Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2016 m. rugsėjo 18 d., 18:22 val., vairavo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Žmonės nenukentėjo. Iš eismo įvykio vietos vairuotojas pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais savo veiksmais M. K. padarė pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš nutarime išdėstytų argumentų, teismas žinojo, kad tą pačią dieną jis padarė dar vieną tokį pat teisės pažeidimą, tačiau nesiėmė priemonių visoms aplinkybėms išaiškinti, bandyti šiuos teisės pažeidimus galimai sujungti į vieną administracinio teisės pažeidimo bylą ir ją išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bei priimti teisingą ir protingą sprendimą. Apelianto manymu, tą pačią dieną padaryti pažeidimai laikytini tęstiniu pažeidimu, todėl turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje ir būtų priimtas bendras jo veiksmų įvertinimas.

Atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas nutarime pažymėjo, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau neakcentavo, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, apelianto nuomone, nepagrįstai paskyrė didesnes nuobaudas negu minimalūs dydžiai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjo manymu teisme nebuvo tinkamai išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nepagrįstai teismas nagrinėjo bylą nedalyvaujant pažeidėjui ir taip atėmė teisę gintis nuo pažeidimo ar teikti papildomus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų. Vadovaujantis bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principu, nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartys Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (LAT nutartys Nr. 2AT-27-2015, Nr. 2AT-31-2015).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pažeidėju, kad teismas nesiėmėm visų priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nors teismas pripažino, kad pažeidėjas padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinumu, tokia išvada nėra pagrįsta visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliaciniu skundu M. K. neneigia, jog 2016-09-18 vairavo automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį, tačiau nurodo, jog iš nutarimo turinio nesimato visų įvykio aplinkybių, jos nedetalizuotos, neatskleistos. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn tiek pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, o žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas ir įrodytas byloje surinktais objektyviais duomenimis, nes žalos kilimas yra būtinasis šių administracinių teisės pažeidimų sudėties objektyviosios pusės požymis. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas nenustatinėjo pažeidimų požymių buvimo, nesiaiškino, koks konkrečiai ir kam priklausantis antrasis automobilis buvo apgadintas, nei kokie apgadinimai buvo padaryti ir kokie duomenys patvirtina žalos padarymo faktą. Neišspręsta galimybė atlyginti žalą, taip pat neišaiškintos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apylinkės teismui detaliai neišanalizavus ir konkrečiai nenustačius M. K. vairavimo metu apgadinto turto (automobilio savininko, markės, valstybinių numerių) ir jo apgadinimo aplinkybių (kokio pobūdžio žala padaryta), t. y. tinkamai nenustačius būtinojo administracinių teisės pažeidimų sudėties objektyviosios pusės požymio, skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pažeidėjo argumentu, jog teismas nesiėmė visų priemonių tinkamai išaiškinti bylos aplinkybes ir nepagrįstai nesudarė galimybės pažeidėjui dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo ar papildomus įrodymus.

Teismas konstatavo, kad apeliantas neatvyko į teismo posėdį, nors jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, bei nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas, nustatę, kad asmeniui pranešimas apie teismo posėdį įteiktas tinkamai, kad nėra jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, sprendė, kad bylą galima nagrinėti nedalyvaujant pažeidėjui. Bylos medžiaga patvirtinta, kad M. K. apie 2016-11-07 vyksiantį teismo posėdį pranešta (b. l. 1–2), prašymo atidėti teismo posėdį teismui nepateikė. Nors iš esmės teigti, kad teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatą negalima, tačiau įvertinus tai, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliais pagrindais remdamasis tik rašytine byloje pateikta medžiaga, nesiaiškino visų pažeidimo padarymo aplinkybių bei nenustatė visų administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas privalėjo būti aktyvus ir imtis visų priemonių tinkamai išaiškinti visas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog byloje neapklaustas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K., tačiau ir liudytojai ar nukentėjusioji, ir teismo sprendimas priimtas remiantis išimtinai rašytine byloje esančia medžiaga, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas byloje įgauna dar didesnę reikšmę. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo piktybiškai būtų vengęs atvykti į teismą, nėra.

Apelianto manymu, teismas, žinodamas, jog yra nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla dėl jo tą pačią dieną padarytų analogiškų pažeidimų, privalėjo jas sujungti ir nagrinėji kaip vieną.

Iš bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad 2016-09-18 M. K. sukėlė du eismo įvykius (15.31 val. ir 18.22 val.), po kurių iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko jam 2016-10-17 buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai (Nr. 85P-74985154-16 ir 85P-74987338-16). Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimais dėl šių veiksmų jis buvo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį ATPK 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Iš ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, kad esminė sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, jog tas pats asmuo padaro kelis (du ar daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui), ir yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu (LVAT nutartis Nr. N62-2406/2011, LAT nutartis 2AT-61-511/2016). Abi M. K. administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo tas pats organas – Tauragės rajono apylinkės teismas, o padaryti administraciniai teisės pažeidimai sudaro realiąją sutaptį, nes pažeidimų padarymo metu jis nebuvo nubaustas nė už vieną iš jų. Nors M. K. administracinio teisės pažeidimo bylas apylinkės teismas išnagrinėjo ne tą pačią dieną (2016-11-02 ir 2016-11-07), tačiau kaip matyti iš šiose bylose esančių lydraščių, šios bylos nutarimo priėmimui apylinkės teismui perduotos atitinkamai 2016-10-18 ir 2016-10-24, taigi buvo objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismui buvo žinoma apie M. K. tą pačią diena galimai padarytus kelis administracinius teisės pažeidimus. Remiantis išvardytu, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nustatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir išnagrinėti abi bylas dėl M. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų jas sujungęs, ir už visus administracinius teisės pažeidimus paskirti subendrintą administracinę nuobaudą, tačiau to nepadarė.

Apylinkės teismas, konstatuodamas padarytų pažeidimų padarymą, tačiau nenustatydamas pilnos administracinio teisės pažeidimo sudėties (nenustatytas žalos padarymo faktas), bei apsiribodamas tik byloje esančios lakoniškos rašytinės medžiagos išvardinimu ir betarpiškai neapklausęs nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei liudytojų, taip pažeisdamas žodiškumo ir betarpiškumo principų reikalavimus, nepagrįstai užkirsdamas kelią traukiamam atsakomybėn asmeniui palankių ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų. Taip pažeidė ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus. Tokie pažeidimai laikytini esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde keliamas ir nuobaudos paskyrimo klausimas. Teigiama, kad teismas nepagrįstai jam taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes jis jos neturi. Be to, paskirtos nuobaudos neatitinka jo asmenybės. Pažymėtina, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra su esminiais pažeidimais, pasisakyti dėl nuobaudos skyrimo yra netikslinga, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turės visas galimybes savo argumentus dėl nuobaudos skyrimo išdėstyti teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.