Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-2792-872/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
e2-2792-872/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38978-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
UAB „TLB“
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2792-872/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38978-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 116.5;73.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka, atsakovui už akių, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „TLB“ dėl draudimo įmokos skirtumo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „TLB“ priteisti 1480,25 Eur draudimo įmokos skirtumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-01-06 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta „SCANIA R500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Ieškovas pažymi, kad atsakovas transporto priemonę eksploatavo Jungtinėje Karalystėje, kur 2014-08-30 kilo eismo įvykis. Nurodo, kad atsakovas sudarant draudimo sutartį nesuteikė draudikui reikiamos informacijos apie draudimo riziką, t.y. transporto priemonės eksploatavimą ne tik Lietuvoje, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui draudimo įmokų skirtumą. Ieškovo nuomone, atsakovas privalėjo informuoti draudiką prieš apdraustąja transporto priemone vykdamas į kitas valstybes, kadangi ši informacija turi įtakos eismo įvykio atsitikimo tikimybei ir nuostolių dydžiui. Ieškovas nurodo, kad jeigu draudėjas būtų nurodęs, jog transporto priemonė bus draudžiama už Lietuvos ribų, draudimo įmoka pagal minėtą sutartį būtų buvusi 4 344,30 Eur. Nagrinėjamu atveju pažymima, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo kildinamas ne tuo pagrindu, kad draudėjas nesumokėjo papildomos draudimo įmokos, o dėl to, kad draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, nesuteikė draudikui reikiamos informacijos apie draudimo riziką ir taip pažeidė draudimo sutarties 1.6. p.

Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-01-06 tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „TLB“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas sunkvežimis „SCANIA R500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-08-30 D. B. ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. YF14UXU. Įvykis įvyko dėl transporto priemonės „SCANIA R500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės. Draudimo išmokos mokėjimo pažymoje paskaičiuota bendra draudimo išmokos mokėjimo suma sudaro 920,82 Eur. Iš byloje esančios 2015-08-20 ieškovo pretenzijos dėl eismo įvykio nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas iki 2015-09-07 pervesti į ieškovo banko sąskaitą draudimo įmokų skirtumą, kuris sudaro 1 480,25 Eur. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui draudimo įmokų skirtumą, nėra.

Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, draudimo rizika laikoma padidėjusia tada, kai atsiranda arba pasikeičia draudimo sutartyje aptartos aplinkybės, apie kurių egzistavimą draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo. Nagrinėjamu atveju, tarp draudiko ir draudėjo sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, draudimo įmoka buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kokioje teritorijoje bus naudojama transporto priemonė: šalys susitarė, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jos išvykimą į kitas šalis, t.y. D. B. ir Šiaurės Airijos Jungtinę Karalystę ir Airiją, apibrėžė kaip riziką didinantį veiksnį. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl draudimo įmokos skirtumo, priteisimo remiasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 11 str. 4 d., kuria nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pažymėtina, kad sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo apskaičiuoti draudimo įmoką pagal tai, kokia draudimo apsauga nustatyta TPVCAPDĮ, t.y. įvertinęs visą prisiimamos rizikos apimtį. Nagrinėjamu atveju, draudikas, kaip savo srities profesionalas, turėjo pagrindo numatyti, jog transporto priemonė „SCANIA R500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, todėl ir spręsdamas dėl draudimo įmokos dydžio, galėjo papildomai pasidomėti apie atsakovo veiklos pobūdį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad Europos Sąjungos teisė įpareigoja draudiką suteikti draudimo apsaugą be išlygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, todėl papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdrausto transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieštarauja draudimo apsaugos visoje Europos Sąjungos teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per filialą Lietuvos Respublikoje, v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, 2015 m. birželio 19 d. nutartis , priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Vikunija“, bylos Nr3K-3-346-706/2015). Pabrėžtina, kad mokama draudimo įmoka visais atvejais turi būti apskaičiuojama įvertinus draudimo rizikos galimus pasikeitimus dėl apdraustojo transporto priemonės naudojimo už Lietuvos Respublikos ribų, kitose valstybėse narėse. Darytina išvada, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 1480,25 Eur draudimo įmokos skirtumą yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neatitinka TPVCAPDĮ įtvirtinto reikalavimo draudikui suteikti įstatyme nustatytos apimties apsaugą, galiojančią be išlygų visoje Europos Sąjungos teritorijoje vienos (bendros) draudimo įmokos pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys dėl 1480,25 Eur draudimo įmokos skirtumo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Kadangi iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,45 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „TLB“ dėl draudimo įmokos skirtumo priteisimo atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė