Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2173-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
1-2173-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. T.
Advokatai
Kristina Sandaraitė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Gintarei Prunskaitei,kaltinamajam A. T., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei- Butvilienei,prokurorui Vytautui Jancevičiui,vertėjai Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. kovo 28 d. apie 14.12 val. Panevėžio- Dzūkų gatvių sankryžoje, Vilniuje, A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 0,96 promilės etilo alkoholio), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Suzuki Alto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, kad sankryžose sukdamas į kairę arba į dešinę vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį: važiuodamas Panevėžio gatve įvažiavo į nereguliuojamą Panevėžio- Dzūkų gatvių sankryžą, kurioje sukdamas į dešinę- į Dzūkų gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Pelesos gatvės link, vienintelę eismo juostą nepraleido jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės į dešinę per Dzūkų gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios S. G., kurią partrenkė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta S. G. sveikata.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Šiaip jis alkoholinių gėrimų negeria, bet nagrinėjamo įvykio dieną jis išgėrė du 40 ml talpos stikliukus degtinės, po ko sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Sankryžoje sukdamas į dešinę jis nepastebėjo pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios, kurią jis partrenkė. Įvykio metu jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 10 km/h. Po šio įvykio jis bandė susisiekti su nukentėjusiąja, tačiau pastarosios šeimos nariai atsisakė su juo bendrauti. Savo veiksmus jis vertina blogai. Jis dirba, jo pajamos yra apie 600 eurų per mėnesį. Jo žmona užsiima individualia veikla. Jis su žmona augina pusantrų metų amžiaus sūnų. Jis prašo skirti jam baudą, baudos mokėjimą išdėstant dalimis.

Teisiamojo posėdžio metu A. T., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2019 m. kovo 28 d. būdamas namuose jis išgėrė du stikliukus degtinės, po ko, prisiminęs, kad jam reikia į parduotuvę, manydamas, kad alkoholio koncentracija jo kraujyje neviršys leistinos normos, jis sėdo už jam priklausančio automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo į parduotuvę, esančią Panevėžio gatvėje. Apsipirkęs jis važiavo namo. Nereguliuojamoje Panevėžio- Dzūkų gatvių sankryžoje jis sustojo įsitikinti, ar nereikia praleisti pagrindiniu keliu važiavusių automobilių. Priekyje jo važiavęs automobilis įvažiavo į sankryžą ir pasuko į dešinę, jis važiavo minėtam automobiliui iš paskos, todėl jis nepastebėjo, kad jam iš kairės per perėją eina pėsčioji, kuri yra jo važiavimo krypties eismo juostoje. Partrenkus pėsčiąją automobilio priekiu jį ištiko šokas, jis nesugebėjo iškart sustabdyti automobilio. Sustabdęs vairuojamą automobilį jis pamanė tikriausiai pervažiavęs moterį. Nubėgęs prie automobilio galo pėsčiosios jis nepamatė, nubėgęs prie automobilio priekio jis rado po jo automobiliu palindusią moterį. Jis labai gailisi, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, buvo neatidus, dėl to kilo tokios pasekmės (b. l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodė, kad 2019 m. kovo 28 d. apie 14.10 val. būdama Dzūkų- Panevėžio gatvių sankryžoje, Vilniuje, norėdama pereiti į kitą Dzūkų gatvės pusę, ji sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Važiuojamųjų dalių sankirta buvo jai iš dešinės. Sulaukusi, kol galės įžengti į pėsčiųjų perėją, ji ramiu tempu pėsčiųjų perėja ėjo per Dzūkų gatvę Zanavykų gatvės link. Perėjusi vienos krypties eismo juostą ji įžengė į priešingos krypties eismo juostą. Ji neprisimena, kokį atstumą šia juosta ji buvo nuėjusi, kai ji pamatė iš dešinės artėjantį automobilį, kuris nestabdydamas parbloškė ją priekine dalimi. Ji šaukė „sustok, sustok“, tačiau minėtas automobilis važiavo toliau, kol ji nugriuvo nuo variklio dangčio, o minėtas automobilis užvažiavo ant jos iš viršaus iki pat krūtinės. Po eismo įvykio ji buvo nuvežta į ligoninę, operuota, reikės dar operacijų, nes ji neteko daug kojos odos. Dėl žalos atlyginimo ji kreipsis į draudimo bendrovę „BTA draudimas“ (b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą UAB „LTM GARMENTS“, nustatyta, kad vaizdo įrašo ekrane matoma data- 2019 m. kovo 28 d. Vaizdo kamera filmuoja Dzūkų- Panevėžio gatvių sankryžą. Vaizdo įraše matoma, kad prie Dzūkų gatvės važiuojamojoje dalyje įrengtos pėsčiųjų perėjos nuo Kapsų gatvės pusės ateina ir sustoja pėsčioji, važiuojamųjų dalių sankirta yra pėsčiajai iš dešinės. Pėsčioji laukia, kol Dzūkų gatve pravažiuos du automobiliai, po to įžengia į pėsčiųjų perėją ir pastarąja eina per Dzūkų gatvės važiuojamąją dalį link Zanavykų gatvės. Jai einant eismo juosta, skirta važiuoti Liepkalnio gatvės link, priešinga kryptimi pravažiuoja lengvasis automobilis, į sankirtą įvažiavęs iš Panevėžio gatvės nuo Zanavykų gatvės pusės ir sankryžoje sukęs į dešinę. Šis automobilis kerta pėsčiųjų perėją tuo metu, kai pėsčioji dar yra šio automobilio judėjimo krypties atžvilgiu priešingos krypties eismo juostoje. Minėtam automobiliui iš paskos, t. y. iš Panevėžio gatvės į Dzūkų gatvę, sukdamas į dešinę, važiuoja lengvasis automobilis „Suzuki“, kuris įvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą tuo metu, kai pėsčioji jau įžengusi į jo važiavimo krypties eismo juostą Dzūkų gatvėje. Automobilis iš sankirtos į Dzūkų gatvę įvažiuoja arčiau kairiojo eismo jo judėjimo krypties eismo juostos krašto. Automobilis „Suzuki“ prieš pėsčiųjų perėją nesustoja, įvažiuoja į pėsčiųjų perėją ir priekine dalimi ties viduriu partrenkia pėsčiąją, kuri šia eismo juosta iki partrenkimo momento įveikė keturis žingsnius. Nuo smūgio pėsčioji užvirsta ant automobilio variklio dangčio. Automobilis važiuoja toliau, pėsčioji nuslysta nuo variklio dangčio ir nukrenta priešais automobilį. Automobilis važiuoja toliau, kol pėsčioji kojomis ir liemeniu iki krūtinės atsiduria po automobilio kėbulu. Po to automobilis sustoja, iš pastarojo išbėga vairuotojas, kuris bėga aplink automobilį pro pastarojo galinę dalį, atbėga prie automobilio priekyje esančios pėsčiosios (b. l. 40-42).

Specialistas, apžiūrėjęs S. G. medicininius dokumentus, konstatavo, kad S. G. padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, atviras kairės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis (muštinė žaizda kairėje čiurnoje išoriniame paviršiuje ties išorine kulkšnimi su skeveldriniu kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies ir užpakalinio krašto intrasąnariniu lūžiu, išorinės kulkšnies skeveldriniu lūžiu, kairio šokikaulio suspaustiniu lūžiu), kairio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31-32).

Specialistas, ištyręs A. T. kraują, paimtą 2019 m. kovo 28 d. 14.50 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją 0,96 promilių etilo alkoholio (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. T. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- S. G., paties A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. kovo 28 d. apie 14.12 val. Panevėžio- Dzūkų gatvių sankryžoje, Vilniuje, A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 0,96 promilės etilo alkoholio), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Suzuki Alto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, kad sankryžose sukdamas į kairę arba į dešinę vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį: važiuodamas Panevėžio gatve įvažiavo į nereguliuojamą Panevėžio- Dzūkų gatvių sankryžą, kurioje sukdamas į dešinę- į Dzūkų gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Pelesos gatvės link, vienintelę eismo juostą nepraleido jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės į dešinę per Dzūkų gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios S. G., kurią partrenkė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta S. G. sveikata.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

Kelių eismo taisyklių 27 punktas.

27. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

BK 281 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.).

2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Minėta, kad A. T., vairuodamas automobilį, nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į dešinę nepraleido jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės į dešinę per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios S. G., taigi A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus. Dėl šio pažeidimo A. T. partrenkė S. G., dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta S. G. sveikata, taigi A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 47 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys.

1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.

3. Nustatoma bauda:

1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;

2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;

3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;

4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;

5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.

5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Spręsdamas dėl A. T. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. T. padarė nusikaltimą, priskiriamą neatsargiems. A. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. T. yra neteistas (b. l. 61), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, A. T. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. A. T. dirba (b. l. 63), kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, administracinėmis nuobaudomis jis nėra baustas (b. l. 62), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. T. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę- baudą.

Spręsdamas dėl A. T. skirtinos bausmės- baudos dydžio teismas taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Be šiame nuosprendyje jau išdėstytų aplinkybių, susijusių su ankstesniu A. T. elgesiu bei teigiamai charakterizuojančių A. T., teismas įvertina ir tai, kad, nors A. T. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau A. T. šį nusikaltimą padarė ignoruodamas elementarias eismo transporto saugumo taisykles- transporto priemonę jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, taigi A. T. veika yra pavojingesnė už analogiškas pasekmes sukeliančias veikas, padarytas blaivaus kaltininko, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nors sužalojimai, kuriuos dėl A. T. padaryto nusikaltimo patyrė S. G., vertinami nesunkiais, teismas pažymi, kad sužalojimai padaryti senyvo amžiaus žmogui, kurio organizmas dėl amžiaus sąlygotų procesų turi menkesnes galimybes atsikurti. Teismas įvertina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 423 straipsnio 3 dalyje už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. pasekmes, lengvesnes už kilusias nagrinėjamo įvykio metu, numatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Įvertinus šias aplinkybes A. T. skirtinos bausmės- baudos dydis nustatytinas didesnis už minimalų ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. T. skirtina 150 MGL, t. y. 7 500 eurų dydžio bauda.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. T. skirtinos 150 MGL, t. y. 7 500 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 50 MGL, t. y. 2 500 eurais ir A. T. skirtina galutinė 100 MGL, t. y. 5 000 eurų dydžio bauda. Atsižvelgiant į nedideles A. T. pajamas bei tai, kad jo šeima augina mažametį vaiką, A. T. įpareigotinas šią baudą sumokėti per dvidešimt penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1-3 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

Minėta, kad A. T., transporto priemonę vairuodamas neblaivus bei pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. T. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. pasekmes, lengvesnes už kilusias nagrinėjamo įvykio metu, ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra treji metai, teisinę atsakomybę. Alkoholio koncentracija A. T. kraujyje (0,96 promilės) daugiau nei du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi nustatytinas trejų metų A. T. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 MGL, t. y. 7 500 eurų dydžio baudą.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- 50 MGL, t. y. 2 500 eurų ir A. T. skirti galutinę 100 MGL, t. y. 5 000 eurų dydžio baudą, įpareigojant A. T. šią baudą sumokėti per dvidešimt penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

Skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. T., kad:

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje- baudžiamosios bylos Nr. 1-2173-990/2019. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas