Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-05-30 · Byla Nr. M1-401-443/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-30
Bylos Nr.
M1-401-443/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48856-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Advokatai
Aleksandras Pocius
Kategorijos
Teikimas Nr. M1-401-443/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48856-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.14; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 30 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Gintarei Duobienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones J. P., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,

teismo psichiatrei ekspertei Laurai Andriuškevičienei (nuotoliniu būdu naudojant Zoom programą),

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, dirbančiam darbininku uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „V.“, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), teistam: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 2014 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2014 m. sausio 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl paskirtos bausmės, vietoje terminuoto laisvės atėmimo paskirta 70 MGL dydžio bauda; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs,

kaltinamam dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra 2024 m. gruodžio 16 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, greitosios medicinos pagalbos automobilyje sudavė smūgius rankomis Kauno greitosios medicinos pagalbos specialistei G. D., padarydamas jai minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje, G. D. ginantis nuo jo užpuolimo išsivystė kairio paties sąnario raiščių ir raumenų patempimas, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata.

Be to, J. P. pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2024 m. gruodžio 16 d., apie 7.50 val., Šakių m., Bažnyčios g. 37, viešoje vietoje – viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas prieš pastatyti save aplinkiniams, elgdamasi agresyviai tyčia išmušė viešosios įstaigos „Kauno greitosios medicinos pagalbos tarnyba“ automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės langą, nulaužė dešinės pusės veidrodį, sulaužė automobilyje buvusias medicinines priemones – 5 kaklo įtvarus ir sulaužė viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriaus tris priešgaisrinio čiaupo spinteles, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, viešajai įstaigai „Kauno greitosios medicinos pagalbos tarnyba“ padarė 552,5 Eur turtinę žalą, o viešajai įstaigai „Šakių ligoninė“ padarė 171 Eur turtinę žalą.

J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis grįžo iš Norvegijos tą dieną, išgėrė kelis alaus butelius ir pasijuto, kad kažkaip negera, pasiskambino greitajai. Atsimena, kad atėjo į greitąją, įsėdo ir tikrai žino, kad langą išmušė. Atsimena tik kai nuvažiavo į Šakius, jog dar kažką padarė, tikrai neprisimena ką ir atsikėlė jau ligoninėje. Gali tik tiek pasakyti, jog žino, kad padarė. Kad puolė, šitų dalykų neatsimena, nesiginčija, mano, kad surašyta viskas teisingai. Išgerti išgeria, bet išgeria proto ribose. Draudimui atlygins žalą, susitarė viską. Turi pajamas. Nesudarytų problemų nuvykti pas gydytoją, jei teismas taip nutartų (2 t., b. l. 26).

Nukentėjusi G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ankščiau nebuvo pažįstama su J. P. Gavo iškvietimą 2024 m. gruodžio 16 d., apie 7 val. ryto, į L. sen., P. k., kartu vyko su vairuotoju paramediku V. M. Atvykus į kiemą buvo tamsu, įtarė, kad gal ne ten atvyko, nes gyvenamajame name šviesos nedegė, kieme taip pat jokios gyvybės požymių nebuvo. Ruošėsi jau kaip ir ieškoti ar pagal tai atvyko, kai iš kiemo gilumos atėjo pacientas, bet dar nežinojo, kad tai pacientas. Pradėjo pamainą gruodžio 15 d., o 16 d. ryte baigiant pamainą gavo iškvietimą, paros budėjimas būna 24 valandos. Tas vyriškis nieko nesakydamas atidarė automobilio duris, įsėdo į kėdę ir sakė „važiuojam“. Ji automatiškai paklausė „kur važiuojam ir gal jis ir yra tas pacientas?“, vyras atsakė, kad „taip“. Paklausė kas atsitiko, atsakė, kad negali užmigti. Kai pacientas jau sėdo į mašiną, iš pirmo žvilgsnio nebuvo požymių, kad jis galėtų būti agresyvus ar dar kažkoks. Pradėjo apžiūrą. Vos pradėjo apžiūrą, tam vyrui prasidėjo agresijos priepuolis. Išdaužė su alkūnę lango stiklą ir atlikęs šitą veiksmą, jis aprimo. Tęsė apžiūrą, užsidėjo spaudimo matavimo aparatą, pradėjo rinktis anamnezę, paklausė apie alkoholio vartojimą ir pacientas vėl pradėjo pykti, jam nepatiko klausimas apie alkoholį. Jis pradėjo mašinoje daužyti sienas ir iš eilės viską. Priėjo prie jos, trenkė. Ji paėmė planšetę, kurią jie pildo kaip dokumentą ir į tą planšetę ėjo pagrindiniai smūgiai, vienas prasprūdo jai į veidą ir kadangi nepasiekė savo, tai ėmė daužyti įrangą: defibriliatorių, kuris kainuoja brangiai. Ji puolė saugoti įrangą. Besaugodama įrangą pasitempė petį, dėl ko patyrė peties traumą, kurią reikėjo atstatyti. J. P. nudraskė kaklo įtvarus, kurie buvo nepataisomai sugadinti ir vėl apsiramino. Kai jam kažkas pavyksta jis apsiramina. Ir nusprendė, kad nebelauks sekančio priepuolio, važiuos kuo greičiau į priėmimo skyrių su juo. Važiuojant laikė rankas prispaustas prie kelių jam, savo rankomis fiksavo, kol laikė fiksuotas rankas, tol jis buvo ramus kai tik paleido, jis vėl pradėjo. Prasidėjo pyktis, išlipo iš automobilio, spyrė į keleivio pusės veidrodėlį priekinį, kur yra galinio vaizdo veidrodėlis ir nusiraminęs pasakė, kad gali eiti į priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje vėl pradėjo kabinėtis prie priėmimo skyriaus personalo, ją paskui jau paliko ramybėje, o anas merginas apmėtė saldainiais, trenkė į stiklą, ėmė daužyti skydinės dėžutes priešgaisrines. Jos gydymas užtruko apie dvi savaites. Yra drausta darbe. Taip, jai žala buvo atlyginta iš draudimo, ieškinio byloje nereiškia. Asmeniniai daiktai nebuvo sugadinti, tik ji sužalota. Buvo kilusi mintis, kad gal narkotikų pavartojęs galėjo būti, nes simptomatika būna panaši, bet tai tik įtarimas galėjo būti. Nespėjo akių vyzdžių patikrinti, nes buvo neįmanoma prie jo prieiti – buvo labai agresyvus. Neaiškino dėl ko, pirmi to vyro žodžiai buvo įsėdus – važiuojam į Kauną. Paskui buvo paklausta dėl ko jie tai turi tai daryti, jis atsakė, jog jam blogai. Ji klausė: kas blogai, ar jūs pacientas, sakė – taip. O į klausimą – kas blogai, sakė – negaliu užmigti (2 t., b. l. 26-27).

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jau seniai viskas buvo, todėl jis nepapasakos žodis į žodį. Atvyko į kvietimą P. k. jau pamainos gale. Tamsu buvo, labai blogas oras. Ieškojo dar kaip nuvykti, įsuko į tą kiemą suradę, į įvažiavimą, prisistatė jų pacientas, paprašė pagalbos. Nežino kas buvo iškvietęs pagalbą. O toliau vyko, kaip vyko. Jis įlipo į automobilį ir paprašė pagalbos, kaip tiksliai sakė – dabar nepasakys, kažkaip „padėkit“ ar „vežkit mane“, kažką tai tokio. Kolegė pradėjo apžiūrą ir nesupranta – bet jis kaip ir supyko bei pradėjo triukšmauti. Išmušė automobilio stiklą, puolė kolegę, o kaip buvo žodis į žodį jis dabar nepasakys. Matosi kas mašinoje vyksta. Iš pat pradžių tai J. P. išmušė stiklą automobilio, kai trenkė. Po to, puolė kolegę. Jis apibėgo aplinkui, atidarė duris, puolė kolegei padėti, apginti šiek tiek. Automobilyje vietos nėra, tik dviem žmonėm, ne daugiau, nes neina įtilpti. Paėmė jį su rankomis, patraukė žemyn pasodinti, kad atsisėstų ir į tą momentą kažkiek nusiramino, bet dar vis tiek buvo įsiaudrinęs. Po to apsiramino, laukė pareigūnų, bet kai pareigūnai neatvažiavo, nutarė su kolege vežti į priėmimo skyrių. Laukė 5-10 minučių. Parvykus į Šakius jis pats išlipo iš automobilio, bet vėl užėjo tas pykčio priepuolis ir metė į automobilio stiklą telefoną ar ką jis ten, nežino, išlipęs stovėjo dar. Norėjo jis dar užsirūkyti, bet jie su kolege perspėjo, kad čia negalima rūkyti, čia nerūkoma ir tada jis supyko vėl ir metė, atrodo, kad telefoną į stiklą. Nusprendė išvažiuoti su automobiliu, kad dar daugiau žalos nepadarytų. Dar prieš tai kai supyko, nuspyrė veidrodėlį su koja, sparną, duris. Sužalotas nebuvo (2 t., b. l. 27-28).

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atsitiktinai papuolė į minimą situaciją, kadangi ryte atvyko į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo pilietis J. P., greitosios vairuotojas ir felčerė, budintis personalas. Užėjus į vidų kažką kalbėjo nerišlaus J. P., bet liudytojas nekreipė į tai dėmesio. Po kelių minučių kaltinamasis atsistojęs bandė trenkti į stiklą, skiriantį personalą nuo lankytojų, metė saldainių saują, paėmė iš vandens gėrimo aparato tą 19 litrų butelį ir jį išpylė ant grindų, kirto į priešgaisrinį čiaupą iš rankos, iš alkūnės. Su ten buvusiu gydytoju liudytojas kaltinamąjį sulaikė, kad nekeltų grėsmės pacientams, netrukdytų personalui dirbti. Nelabai turėjo kada J. P. priešintis. Žalos liudytojui jis nepadarė. Kažką nerišlaus kalbėjo J. P., nepasakys konkrečiai ką. Nukentėjusioji pažįstama – darbo reikalais tenka susidurti, o J. P. tik iš matymo žinomas (2 t., b. l. 27).

Ekspertė Laura Andriuškevičienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog kartu su kolega teismo psichologu kaltinamajam J. P. 2025 m. vasario 26 d. atliko teismo psichiatrijos ekspertizę ir tyrimo metu konstatavo, kad J. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo nustatyti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai bei įgimtas intelekto deficitas – lengvas protinis atsilikimas, konstatavo, kad J. P. veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, o tyrimo metu ir šiuo metu J. P. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – lengvas protinis atsilikimas, bet jis gali suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad veikos metu J. P. buvo nesuprantantis savo veiksmų reikšmės, rekomenduoja jam priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones taikyti ambulatoriškai, atliekant tai psichikos sveikatos centre pagal tiriamojo gyvenamąją vietą. Medicininiuose dokumentuose ir ligos istorijose, kurios buvo pateiktos tyrimui ir ten buvo aprašai, iš karto inkriminuojamo įvykio dieną, nėra jokių duomenų apie tai, kas būtent sukėlė šitą sutrikimą – vienareikšmiškai atsakyti į klausimą negali. Diagnozė yra suformuluota – kiti ūminiai praeinantys, tai tie kiti yra tai, kad nebuvo nustatytų faktorių, kurie lėmė sutrikimą ar tai lėtinė liga, sutrikimas traktuotas kaip ūminis, praeinantis ir priežastis nėra aiški. Paprastai, jeigu dėl alkoholio vartojimo atsitinka ūminis sutrikimas, tai klinikinė eiga ir simptomatika čia buvo kitokia ir dar pasivadovaujant aprašomąja dalimi, būtent 3 ekspertinio tyrimo lapas, kai jų klientas, ligoninės pacientas, patekęs į stacionarą 2024 m. lapkričio 19 d. pagal alkotesterio parodymus turėjo nulį promilių fiksuotus – ir simptomatika, ir sutrikimas, kuris būtų būdingas dėl alkoholio vartojimo, nekonstatuotas ir neaprašytas. Iš ligoninės išvyko J. P. sausio mėnesį. Pas juos buvo vasario mėnesį, jokių liekamųjų reiškinių, tiek vertinant psichikos būklę psichozinio sutrikimo, tiek psichologinę vertinant, jie neaptiko ir tai vienas iš geros prognozės požymių, kad laikantis rėžimo, sutrikimas gali nesikartoti. Tas rėžimas, tai būtų ambulatorinio gydymo tęstinumas. Gydymas – tai nebūtinai vaistai, tiesiog tam tikrą laikotarpį lankytis pas gydytoją, pas socialinį darbuotoją, kuris vertintų būklę ir taip pat psichoaktyvių medžiagų nevartojimas. Dar vienas geros prognozės požymis, kad J. P. yra dirbantis, išlaiko savo socialinę adaptaciją ir po stacionaro. Tai reiškia, kad jį į normalią psichikos būseną, kuri leidžia būti darbingu, sugrįžo greitai ir tai leidžia daryti išvadas apie gerą ligos eigą. Ne tik dėl socialinio pavojingumo, tačiau ir įvertinus psichikos būklę teigiama linkme, tai būtent atsistačiusią kritiką, gebėjimą pasirūpinti savimi, kad reikia pas lankytis pas gydytoją – tokie yra keli kriterijai, kurie leidžia pasirinkti ambulatorinį priverčiamąjį gydymą. Tyrimo metu jie nerado kriterijų, kurie leistų, kad jis negali nuvykti pas gydytoją. Tiek pasirūpinti savo darbu, tiek registruotis pas gydytoją ir nuvykti ten, tiriamasis turi pakankamai galimybių ir gebėjimų, artimųjų dalyvavimo poreikio tam neįžvelgia. Tačiau paskyrus tą ambulatorinį stebėjimą ir socialinio darbuotojo apimtyje, nori pastebėti, kad nors vieną kartą pažeidus rėžimą, psichikos sveikatos centras turi ne tik teisę, bet ir prievolę kreiptis ir informuoti teismą apie rėžimo nesilaikymą ir tada reikalingas yra sprendimas, kodėl tas rėžimas pakeistas ir ką daryti toliau. Socialinis pavojingumas bendrąja prasme yra teismo prerogatyva. Ji su J. P. buvo susitikusi 2025 m. vasario 26 d. ir tuo metu neįžvelgė, nekonstatavo pavojingumo. Tiesiog konstatavo, kad tas elgesys agresyvus, neadekvatus, elgesys, kuris yra tiriamas byloje – nulemtas psichozinių sutrikimų, liguisto išgyvenimo. J. P. buvo gydomas K. M. sektoriuje. Tai yra aprašyta akto aprašomojoje dalyje 3-4 lapuose, jeigu yra kažkokių klausimų, neaiškumų terminuose, gal ekspertė galėtų atsakyti, paaiškinti. Trys specialistai: gydytojas psichiatras, socialinis darbuotojas ir psichologas, tai trys darbuotojai, kurie atlieka priverčiamosios ambulatorijos priemonės priežiūrą. Ar kaltinamajam bus reikalingas medikamentinis gydymas, nuspręs psichiatras, kai jis nuvyks į psichikos sveikatos centrą (2 t., b. l. 25-26).

2025 m. vasario 26 d. – kovo 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-124/2025 konstatuojama, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu J. P. iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-124/2025 nustatyta, kad J. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. J. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojami Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, be susijusio ūminio streso (F23.80) bei įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0); J. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu J. P. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0); J. P. gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. J. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojami – Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, be susijusio ūminio streso (F23.80) bei įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0). Šiuo metu J. P. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0). Konstatavus, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, J. P. rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Su J. P. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisme, atlikti bausmę (1 t., b. l. 125-128).

2024 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 16 d. 7 val. 51 min. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK buvo gautas pranešimas, kad VšĮ „Šakių ligoninės“ priėmimo skyriuje agresyvus pacientas daužo daiktus, apgadino medikų automobilį. Nuvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad J. P. apgadino priėmimo skyriuje esantį turtą, taip pat išdaužė greitosios medicinos pagalbos automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoninį lango stiklą, apgadino šio automobilio dešinės pusės priekines keleivio duris, bei kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlį, apgadino medikų automobilyje buvusią medicininę įrangą ir priemones. Taip pat kelis kartus kumščiu trenkė Kauno greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistei G. D. į veidą bei kitas kūno vietas, šiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko ji kreipėsi į VšĮ. Šakių ligoninės priėmimo skyrių. J. P. šiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką (1 t., b. l. 5-6).

2024 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad įvykyje ROIK:0124000774602, adresu Bažnyčios g. 37, Šakiai, prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0076, patikros Nr. 2198967, J. P. 8 val. 21 min. buvo nustatytas 0,77 prom. girtumas (1 t., b. l. 7).

2024 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Šakiai, Bažnyčios g. 37, Šakių ligoninė, mūrinis 5 aukštų pastatas, kurio dešinėje pusėje matomas įvažiavimą į garažą, virš kurio matomas užrašas „Priėmimo - skubios pagalbos skyrius“ . Garažo išorę stebi vaizdo stebėjimo kameros iš išorės pusės garažo ir iš vidinės pusės garažo. Apėjus garažą iš vidinės pusės matomas viduje, prie įėjimo pastatytas greitosios pagalbos automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės galinės durelės yra atidarytos, durų stiklas išdaužtas. Stiklo nuo apačios iki viršaus ilgis 0,60 m, plotis 1,10 m. Automobilio salone ant grindų matomos stiklo šukės. Ant baltos spalvos spintelės matomi 5 vnt. kaklo įtvarų. Ant dešinės pusės priekinių durelių matomi galimai batų formos įspaudą dulkėse. Ant durelių matomas juodos spalvos įbrėžimas, kuris yra 0,05 m, ir 0,05 m, pločio. Dešinės pusės veidrodėlis nulaužtas. Garažo dešinėje pusėje yra permatomos durys, pro kurias patenkama į priėmimo skyriaus patalpas. Žiūrint tiesiai ir matoma skydinę Nr. 19, kurios sulankstytos durelės. Aukštis durelių 0,52 m, plotis 0,40 m. Dešinėje pusėje matomas koridorius, pro jį einant tiesiai matoma kairėje pusėje esanti skydinė Nr. 18, kurios aukštis 0,52 m, plotis 0,40 m. Praėjus pro koridorių iki galo, dešinėje pusėje einama koridoriumi, kol kairėje pusėje randama skydinę Nr. 16, kurios durelių aukštis 0,52 m, plotis 0,40 m. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, objektų ar kitų daiktų reikšmingų tyrimui nerasta. Naudota iš eksperto lagamino ruletė Nr. VMC-3-6970. Garažo teritorija iš išorės stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 10-25).

2025 m. kovo 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti įvykio vietos apžiūros metu paimti kaklo įtvarai, užfiksuota, kad jie yra pažeisti (sulaužyti) (1 t., b. l. Nr. 26-32).

2024 m. gruodžio 16 d. VšĮ „Šakių ligoninė“ raštu Nr. I3-853, kuriame informuojama, kad dėl 2024 m. gruodžio 16 d. neblaivaus paciento sudaužytų 3 priešgaisrinio čiaupo spintelių padaryta 171 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 40-41).

VšĮ „Kauno greitosios medicinos pagalbos tarnyba“ pateikė informaciją, kad dėl 2024 m. gruodžio 16 d. apgadinto GMP automobilio „VW Transporter“ remonto padaryta 477, 95 Eur turtinė žala, o dėl sugadintų kaklo įtvarų padaryta 74,55 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 48-49).

Iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patektos informacijos matyti, kad draudimo bendrovė dėl GMP automobilio „VW Transporter“ apgadinimo apskaičiavo preliminarią 760 Eur draudimo išmoką, kurios suma dar gali keistis tyrimo metu (1 t., b. l. 50-53).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 184/2025(02) patvirtina, kad G. D. konstatuotas minkštųjų audinių sumušima ir poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje padaryta vienu smūgių kietu buku daiktu ir greičiausia smūgiuojant kumščiu. Kairio peties sąnario raiščių ir raumenų patempimas išsivystė ne nuo tiesioginio smūgio į petį, tačiau aktyviai priešinantis, mėginant apsiginti nu pašalinės jėgos veikimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes peties sąnario raiščių ir raumenų patempimas sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų (1 t., b. l. 67-69).

Motyvuojamoji dalis

BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama nepakaltinamumu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 392 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais. Šiuo metu J. P. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0); J. P. gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. J. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojami – Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, be susijusio ūminio streso (F23.80) bei įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0). Šiuo metu J. P. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0).

J. P. pripažino kaltę, jo kaltė įvykdžius uždraustas veikas patvirtina aukščiau aprašyti liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai.

Teismas, įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto turinį ir teismo psichiatrės ekspertės L. A. parodymus teisme pripažįsta, kad J. P. dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo buvo konstatuota – Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, be susijusio ūminio streso (F23.80) bei įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0) ir jis dėl tuometinės savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veikų pavojingumų bei valdyti savo veiksmų. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad J. P. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, yra nepakaltinamas ir jo veiksmai atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką.

Ekspertizės akte J. P. rekomenduojama taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Būtent šios rūšies priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslingumą nurodė ir teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė Laura Andriuškevičienė, kuri patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas.

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, į teismo posėdžio metu teismo ekspertės rekomendacijas, į tai, kad J. P., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė du nesunkius nusikaltimus, į padarytų įstatymo draudžiamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių konstatuoja, jog šiuo metu J. P. pagal padarytų veikų pobūdį, jo gyvenamąją aplinką bei psichinę būseną, galimai nėra pavojingas kitiems asmenims ir aplinkai, tačiau jam būtinas stebėjimas ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog J. P. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

J. P. kardomoji priemonė iki nutarties įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaklo įtvarai (5 vnt.), perduoti saugoti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą.

J. P. kardomosios priemonės iki nutarties įsiteisėjimo neskirti.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vnt. kaklo įtvarų, sunaikintini.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose. Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Teisėjas Arturas Rauktys