Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-107-606/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-17
Bylos Nr.
1-107-606/2013
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00609-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
J. D., J.
Kaltinamasis
R. P.
Advokatai
Romas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-107-606/2013(Proceso Nr. 1-31-1-00609-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 17 d.

KlaipėdaKlaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,nukentėjusiesiems J. D. ir J. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) korpusininku-operatoriumi (bylos nagrinėjimo teisme metu - UAB (duomenys neskelbtini) izoliuotuoju), teistas:

- 2012 m. birželio 4 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda, baudą sumokėjo 2012 m. gruodžio 3 d. Teistumas neišnykęs;

- 2012 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 4 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant bausmių dalinį sudėjimą, ir galutinė bausmė paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis R. P. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

2012 m. kovo 10 d., apie 04.00 val., kaltinamasis R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, naktiniame klube „Kiwi“, esančiame J. Janonio g. 27, Klaipėdoje, šokių aukštelėje priėjo prie nukentėjusiojo J. D. ir dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą trenkė galva nukentėjusiajam J. D. į veidą, tuo padarydamas jam veido sumušimą su nosies minkštųjų audinių patinimu, viršutinių priekinių 21-11 dantų poslinkiu-panarinimu į gomurio pusę, dėl ko nukentėjusiajam J. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, kaltinamasis R. P. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis R. P. dėl jam pareikštų kaltinimų iš esmės kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gal ir buvo smūgis galva, tačiau tyčios suduoti nebuvo. Tarp T. Š. ir nukentėjusiojo draugų įvyko konfliktas, gindamas pusbrolį T. Š., stumdė nuo jo nukentėjusiojo draugus į šonus, kiek jų nustūmė negali pasakyti, nežino, ar J. D. buvo priėjęs prie T. Š., nematė, kam buvo suduotas smūgis, ir nežino, ar apskritai tas smūgis buvo suduotas, tačiau jei ir buvo smūgis galva, tai buvo vienintelis tokio pobūdžio veiksmas iš jo pusės. Kaltinamasis paaiškino, kad gal ir buvo smūgis, kai bandė pasisukti, gal jis ir trinktelėjo, nematė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs. Kur yra J. D. priklausanti grandinėlė, nežino, mano, kad nukentėjusysis galėjo ją pamesti dar prieš konfliktą.

Nukentėjusysis J. D. parodė, kad 2012 m. kovo 10 d. su draugais klube šventė savo 19 -ąjį gimtadienį, į klubą atvažiavo apie 11-12 val., šoko, vartojo alkoholį. Tikslaus įvykio laiko nepamena, bet gal apie 3-4 val. ryto vienu metu liko šokti su G. Š., prie jos priėjo 3 vaikinai, kuriuo jis matė pirmą kartą. Jis nesuprato, ko vaikinai nori, galvojo, kad nori pašokdinti G. Š., todėl ją apkabino, norėdamas parodyti, kad ji su juo. Kai atsitraukė, pajuto smūgį į veidą, į dantis, tačiau nei kas, nei kaip sudavė nematė. Po smūgio sąmonės neprarado, aptemo akyse, nesiorientavo aplinkoje, kažkas jį laikė už rankos ir nuvedė atsisėsti, smūgis buvo pakankamai stiprus, tik atsisėdęs, atsipeikėjo. Atvykus policijai, jį su R. P. pasodino į mašiną, mašinoje R. P. kalbėjo nekultūringai, necenzūriniais žodžiais, grasino su juo susidoroti, tuomet ir suprato, kad tai tas asmuo jį sužalojo. Jam į gomurio pusę buvo įlinkę 2 priekiniai dantys, ėjo pas gydytojus, dantis susitvarkė, už gydymą sumokėjo tėvas J. D.. Incidento metu dingo sidabrinė grandinėlė nuo kaklo, todėl reiškia 100 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą vertina 15 000 Lt, kadangi po įvykio 4 dienas negalėjo nuvykti pas savo privatų jį gydžiusį gydytoją, kadangi jis nedirbo: įvykio metu dantų gydymas briketais dar nebuvo baigtas, briketai buvo nuimti tik iš priekinės pusės apie 6 mėn., iš vidinės pusės dar buvo likę. Visas tas dienas buvo su į gomurį įlinkusiais dantimis, negalėjo normaliai maitintis, kentė didelį skausmą, dėl patirto streso ir skausmo blogai miegojo naktimis. Nuvykus pas gydytoją, jam skausmingos procedūros metu dantis atstatė į vietą, vėl įdėjo kabes, kurias reikėjo nešioti 3-4 mėn., ir tą laiką teko kęsti didelį diskomfortą, naktimis blogai miegojo, kentė skausmą. Be to, nėra garantijos, kad ateityje dantys neiškris, kadangi buvo stipriai pažeistos dantų šaknys. Už gydymą ir vaistus sumokėjo jo tėvas.

Nukentėjusysis J. D. parodė, kad 2012 m. kovo 10 d. apie 5 val. ryto jam paskambino sūnus J. D. ir pasakė, kad yra 1-ajame policijos komisariate, kad jam išmušė dantis, prašė atvažiuoti. Jam atvykus, pamatė, kad sūnaus nosis kruvina, sūnus pasakė, kad dantis pats kažkiek atstatė ir kad jį sužalojo draugės pusbrolis. Iš sūnaus pasakojimo jam žinomos įvykio aplinkybės. Kadangi patyrė turtinę žalą, reiškia civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro apsilankymų pas stomatologą išlaidos, kurias patvirtina pridėti čekiai.

Liudytojas T. R. parodė, kad tikslios datos neatsimena, klube „Kiwi“, esančiame J. Janonio gatvėje, jis, E. A., V. U., A. R., iš matymo pažįstama L. P. ir J. D. draugė G., kurios pavardės nežinojo, šventė J. D. gimtadienį, visi susirinko apie 11 val., šoko, vartojo alkoholį. Apie 4 val. ryto jiems visiems šokant ratelyje, prie jų priėjo nepažįstami jaunuoliai. Po to kaltinamasis R. P. priėjo prie G. Š., kažką jai pasakė, o J. D. apsikabino G. iš nugaros. Tada R. P. priėjo ir smogė galva J. D. į veidą. Jis pats matė smūgį ir matė, kad sudavė kaltinamasis, iš garso spėja, kad smūgis buvo stiprus. J. D. po smūgio prarado orientaciją ir nukrito, jį pasodino, jis buvo apsvaigęs, susiėmė už dantų. Apsaugos darbuotojai iš karto pribėgo prie R. P..

Liudytojas V. U. parodė, kad „Kiwi“ klube kartu su T. R., A. R., J. D. drauge G., L. šventė J. D. gimtadienį. Apie 4 val. ryto, jiems šokant rateliu, prie jų priėjo keli vaikinai, vienas iš jų priėjo prie G. Š., norėjo su ja pašnekėti, tačiau ji kalbėtis nenorėjo ir nuėjo nuo jo į kitą draugų ratelio pusę. J. D. priėjo prie jos, tas pats nepažįstamas vaikinas taip pat vėl priėjo prie G. Š.. J. D. apsikabino G. Š. ir tada staigiai gavo smūgį iš galvos į dantis, į veidą. Kas konkrečiai sudavė, kad tai tikslai padarė R. P., pasakyti negali. Priėjęs prie J. D., pamatė, kad jo dantys įstumti į vidų.

Liudytoja E. A. parodė, kad „Kiwi“ klube, tikslaus įvykio laiko neatsimena, šventė J. D. gimtadienį, bendrai šoko. Atėję keli nepažįstami vaikinai priėjo prie J. D. ir G. Š., tamsiaplaukis vaikinas kažką bandė pasakyti, tada tamsoje matė smūgį iš galvos J. D. į veidą. Kas sudavė, tikslai neatsimena, tačiau vėliau suprato, kad tai padarė kaltinamasis, kadangi visi pradėjo ant jo šaukti, įvyko susistumdymas, o po to policijos pareigūnai įsodino jį į automobilį.

Liudytoja L. P. parodė, kad „Kiwi“ klube šventė J. D. gimtadienį, šoko, po to išgirdo triukšmą, atsisuko ir pamatė, kad J. D. kruvinas guli nukritęs ant žemės ir kad jo veidas sužalotas, tačiau, kas ir su kuo sudavė smūgį, nematė.

Liudytoja G. Š. parodė, kad R. P. yra jos pusbrolis. Ji su J. D. ir jo draugais šoko „Kiwi“ klube, tada į klubą atvyko jos brolis ir pusbrolis su keliais draugais. Brolis priėjo prie jos, jie pradėjo kalbėtis, J. D. apkabino ją iš nugaros, po kurio laiko abu krito ant žemės, kas sudavė ir paties smūgio nematė, pamatė tik, kad apsauginiai išvedė jos pusbrolį. Matė, kad nukentėjusiajam buvo sustumti priekiniai dantys, J. D. juos su liežuviu buvo atstūmęs, tačiau vis tiek matėsi, kad dantys nėra savo vietoje.

Liudytojas T. Š. parodė, kad su R. P. ir R. Ž. kovo mėn., naktį buvo „Kiwi“ klube, kur sutiko savo seserį G. Š., nuėjo su ja pasikalbėti. Tada kažkas pradėjo rėkauti, stumdytis, prasidėjo grumtynės, R. P. atėjo jo ginti, buvo tamsu, nieko nesimatė, kam buvo suduotas smūgis nematė, paties smūgio taip pat nematė, sumušto asmens irgi nematė.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad jis, R. P. ir T. Š. priėjo prie būrelio, kur šoko G. Š., prasidėjo šurmulys, įvyko kivirčas, jis vieną žmogų pastūmė, tada prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad pabūtų ramiai, o po to jį išvedė. Kad kas nors suduotų smūgį nematė, nes apsaugos darbuotojai nusivedė jį į šoną.

Liudytojas A. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad „Kiwi“ klube vyksta muštynės, atvažiavus priėjo du ar vienas vaikinas, kuriam buvo kruvinas veidas, ir pasakė, kad jam kliba dantys ar kad dantys buvo išmušti. Į automobilį įsodino ir į policijos komisariatą pristatė tuos asmenis, kurie, pasak nukentėjusiųjų, labiausiai mušėsi.

Liudytojas A. R. parodė, kad klube šventė draugo J. D. gimtadienį, visi šoko, apie 3-4 val. nakties į klubą įėjo keli vyrukai, kurie pradėjo su jų kompanija konfliktuoti. J. D. šoko su G. Š., vienas iš vaikinų priėjo prie jų, kaip viskas įvyko konkrečiai nematė, nes tuo tarpu šoko ir buvo nusisukęs, kai atsisuko, pamatė J. D., susiėmusį už dantų, ir suprato, kad jam iš galvos trenkė kaltinamasis, nes kaltinamasis buvo gan agresyviai nusiteikęs ir žiūrėjo į J. D.. Paties smūgio nematė, vaizdą matė po smūgio, J. D. traukėsi, o kaltinamasis stovėjo jam priešais. Mano, kad smūgis buvo iš galvos, nes kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, tai iš karto po įvykio girdėjo iš kitų draugų, matė, kaip apsaugos darbuotojai šoko stabdyti kaltinamąjį.

Specialisto išvada Nr. G 596/12(03) nustatyta, jog nukentėjusiajam J. D. konstatuotas veido sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, viršutinių priekinių 21-11 dantų poslinkiu-panarinimu į gomurio pusę, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Paminėtus sužalojimus J. D. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus jo veidą kietais bukais daiktais (t.1, b. l. 37).

Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2012 m. kovo 10 d., 02.47 val. kaltinamajam R. P. nustatytas girtumo laipsnis – 1,30 promilės (t.2, b. l. 19).

Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiajam J. D. diagnozuoti kūno sužalojimai – veido sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, viršutinių priekinių 21-11 dantų poslinkiu-panarinimu į gomurio pusę – ko pasėkoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvada, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2012 m. kovo 10 d. fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusiojo asmens atžvilgiu buvęs neabejotinai.

Kaltinamasis R. P. iš esmės pripažino patį smūgio galva faktą, tačiau neigia tyčia sudavęs nukentėjusiajam.

Kartu su nukentėjusiuoju J. D. buvęs ir įvykius betarpiškai stebėjęs liudytojas T. R. patvirtino, kad jis neabejotinai matė, kaip būtent kaltinamasis R. P. galva sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, smūgis buvęs stiprus. Šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o ta aplinkybė, kad T. R. buvo nustatytas 0,96 promilės girtumas (t.1, b. l. 95) ir kad jis vienintelis tiesiogiai matė smūgį, jo parodymų nepaneigia. Pažymėtina tai, kad jam nustatytas girtumas nedidelis, pats liudytojas gerai prisimena, kiek įpūtė į alkotesterį. Kiti kartu su nukentėjusiuoju buvę liudytojai, nors tiesiogiai smūgio ir nematė, tačiau matė vaizdą iš karto po įvykio: liudytojai V. U., E. A. patvirtino matę, kaip nukentėjusiajam iš galvos buvo suduota į veidą, liudytojas A. R. nedelsiant po smūgio matė, kad būtent agresyviai nusiteikęs kaltinamais R. P. stovėjo priešais nukentėjusįjį J. D., o apsaugos darbuotojai pribėgo būtent prie kaltinamojo. Netikėti ar abejoti šiais liudytojų, paties nukentėjusiojo parodymais, kad jam buvo suduotas smūgis, teismas neturi pagrindo, jų parodymai nuoseklūs, sutampa, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pažymėtina, kad jokio suinteresuotumo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nėra. Juolab pats kaltinamasis pripažįsta patį smūgio faktą, o ta aplinkybė, kad jis po įvykio nepabėgo, jo kaltės nepaneigia. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad fizinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo ir smūgį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis R. P.. Kaltinamasis ginčija tyčią, tačiau vien jau smūgio padariniai akivaizdžiai byloja apie kaltinamojo veiksmų tyčinį pobūdį. Taigi kaltinamojo R. P. kaltė šia pareikšto kaltinimo apimtimi laikytina įrodyta objektyviai – nesunkų nukentėjusiojo J. D. sveikatos sutrikdymą objektyviai sąlygojo kaltinamojo R. P. tyčiniai veiksmai.

Teismų teorijoje ir praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai padaroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams suteikti mažareikšmę dingstį.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog būtent kilęs abipusis tarpusavio konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kompanijų ir inspiravęs kaltinamojo veiksmus suduodant smūgį nukentėjusiajam. Vienok, kaltinamojo veiksmai netikėtai suduodant smūgį, ko pasėkoje, atkreiptina nukentėjusiajam padarytas toks sužalojimas kaip viršutinių priekinių dantų panarinimas į gomurio pusę, traktuotini kaip akivaizdus visuotinai priimtinų moralės, elgesio normų nepaisymas, visiškai nepagrįstas, be esminės, suprantamos ar nors kuria dalimi pateisinamos dingsties. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmus sąlygojęs paties R. P. neadekvatus situacijos vertinimas. Laikytina, kad specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos kaltinamojo R. P. veiksmuose yra akivaizdžios.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. kaltė laikytina įrodyta ir viešosios tvarkos pažeidimo aspektu, kadangi R. P. viešoje vietoje, naktiniame klube „Kiwi“, esančiame Klaipėdos m., pašalinių žmonių akivaizdoje, nesant jokios pateisinamos priežasties, suduodant smūgį nukentėjusiajam J. D., tai yra asmens atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio smurtą, tokiu būdu įžūliu elgesiu akivaizdžiai ir neginčytinai, nepaisant visuomenėje galiojančių elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis objektyviai byloja liudytojų T. R., E. A., G. Š., A. R., A. K. parodymai, jog kaltinamojo elgesys buvęs agresyvus, po nukentėjusiajam suduoto smūgio kilo sąmyšis, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Šių aplinkybių visuma suponuoja, jog kaltinamojo R. P. kaltė pažeidus viešąją tvarką yra akivaizdi.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi R. P. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. D. sveikatą, be to, savo priešingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir aplinką.

