- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-18
- Bylos Nr.
- 2-313/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Vincas Verseckas, Danutė Milašienė (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Reprodukcijos studija“
- Atsakovas
- S. Š.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Reprodukcijos studija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1271-41/2006, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Reprodukcijos studija“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui S. Š. individualiai įmonei atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Reprodukcijos studija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Š. IĮ, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB ,,Orinata“. Ieškovas nurodė, kad atliko atsakovui įvairių spaudos darbų, tačiau atsakovas, suėjus mokėjimo terminui, jų neapmokėjo, šiuo metu atsakovo įsiskolinimo ieškovui suma sudaro 2 983,63 Lt. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą prašydamas padengti įsiskolinimą, perspėdamas apie kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovui atmetė, atsisakė kelti bankroto bylą S. Š. IĮ. Teismas nurodė, jog neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad S. Š. IĮ yra nemoki ir dėl to jai turėtų būti keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio penktosios dalies 1 punkto pagrindu. Nurodė, kad iš paskutinį kartą Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovo pateiktos 2000 metų pajamų deklaracijos matyti, jog įmonės realizavimo pajamos (įplaukos) sudarė 383 050 Lt, o pajamoms uždirbti patirtos sąnaudos sudarė 389 484 Lt, todėl mokestinių metų apmokestinamos pajamos buvo minusinės, t. y. -6 434 Lt, tačiau neigiamas 2000 metų rezultatas pats savaime neleidžia daryti išvados apie įmonės nemokumą. Byloje nėra jokių kitų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei duomenų apie turimų įsipareigojimų bei turto santykį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Reprodukcijos studija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, iškelti S. Š. IĮ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB ,,Orinata“. Nurodo šiuos argumentus:
1) atsakovas neatsiskaito su ieškovu septynerius metus, nuo 1999 m. kovo 12 d. iki šiol, nepateikia Vilniaus m. VMI finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2000 metų. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 m. balandžio 4 d. pažymos Nr. 3-12831 žinoma, kad įmonėje samdomų darbuotojų apskritai nėra, kas įrodo faktą, jog atsakovas veiklos nevykdo ir savo veiksmais neketina atsiskaityti su ieškovu;
2) teismas pagal ĮBĮ 9 straipsnio antrąją dalį gali nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui. Teismas nepasidomėjo, ar įmonė turi skolų Vilniaus apskrities VMI. Ieškovas nurodo, kad jam žinoma, jog atsakovas yra skolingas Vilniaus apskrities VMI apie 450 000 Lt, tačiau pateikti šį faktą įrodančių dokumentų neturi galimybės. Nurodo, jog atsakovas turto neturi, o įsiskolinimas ieškovui yra 2 983,63 Lt, todėl S. Š. IĮ pagal ĮBĮ 2 straipsnio aštuntąją dalį yra nemoki;
3) pagal ĮBĮ 10 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus reikalavimus. Teismas nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui, nes ieškovo reikalavimai nėra patenkinti iki šiol.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio penktąją dalį, bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba ji daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Bankrotas – tai nemokios įmonės būsena (ĮBĮ 2 str. 1 d.). Įmonės nemokumas yra viena iš ĮBĮ 9 straipsnio penktojoje dalyje nustatytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Nemokumu laikoma tokia įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, bankroto byla dėl nemokumo įmonei gali būti keliama tik kai vienu metu yra dvi sąlygos: įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais per atitinkamą terminą ir pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) suma viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui S. Š. IĮ grindžiamas atsakovo nemokumo būsenos susidarymu. Tokiu atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų skolų sumos išaugimą virš pusės į balansą įrašyto turto vertės. Pastaroji sąlyga gali būti nustatyta tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės ekonominę finansinę būseną. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka gautais duomenimis. Įmonės finansinei būklei nustatyti gali būti reikšmingi ir kiti dokumentai (įmonės turto inventorizavimo ir įvertinimo ataskaitos, veiklos audito ataskaitos, ekspertinės išvados ir pan.). Tik nustačius turto vertę galima daryti išvadas apie faktinę ir juridinę įmonės mokumo arba nemokumo būseną. Tik tinkamas įstatyme nustatytų reikalavimų laikymasis ir atlikimas užtikrina galimybę tiksliai nustatyti realią įmonės finansinę būseną ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą iškelti arba atsisakyti iškelti įmonei bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 3, 6, 7, 8 punktuose yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, turi patikrinti ieškinio pagrįstumą, tai yra ne tik patikrinti byloje pateiktus įrodymus ir įpareigoti šalis pateikti įmonės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir pats aktyviai dalyvauti renkant įrodymus. Bankroto bylose teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes. Kadangi teismą būti aktyvesniu bankroto bylose įpareigoja viešasis interesas, ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje teismui suteikti labai platūs įgaliojimai pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. Š. individualios įmonės nemokumo klausimą, iš esmės neanalizavo įmonės ekonominės finansinės padėties, apsiribojo atsakovo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos 2000 metų pajamų deklaracijos vertinimu ir nepagrįstai padarė išvadą, jog teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad S. Š. individuali įmonė yra nemoki ir dėl to jai turėtų būti keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies 1 punkto pagrindu. Byloje nėra jokių kitų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei duomenų apie turimų įsipareigojimų bei turto santykį nuo 2000 m. iki ieškinio pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo S. Š. individualiai įmonei.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas turi individualios įmonės teisinį statusą. Pagal šios įmonės prievoles atsako tiek pati įmonė, tiek įmonininkas (savininkas). Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal CK 2.50 straipsnio ketvirtąją dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas) savo turtu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą iškelti bankroto bylą individualiai įmonei, turėjo imtis priemonių išaiškinti visą įmonės ir jos savininko turimą turtą (pareikalauti pateikti viso turimo turto sąrašą), įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe.
Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui S. Š. įmonei perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal teismui pateiktus duomenis nebuvo galima nustatyti, ar atsakovo finansinė materialinė būsena realiai atitinka mokios įmonės būseną, ar jos neatitinka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo.