto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymų Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 12 punktas nustato, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų.

Atsakovės atstovė paaiškino, kad paimant pareiškėjo televizorių ir barzdaskutę buvo laikomasi minėtos nuostatos reikalavimų. Teismas neturi pagrindo tuo abejoti, kadangi byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, kad Apraše nustatytos tvarkos nebūtų laikytasi.

Pareiškėjas nurodo, kad dušai neatitiko higienos normų, t. y. nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, buvo nešvarios plytelės, surūdiję kranai, iš kurių tekėjo nešvarus vanduo, taip pat ir pakabos drabužiams pakabinti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39.4 punktas nustato, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų, pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos, patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras LAVL atliko patikrinimus, tačiau pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų nenustatė (b. l. 21–27).

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad palatose esančios lovos, stalas ir spintelės daiktams sudėti buvo sugadinti ir sulūžę, be to, nebuvo pakabų drabužiams ir rankšluosčiams pasikabinti.

Eksploatavimo taisyklės nedetalizuoja, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamosiose patalpose. LAVL nurodė, kad visos palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, įrodančių, kad suteiktas inventorius buvo netinkamas, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas perpildytose palatose, pažeidžiant jo privatumą, buvo tik 16 dienų. Be to, jis teismui nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, tai patvirtina ir pateikta pareiškėjo gydymo stacionare istorija.

Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo LAVL elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovės atstovė nurodė, kad įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui ir atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinti teisės aktų nustatytą plotą. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų jo patirtus neigiamus išgyvenimus įvertinti nurodoma 1 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Taigi įvertinus anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą ir trukmę (16 dienų), taip pat Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, priteisiama 165 Eur suma, kuri yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.

Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 165 (šimtą šešiasdešimt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė