- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- eI2-1463-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03092-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
- Atsakovas
- R. V.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą atsakovui R. V. dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir pareiškėjas, VSDFV Mažeikių skyrius) prašo iš atsakovo R. V. priteisti 57,00 Eur dydžio permoką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymo nauja redakcija, 12 straipsnis) pareiškėjas, šiuo atveju R. V. įstatymu nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. Pažymėjo, kad R. V. Fondo administracijai 2014 m. vasario 10 d. pateikė prašymą Nr. Dl-3987 gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo vaikui E. V., atsižvelgiant į prašymą bei į 2014 m. sausio 29 d. antstolės E. M. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, 2014 m. vasario 17 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-2250 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo E. V.. 2016 m. gruodžio 14 d. Fondo administracija gavusi E. S. pranešimą Nr. Dl-30181, 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. V2-1266 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo bei R. V. buvo išsiųsta pretenzija Nr. (V1-464/2014)D2-2498 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 6 d. išsiuntė pretenziją R. V. adresu: (duomenys neskelbtini), pretenzija grįžo neįteikta. 2018 m. lapkričio 5 d. pretenzija buvo išsiųsta pakartotinai adresu: (duomenys neskelbtini). VSDFV Mažeikių skyrius, patikrinęs skolininko R. V. duomenis, nustatė, kad skolininkas R. V. šiuo metu niekur nedirba, kitų duomenų apie skolininko gyvenamąją (buvimo) vietą nėra. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. V-5, kuriuo patvirtintas vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Aprašo 68 punktą, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis numato atsakingam asmeniui pareigą atlyginti padarytą žalą. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo, tai ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Paršo pareiškimą tenkinti.
Atsakovas atsiliepimo į pareiškimą, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, nepateikė, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų permokos už 2016 m. spalio mėnesį, priteisimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Vaikų išlaikymo fondas – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Vaikų išlaikymo fondo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.
Pagal šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo negrąžintos neteisėtai gautos išmokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas R. V. Fondo administracijai 2014 m. vasario 5 d. pateikė prašymą Nr. D1-3987 gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo vaikui E. V.. Pareiškėjas atsižvelgdamas į R. V. prašymą bei į 2014 m. sausio 29 d. antstolės E. M. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, 2014 m. vasario 17 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-2250 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo E. V.. 2016 m. gruodžio 14 d. Fondo administracija gavo E. S. pranešimą, kuriame nurodė, jog E. V. už du mėnesius (spalį ir lapkritį) yra sumokėti alimentai iš skolininkės E. S. ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Fondo administracijos direktorius 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. V2-1266 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo, kuriuo nusprendė E. V. nuo 2016 m. spalio 1 d. nutraukti išmokų mokėjimą. Fondo administracija R. V. išsiuntė pretenziją Nr. (V1-464/2014)D2-2498 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 6 d. išsiuntė pretenziją R. V. adresu: (duomenys neskelbtini), pretenzija grįžo neįteikta. 2018 m. lapkričio 5 d. pretenzija buvo išsiųsta pakartotinai adresu: (duomenys neskelbtini).
E. S. 2016 m. gruodžio 10 d. pranešimas bei įmokų mokėjimo kvitai patvirtina, jog buvo įmokėtos įmokos spalio ir lapkričio mėnesius už vaiką E. V.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas R. V. įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. Pagal 2014 metais galiojusią Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį redakciją (pagal naują redakciją nuo 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 12 straipsnio 1-3 punktai) pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo raštu pranešti fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. Atsakovas R. V. neinformavo Vaikų išlaikymo fondo apie tai, kad jis gauna teismo priteistas lėšas vaikų išlaikymui iš vaiko motinos E. S., kaip tai numato Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi 2014 metais) (pagal naują redakciją nuo 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 12 straipsnio 1-3 punktai), ir tuo pačiu metu gavo išmokas ir iš vaikų išlaikymo fondo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, pareiškėjas įgyja teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas. Apie šią teisę Fondo administracija informavo R. V. priimdama 2014 m. vasario 18 d. raštą Nr. (V1-464/2014)D2-4366, kuriame R. V. buvo informuotas, kad jis privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Fondo išmokos mokėjimui.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys pagrindžia faktą, jog R. V. neįvykdė savo pareigos pranešti apie pradėtą mokėti išlaikymą Fondo administracijai. Taigi R. V. tuo pačiu metu gavo ir išlaikymą iš E. S. ir Fondo administracijos paskirtas išmokas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 57,00 Eur permoką, susidariusią 2016 m. spalio mėnesį, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovo R. V. 57,00 Eur (penkiasdešimt septyni Eur) dydžio permoką.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.