Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B., 2016-12-04 18.30 val., Klaipėdoje, S. Daukanto g. 4, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,95 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, neįvertino kelio dangos, nesiėmė visų būtinumo ir atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir medis. Asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, kurios jis nėra įvykdęs. Šia veika O. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežasčių nenurodė, dėl šių priežasčių laikytina, kad į bylos nagrinėjimą vengia atvykti, todėl byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Teisme apklausta Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. S. parodė, kad jai pranešė apie įvyko eismo įvykį. Paminėjo, kad nieko rimto neįvyko tik kelio bordiuras buvo kliudytas. Jokių smulkmenų nežino. Ji turi įgaliojimą, kuriuo automobilį perdavė naudotis, parduoti kitam asmeniui t. y. K. A. Y. A.. Ji nežino kaip tas asmuo davė O. B. važiuoti. Ji Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mašiną paliko registruotą savo vardu, nes kitas asmuo neturėjo Lietuvoje registracijos. K. A. Y. A gyveno Lietuvoje, turėjo namą, tačiau vėliau jį pardavė ir neteko registracijos, todėl paprašė jos vardu užregistruoti automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su K. A. Y. A sudarė įgaliojimą, kad visa atsakomybė už eismo įvykius jai nebus taikoma. O. B. yra jos pažįstamas bei jai telefonu pasakė, kad Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam davė K. A. Y. A, nes mašiną O. B. norėjo pirkti savo žmonai. Su K. A. Y. A tik susirašo, nes jis yra dabar užsienyje. Kadangi O. B. nebuvo sumokėjęs visų pinigų tai ir nebuvo įformintas pardavimas. K. A. Y. A labai supyko ant O. B., kad jis padarė eismo įvykį ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė kitam žmogui. Ji nuvyko į Regitrą išsiaiškinti ar tas automobilis yra išregistruotas. Regitroje jai pasakė, kad automobilis yra kitos įmonės nuosavybė.

Liudytojas M. U. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kažkada Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo. Nieko nėra girdėjęs apie K. A. Y. A. Jis automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo trumpam nusipirkęs, bet jam nepatiko ir pardavė. Kada pardavė nepamena, jis išvis nieko nepamena nei kaip mašina atrodė, nei kada pardavė. Jis užsiima automobilių remontu, tų mašinų turėjo daug. Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mašinos neturi, ji yra parduota. Jam, Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvarė į servizą esantį Šilutės pl. (buvęs mėsos fabrikas) ir pasiūlė ją nupirkti. Kas atvežė ir pasiūlė pirkti nepamena. Jis dirba pagal individualią veiklą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

O. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, eismo įvykio schema, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, alkotesterio parodymų kvitu bei kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau - ANK), kuris patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, kriminalizuotas transporto priemonių vairavimas, esant vidutiniam girtumo laipsniui (nuo 1,5 prom.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl O. B. padaryti teisės pažeidimai tinkamai kvalifikuoti pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 130² straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Tačiau automobilio savininkas turi teisę išreikalauti iš O. B. atlyginti dėl jo teisę pažeidusių veiksmų konfiskuojamo automobilio vertę civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

O. B. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas, neturėdamas teisės jos vairuoti, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, sukėlė eismo įvykį ir padarė turtinę žala svetimam turtui. O. B. privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau tai nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkščių KET pažeidimo.

O. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkiančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad O. B. už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti bei būnat neblaiviam jau yra baustas eilę kartų, tačiau elgesio nekeičia ir toliau daro teisės pažeidimus.

Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad O. B. yra linkęs daryti KET pažeidimus nuolat, tuo kelia didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, visiškai ignoruoja teisės aktų reikalavimus, visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tai ne tik neigiamai apibūdina O. B. asmenybę, rodo jo polinkį ignoruoti KET reikalavimus, visuomenėje nustatytas teisės normas bei jo atsainų požiūrį į eismo saugumą. Atsižvelgiant į nustatytą O. B. skirtinos ATPK 130² str. ir 127 str. 3 d. numatytos maksimalios nuobaudos su transporto priemonės konfiskavimu, kurios vadovaujantis LR ATPK 33 str. subendrinamos.

Tai, kad asmuo dėl paskirtos administracinės nuobaudos gali patirti tam tikrų nepatogumų, yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas. Jis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 3 d., 130² str., 287 str., 1 d., 1 p., 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

O. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 1592,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti O. B. galutinę nuobaudą – 1592,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001 (baudos mokėjimo nurodyme būtina nurodyti registro objekto Nr. 16063739920).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.