Atmetant kaltinamojo gynėjo nurodytus teiginius dėl perteklinės bylos apimties, pažymėtina, kad bylos apimtis, kuri šiuo atveju gal ir yra perteklinė, bylos esmės ir nustatytų aplinkybių neeliminuoja ir esminių aplinkybių niekinėmis nedaro.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Lt turtinės žalos ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 16, 19). Nukentėjusysis J. D. nurodė, kad dėl kaltinamojo R. P. nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu jis patyręs materialinę 100 Lt žalą, kurią sudaro incidento metu dingusios sidabrinės grandinėlės vertė, ir 15000 Lt neturtinę žalą, kadangi dėl patirto sužalojimo kurį laiką negalėjo normaliai maitintis, kentė didelį skausmą, dėl patirto streso ir skausmo blogai miegojo naktimis, jam vėl buvo uždėti breketai ir keletą mėnesių vėl teko kęsti diskomfortą, be to, jis yra susirūpinęs, ar atstatyti dantys dėl patirto sumušimo jam ateityje neiškris.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad grandinėlę nuo nukentėjusiojo kaklo nutraukė būtent kaltinamasis ir kad grandinėlė dingo būtent kilusio incidento metu. To nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nukentėjusiojo J. D. ieškinio reikalavimas dėl 100 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Nukentėjusysis nurodė, jog nusikaltimu jam padaryta ir 15000 Lt neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas tyčia, atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo amžių ir gaunamas pajamas, o taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis J. D. neabejotinai kentė skausmą, jautė didelį stresą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, jam buvo sužalotas gyvybiškai ir estetiškai svarbus organas – dantys, nukentėjusysis be to patyrė didelių nepatogumų – beveik baigus ilgą laiką trukusį ortodontinį dantų gydymą, jam vėl buvo uždėti dantų breketai, kuriuos, patiriant diskomfortą, teko vėl nešioti keletą mėnesių, be to, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, pagrįstas ir nukentėjusiojo susirūpinimas bei nerimas dėl dantų būklės ateityje. Tačiau teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 15 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo J. D. naudai priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis J. D. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį 985,26 Lt turtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 54) ir nurodė, kad už sūnaus dantų gydymą sumokėjo jis, gydymo išlaidos sudaro 985,26 Lt. Nukentėjusysis pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį – kvitų kopijas (t.1, b.l. 49, 52), iš kurių nustatyta, kad už dantų gydymą ir vaistus jis iš viso sumokėjo 985,26 Lt. Kaltinamojo R. P. kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl J. D. civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nukentėjusiajam J. D. iš kaltinamojo priteistina 985,26 Lt turtinė žala.

Byloje pareikštas ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 37,47 Lt turtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 40-41). Savo civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog nukentėjusysis J. D. gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, už jo sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 37,47 Lt. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas surinkta bylos medžiaga – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t.1, b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas turtinis reikalavimas yra tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteistina 37,47 Lt turtinė žala.

Skiriant bausmę, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. P. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Kaltinamasis padarė ir yra teisiamas už dvi nusikalstamas veikas, nukreiptas ne tik pažeisti viešąją tvarką, bet ir sutrikdyti asmens sveikatą. Nusikalstami veiksmai padaryti ignoruojant visuomenėje susiformavusias normas, be jokios pagrįstos priežasties, viešoje vietoje, aplink esant pašaliniams žmonėms, panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus prieš kitą asmenį.

Kaltinamasis R. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, vienok, pažymėtina, po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis du kartus buvo nuteistas ir nuteistas būtent už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Vis tik pažymėtina, jog kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkios nusikalstamos veikos. Turint tai omenyje, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, manytina, jog bausmės tikslai R. P. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Pagal įstatymo prasmę, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos traktuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, kadangi kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, todėl, paskyrus bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, galutinė bausmė skirtina taikant bausmių apėmimo būdą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas R. P. paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius R. P. paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams ir 25 MGL (3250 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudą paskirti sumokėti per 10 mėnesių, įmokant kas mėnesį po 325 Lt įmoką į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – 2012 m. gruodžio 28 d.

Į bausmės laiką – baudą - įskaityti bausmę, atliktą pagal 2012 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo J. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš R. P. J. D. naudai priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti.

Nukentėjusiojo J. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš R. P. J. D. naudai priteisti 985,26 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš R. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 37,47 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė