Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. C. gynėjų advokačių Ingridos Botyrienės ir Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria M. C. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 250 straipsnio 6 dalį, 253 straipsnio 2 dalį.

Jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. sausio mėn. Airijos Respublikoje susitarė su L. C. (L. C.), gim. 1962 m., S. M., gim. 1952 m., B. M., gim. 1979 m., ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis teikti paramą Airijoje bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dalyje – Šiaurės Airijoje veikiančiai teroristinei grupei The Real Irish Republican Army (RIRA), t. y. Tikrajai airių respublikonų armijai (toliau – TARA), kuri Airijos Respublikos nusikaltimų valstybei įstatymu 1939/98 pripažinta neteisėta organizacija bei Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. rezoliucija (2001/931/BUSP), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1027 pripažinta su teroro aktais susijusia organizacija, ir, siekdami įgyti ginkluotę teroristinei grupei TARA, išsiaiškinti ginkluotės panaudojimo galimybes teroristinių aktų tikslais ir tokiu būdu užtikrinti šios teroristinės grupės veiklą – teroristinių aktų vykdymą, susitarė Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturint leidimo, nešioti, laikyti, įgyti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų (toliau – ginkluotė) – automatus, snaiperinius šautuvus, pistoletus, granatsvaidžius, granatsvaidžių išmetamuosius variklius, šovinius, detonatorius, laikrodinius sprogdiklius su kapsulėmis, padegamąją detonuojančią virvę, granatas, sprogstamąsias medžiagas ir įgytą ginkluotę neteisėtai, nepateikiant jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į Airiją. Taip pat nurodytomis aplinkybėmis jis, L. C., S. M., B. M. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys susitarė užmegzti ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kurie organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus naudotis ginkluote, ir aptarė planuojamos įgyti ginkluotės rūšis, kiekį, ginkluotės įgijimo, įgytos ginkluotės gabenimo bei mokymų naudotis ginkluote finansavimo ir apmokėjimo klausimus. Nusikalstamoms veikoms įgyvendinti L. C. paskirstė S. M., M. C., B. M. vaidmenis: pavedė S. M. rengti slaptus susitikimus ginkluotės įgijimo klausimais, šių susitikimų metu laikytis konspiracijos, surasti ir susitikti su asmenimis, galinčiais padėti įgyti ginkluotę Lietuvoje, ją gabenti kontrabandos būdu bei apmokyti ja naudotis, taip pat nurodė S. M, M. C., B. M. planuojamos įsigyti ginkluotės rūšis bei kiekį.

S. M., tęsdamas nusikalstamas veikas ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, susitikimų, vykusių 2007-01-30, 2007-03-08, 2007-04-01 Airijoje, Dublino oro uoste, metu sukurstė, t. y. paprašė R. M. J. (R. M. J.), veikusio su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės saugumo tarnybos (toliau – saugumo tarnyba) žinia, padėti įgyti iš Lietuvoje gyvenančių asmenų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų – automatų, šautuvų, pistoletų, granatsvaidžių, granatsvaidžių išmetamųjų variklių, šovinių, detonatorių, laikrodinių sprogdiklių su kapsulėmis, padegamąją detonuojančią virvę, granatų, sprogstamųjų medžiagų, susitarti su minėtais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kad šie už piniginį atlygį įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabentų iš Lietuvos į Airiją, Lietuvoje pademonstruotų ginkluotę ir organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus ja naudotis.

R. M. J., veikdamas su saugumo tarnybos žinia, susitikimų, vykusių 2007-03-08, 2007-04-01 Airijoje, Dublino oro uoste, metu S. M. įvardino asmenį, vardu Tomas, t. y. liudytoją Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, galintį realizuoti ginkluotę, pergabenti įgytą ginkluotę iš Lietuvos į Airiją bei organizuoti TARA narių mokymus ja naudotis. Tuo pačiu laikotarpiu Airijoje S. M. šią informaciją perdavė L. C., M. C. bei B. M. Vėliau S. M. ir L. C. surengtų susitikimų, vykusių 2007-06-01 Šiaurės Airijoje, 2007-07-02 Prancūzijoje, Paryžiuje, viešbutyje „Hilton“, 2007-08-24 Šiaurės Airijoje, šalia Silverbridge kaimo, metu L. C. pakartotinai paprašė R. M. J.‘o padėti įsigyti iš liudytojo Nr. 5 S. M. prieš tai nurodytą ginkluotę, sužinoti ginkluotės kainas, įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į Airiją, susitarti su liudytoju Nr. 5, kad šis už piniginį atlygį organizuotų ginkluotės demonstravimą bei TARA narių mokymus naudotis šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis.

Tuo pačiu metu, 2007 m. rugpjūčio mėn., Airijoje bei Šiaurės Airijoje L. C. perdavė M. C. ir B. M. pinigus ginkluotei įsigyti bei ginkluotės demonstravimo, įgytos ginkluotės gabenimo išlaidoms apmokėti, nurodė M. C. ir B. M. Lietuvoje dalyvauti liudytojo Nr. 5 bei pastarojo tariamų bendrininkų surengtame ginkluotės demonstravime, neteisėtai disponuoti ginkluote, siekiant ją įgyti ir išsiaiškinti jos panaudojimo galimybes teroristiniuose aktuose, įgyti iš liudytojo Nr. 5, pastarojo tariamų bendrininkų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, susitarti su liudytoju Nr. 5, pastarojo tariamais bendrininkais dėl įgytos ginkluotės gabenimo kontrabandos būdu iš Lietuvos į Airiją, nurodyti galutinę įgytos ginkluotės pristatymo vietą Airijoje, taip pat susitarti dėl TARA narių mokymų naudotis ginkluote.

2007 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikoje, Raseinių rajone esančioje sodyboje, R. M. J., veikęs pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, nurodė jam ir B. M. liudytoją Nr. 5, veikusį pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti ginkluotę. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje jis bei B. M., tęsdami nusikalstamas veikas, paprašė liudytojo Nr. 5 realizuoti jiems ginkluotę ir vėliau tą pačią dieną Raseinių rajone, miško vietovėje, neturėdami leidimų, neteisėtai nešiojo liudytojo Nr. 5 bei liudytojo Nr. 4, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusio pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – šautuvą „SVD“, automatą „AK-74“, pistoletą „Makarov“, pistoletą „TT“, pistoletą „PSM“, 30 šovinių šiems šaunamiesiems ginklams – ir pasikeisdami iššovė iš minėtų šaunamųjų ginklų 30 šūvių. M. C. bei B. McGuiganui išreiškus ketinimus įgyti įvairesnių ginkluotės rūšių ir įgytą ginkluotę pervežti iš Lietuvos į Olandiją ar Belgiją, liudytojai Nr. 4 ir Nr. 5 pastariesiems įvardino liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti įvairesnes ginkluotės rūšis.

Vėliau M. C. ir B. M., tęsdami nusikalstamas veikas, 2007 m. rugpjūčio 30 d., nuo 12 iki 15 val., Lietuvos Respublikoje, Kauno rajone esančiame Rokų poligone, apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 ir liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas – pistoletą-kulkosvaidį „UZI“, 2 automatinius šautuvus „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, snaiperinį 12,7 mm kalibro šautuvą „Barrett M82A1“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, snaiperinį šautuvą „FRF2“, šovinius šiems šaunamiesiems ginklams, 675 g trotilo, 4 vnt. detonuojančių kapsulių „KD8A“, 15 vnt. detonuojančių kapsulių „SPTR46B“, 20 m detonuojančios virvės, 20 m padegamosios virvės „Krutstubin“, 7 padegamuosius vamzdelius „SPTR46“, 2 laikrodinius sprogdiklius „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 2 mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis, 2 detonuojančias kapsules „MD-2“, 250 g plastinės sprogstamosios medžiagos “Sprangdeg 46PTR“, 2 vienkartinius granatsvaidžius „RPG-22“, 2 granatsvaidžio „RPG-7“ šaudmenis, 2 rankines granatas „RGD-5“, 2 rankines granatas „RGO-78“ – ir neteisėtai, neturėdami leidimų, nešiojo automatą „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, pistoletą-kulkosvaidį „UZI“, 85 vnt. šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, snaiperinį šautuvą „FRF2“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis, granatos skeliamuosius mechanizmus, 2 granatsvaidžius „RPG-7“ bei pasikeisdami iššovė iš automato „Beril“, pistoleto-kulkosvaidžio „MP-5“, pistoleto-kulkosvaidžio „UZI“ 85 šūvius, M. C. iššovė vieną šūvį iš šautuvo „Barrett M82A1“, o B. M. iššovė vieną šūvį iš granatsvaidžio „RPG-7“. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. C. bei B. M. paprašė liudytojų Nr. 1 ir Nr. 3 paaiškinti trotilo, plastinės sprogstamosios medžiagos veikimo mechanizmą, galingumą, pademonstruoti jų veikimą, nurodyti sprogstamųjų medžiagų kiekį, kurio pakaktų susprogdinti policijos, vyriausybinį šarvuotą automobilį, paaiškinti galimas saugias ginkluotės slėpimo vietas, nurodyti ginkluotės kainas ir paprašė liudytojo Nr. 1 realizuoti M. C. bei B. M. ginkluotę, t. y. paaiškino liudytojui Nr. 5, jog įsigis iš jo už 350 eurų (1 207,5 Lt) 1 000 vnt. elektroninių detonatorių, detonuojančios virvės, detonatorių, už 3 000 eurų (10 350 Lt) – 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinės sprogstamosios medžiagos, granatsvaidžių „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamųjų variklių, elektrinių padegėjų, už 4 000 eurų (13 800 Lt) – automatą „Beril“, už 2 400 eurų (8 280 Lt) – 60 vnt. trotilo briketų po 400 g, t. y. 24 kg trotilo, vieną ritę sprogstamosios virvės, šautuvą „Barrett M82A1“, paaiškino liudytojui Nr. 1, jog iš pastarojo minėtą ginkluotę įgis per kelis kartus, paprašė liudytojo Nr. 1 įgytą nurodytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į Airiją, nurodyti įgytos ginkluotės galimą gabenimo iš Lietuvos į Olandiją ar Prancūziją kainą, taip pat paprašė už piniginį atlygį apmokyti kelis TARA grupės narius naudotis ginkluote ir sumokėjo liudytojui Nr. 1 250 eurų (862,5 Lt) už ginkluotės demonstravimą. Vėliau tą pačią dieną sodyboje, esančioje Raseinių rajone, M. C. ir B. M. už 5 000 eurų (17 250 Lt) įgijo iš liudytojo Nr. 5 šaunamąjį ginklą – šautuvą „SVD“ – ir paprašė jį laikinai laikyti Lietuvoje.

Po to, kai 2007 m. rugsėjo mėnesio pradžioje Airijoje M. C. ir B. M. pranešė L. C., S. M. apie minėtas ginkluotės įgijimo ir apmokėjimo aplinkybes Lietuvoje, vėliau 2007 m. rugsėjo mėnesio pradžioje Airijoje S. M. telefonu perdavė L. C. nurodymą R. M. J. susisiekti su liudytoju Nr. 5, kad šis perduotų liudytojui Nr. 1 minėtą 5000 eurų sumą, kaip avansą už planuojamus įgyti iš liudytojo Nr. 1 1000 vnt. elektroninių detonatorių, detonuojančią virvę, detonatorius, 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinę sprogstamąją medžiagą, granatsvaidžius „RPG-7“ ir „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamuosius variklius, elektrinius padegėjus, automatą „Beril“ bei 60 vnt. trotilo briketų po 400 gramų. Po to, 2007 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikoje liudytojas Nr. 5, vykdydamas M. C., L. C., S. M. ir B. M. nurodymą, perdavė per greitų siuntų tarnybą liudytojui Nr. 1 5000 eurų sumą.

Vėliau M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, 2007 m. spalio 25 d., apie 15 val., Ispanijos Karalystėje, Marbellos mieste, perdavė liudytojui Nr. 1 lapelį su granatsvaidžio „RPG-7“ reaktyvinės prieštankinės raketos „PG-7“ modifikacijos duomenimis, paprašė liudytojo Nr. 1 realizuoti jam ginkluotę ir paaiškino, kad iš jo įgis ir du lapelyje užfiksuotos granatsvaidžio modifikacijos išmetamuosius variklius, taip pat paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenis, kurie už piniginį atlygį pergabentų įgytą ginkluotę iš Lietuvos į saugią vietą Olandijoje, paaiškindamas, jog koreguoja ginkluotės užsakymą, ir pasakė liudytojui Nr. 1, kad iš jo perka už 4900 eurų (16 905 Lt), kuriuos 2007 m. rugsėjo 6 d. liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, du granatsvaidžio „RPG-7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 30 vnt. po 400 g trotilo briketų, t. y. 12 kg trotilo, 250 m sprogstamosios virvės, du granatsvaidžius „RPG-22“, 300 vnt. elektrodetonatorių, 300 vnt. mechaninių sprogdiklių, bei paaiškino liudytojui Nr. 1, jog šią ginkluotę įgyja kaip pirmą siuntą, taip pat pakartojo liudytojui Nr. 1 prašymą realizuoti jam šautuvą „Barrett M82A1“ ir už piniginį atlygį išmokyti kelis TARA grupės narius naudotis ginkluote.

Po to M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, skambindamas iš Airijos į Lietuvą, telefoninių pokalbių, vykusių 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, metu paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenį, kuris pergabentų įgytą ginkluotę iš Lietuvos į Airiją, ir pažadėjo už ginkluotės pervežimą perduoti piniginį atlygį.

2008 m. sausio 21 d., apie 20 val., Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, Didžioji g. 28 esančiame restorane „La Mama“, M. C., tęsdamas nusikaltimus, paprašė liudytojo Nr. 1 realizuoti jam antrą ginkluotės siuntą, paaiškino, jog iš pastarojo pirks ir granatsvaidžius „RPG-22“, sprogstamąją medžiagą „C4“, 7,62 mm kalibro „Springfield“ šovinių, granatų bei snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1“.

Vėliau M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, garaže, esančiame Vilniuje, Kalvarijų g. 153, Valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos SAM teritorijoje, apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 pateiktus šaunamuosius ginklus, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas – du granatsvaidžius „RPG-22“, 200 m detonuojančios virvės, 40 m padegamosios virvės, 30 briketų po 400 g trotilo, t. y. 12 kg trotilo, du reaktyvinio granatsvaidžio „RPG-7“ granatos „PG-7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 27 vnt. mechaninių sprogdiklių „M48“, 27 vnt. detonatorių mechaniniams sprogdikliams „M48“, 300 vnt. elektrodetonatorių „EDP“, 200 vnt. detonuojančių kapsulių „KD8A“, patvirtino, jog įgyja iš liudytojo Nr. 1 šią ginkluotę už 5000 eurų, kuriuos 2007 m. rugsėjo 6 d. liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, apžiūrėjo šaunamąjį ginklą – snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1M“, patvirtino liudytojui Nr. 1, kad įgyja iš jo šį šaunamąjį ginklą, ir perdavė už snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1M“ liudytojui Nr. 1 1000 eurų (3 450 Lt) avansą, taip pat nurodė liudytojui A. D., veikusiam pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, iš liudytojo Nr. 1 įgytą minėtą ginkluotę už 10 000 eurų (34 500 Lt) piniginį atlygį neteisėtai, nepateikiant jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į Airiją, į vietovę, esančią 60 km atstumu nuo Dublino, ir perdavė liudytojui A. D. 5000 eurų (17 250 Lt) avansą už neteisėtą ginkluotės gabenimą iš Lietuvos į Airiją, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jį sulaikė Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnai.

2008 m. sausio 22 d. M. C. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka.

Skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvai yra itin formalūs, nutartyje. apsiribojama tik formaliu suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų konstatavimu. Kaltinamojo gynėjų nuomone, teismas, prieš priimdamas procesinį sprendimą dėl pačio griežčiausio asmens teisės į laisvę apribojimo, kiekvieną kartą privalo įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą, o ne formaliai konstatuoti, jog nėra išnykę suėmimo skyrimo pagrindas ir sąlygos, kaip kad buvo padaryta skundžiamoje teismo nutartyje.

Tai, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, ne viename savo sprendime yra konstatavęs Europos žmogaus teisių teismas (toliau - EŽTT). Be to, EŽTT, vertindamas suėmimo taikymo pagrįstumą ir teisėtumą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. įtvirtintų teisių užtikrinimo aspektu, ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai, o pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas neviršytų pagrįsto termino tenka nacionaliniams teismams (pvz., EŽTT 2003-07-24 sprendimas byloje Smirnovą v Rusija).

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, visiškai nevertino taikomo suėmimo trukmės pagrįstumo, todėl skundžiamoje nutartyje nepasisakė, ar daugiau nei 2,5 m. besitęsiantis suėmimas asmeniui, kurio atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o tai reiškia, kad jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nėra nustatyta, laikytinas pagrįstu ir, jei taip, tai dėl kokių konkrečių priežasčių.

Taigi, Vilniaus apygardos teismas, visapusiškai ir objektyviai neįvertinęs aukščiau nurodytos aplinkybės pažeidė savo pareigą užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas neviršytų pagrįsto termino.

Akivaizdu, jog siekiant išvengti tokios kiekvieno asmens pagrindines teises ir laisves iš esmės pažeidžiančios situacijos, kuomet suėmimo skyrimo būtinybė nacionaliniuose teismuose yra grindžiama būtent įtariamajam ar kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumu kaip objektyviu slėpimosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroro ar teismo kriterijumi, EŽTT savo priimtuose sprendimuose (aukščiau minėtas 2003-07-24 sprendimas byloje Smirnovą v Rusija; 2009-03-10 sprendimas Bykov v Rusija bei kt.) yra konstatavęs, jog slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik bausmės griežtumą, bet turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, o šiame kontekste ypatingą dėmėsi reikia atkreipti i asmens charakteri, morale, turima turtą bei kitas aplinkybes.

BPK 121 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog sprendžiant dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo), turi būti atsižvelgiama į visas šioje teisės normoje nurodytas aplinkybes, t. y. visos šios aplinkybės turi būti visapusiškai išanalizuotos ir įvertintos teismo baigiamajame akte, o ne apsiribota, kaip ginčijamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, formalizuotomis išvadomis dėl vienos ar kitos aplinkybės lemiamos reikšmės (bausmės griežtumas kaip baudžiamojo proceso įstatyme numatyta „kita aplinkybė") sprendžiant dėl suėmimo trukmės pagrįstumo. Antai, ir EŽTT jau šiame skunde minėtame 2009-09-10 sprendime byloje Bykov v Rusija yra pabrėžęs, jog suėmimo terminų tęsimas, remiantis gresiančios bausmės griežtumu, yra nepagrįstas ir nepateisinamas, be to, iš esmės pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. § 3 įtvirtintą asmens teisę į laisvę ir saugumą.

Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs pratęsti M. C. suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, tokį procesinį sprendimą priėmė visiškai nevertinęs ir neanalizavęs tokių BPK įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kaip kaltinamojo šeiminė padėtis, jo asmenybė (elgesys ir gyvenimo būdas iki suėmimo bei bylos medžiagoje esantys jį teigiamai charakterizuojantys duomenys), legalus pragyvenimo šaltinis iki suėmimo bei kt.

Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir dėl to, kodėl minėto teismo posėdžio metu gynėjų nurodytos ir prašytos taikyti tokios švelnesnės, tačiau pakankamai griežtos, kardomosios priemonės kaip užstatas ar namų areštas, kuris M. C. realiai gali būti pritaikytas jam išnuomojus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, yra nepakankamos kardomosios priemonės, kad užtikrinti jo dalyvavimą procese.

Teismo posėdyje suimtojo kaltinamojo M. C. gynėjos prašė jo skundą patenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo gynėjų skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam M. C. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės paskyrimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo gynėjų argumentai dėl pareikšto kaltinimo turinio nesvarstomi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leido M. C. įtarti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir kartu su kaltinamuoju aktu bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog į kaltinamojo M. C. gynėjų skunde nurodytus argumentus iš dalies buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje. Kaltinamojo gynėjos iš esmės naujų argumentų nenurodo ir šiame skunde, gynėjų prašymas motyvuotas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįsti ankstesni skundai dėl ankstesnių Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis M. C. buvo pratęsiami suėmimo terminai. Kadangi į šiuos argumentus pakankamai išsamiai atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse dėl pateiktų skundų, todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesniuose nutartyse išdėstytus motyvus.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo M. C. dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikštas kaltinimas M. C., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl yra visos sąlygos taikyti kaltinamajam suėmimą.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas M. C. suėmimą paskyrė dėl to, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi M. C. kaltinamas rengimusi padaryti sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), pasikėsinimu padaryti labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurių padarymą įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. BK 250 straipsnio 6 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo, kuriuo M. C. kaltinamas, sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 20 metų. Pareikštų kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Aukštesniojo teismo nuomone, nepagrįsti yra kaltinamojo gynėjų skundo argumentai, kad teismas turėjo nutartyje nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų prognozuoti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir kad teismas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą grįsdamas vien gresiančios bausmės griežtumu, pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą grindė ne vien tik nusikaltimų sunkumu ir gresiančios bausmės dydžiu, o atsižvelgė ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Buvo įvertinta tai, kad kaltinamasis M. C. yra užsienio valstybės pilietis, Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, jo su Lietuvos valstybe nesieja jokie socialiniai ryšiai, anksčiau neteistas. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs visas šias aplinkybes, aukštesniojo teismo nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad M. C. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Laisvė asmeniui baudžiamojo proceso metu gali būti suvaržyta tik asmenį sulaikius BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba pritaikius suėmimą esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms. Visų prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebūtų pažeidžiamos Konstitucijos 20 straipsnyje ir EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės. Jei asmens laisvė apribojama nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytų procedūrų, kas ir buvo padaryta žemesniojo teismo, asmens laisvės suvaržymas negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu. Apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje neįžvelgia nei Konstitucijos, nei EŽTK, nei BPK nuostatų pažeidimų ir sutinka su teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog M. C. teisės suvaržytos, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Suėmimą pratęsęs teismas nepažeidė Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimo terminas M. C. pratęstas pagrįstai.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, todėl taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas yra pateisinamas. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo metu suėmimas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių, tačiau įstatymas nenumato maksimalių suėmimo trukmės terminų, kai byla nagrinėjama teisme. Ši baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisiamajame posėdyje, todėl teismo nutartis M. C. suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams nepažeidžia BPK 127 straipsnio nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. C. gynėjų advokačių Ingridos Botyrienės ir Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.