Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-81/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
1S-81/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos

Byla Nr.1S-81/2009 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo K. T. ir jo gynėjo advokato A. B. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties, kuria K. T. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. birželio 5 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o būtent:

jis 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančioje sodyboje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bendrai veikdamas su N. C., R. T. ir K. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, K. T. vadeliojant vežimą, nuvažiavo į A. Ž. sodybą, pastarajam išėjus iš gyvenamojo namo į kiemą, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. Ž. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas galvos traumą, šonkaulių lūžimus, poodines kraujosruvas, dėl to A. Ž. mirė, ir tokiu būdu jį nužudė;

be to, K. T. įtariamas tuo, kad, būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t. y. 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančiame name, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bendrai veikdamas su N. C., R. T. ir K. T., pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. Ž., sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ir, taip atimdami galimybę jai priešintis, reikalavo pinigų, kuriuos ji ne savo laisva valia paėmė nuo kambaryje stovėjusio stalo po klijuote ir atidavė, po to iš kambaryje stovėjusios spintelės stalčiaus pagrobė plastmasinį maišelį su jame buvusiomis monetomis po 5 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai 180 Lt turtinės žalos, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi įtariamajam K. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, to paties teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams.

Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 28 d. ir 2009 m. kovo 4 d. nutartimis suėmimo terminą abu kartus dar pratęsė po tris mėnesius. Skundžiama 2009 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įtariamajam suėmimo terminą vėl pratęsė trims mėnesiams.

Kauno apygardos teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad K. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jis įtariamas padaręs du tyčinius – labai sunkų ir apysunkį – nusikaltimus, už labai sunkų nusikaltimą numatyta tik reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė Kauno apygardos teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje K. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, daugybės atliekamų procesinių veiksmų.

Šalies argumentai

Įtariamojo K. T. gynėjas advokatas A. B. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį.

Nurodo, kad įtariamajam K. T. nėra jokio pagrindo daryti poveikio įvykio liudytojams ir kitiems proceso dalyviams, nes jis nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Suėmimo pagrindas yra būtent tai, jog įtariamasis galėtų daryti poveikį byloje apklausiamiems liudytojams, trukdytų nustatyti tiesą (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Būdamas laisvėje įtariamasis nori įregistruoti santuoką su jo mažametės dukters motina J. T., šį ketinimą patvirtina apygardos teismui pateikti jo laiškų nuorašai. K. T. turi pastovią gyvenamąją vietą bei darbą. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo jis neturi pagrindo.

Negalima teigti, jog būdamas laisvėje įtariamasis darys naujus nusikaltimus, nes anksčiau K. T. nebuvo teistas. Nors jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tokį ilgą laiką taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatomis, suėmimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tačiau šių sąlygų K. T. elgsenoje nėra. Be to, su juo jau metus neatliekami jokie tyrimo veiksmai, todėl suėmimo pratęsimas prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatoms.

Šalies argumentai

Įtariamasis K. T. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir savo prašymą grindžia analogiškais motyvais kaip jo gynėjas. Papildomai nurodo, kad gavęs šaukimą jis pats atvyko į policiją, nes neturi jokio pagrindo slėptis. Be to, gyvena Kaišiadorių rajone, o nusikaltimas padarytas Prienų rajone, todėl jam galėtų būti taikoma tokia kardomoji priemonė, kaip neišvykimas iš gyvenamosios vietos ir uždraudimas bendrauti su nusikaltimo liudytojais.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo K. T. gynėjas prašo įtariamojo ir jo gynėjo skundus patenkinti, prokuroras prašo abu skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo K. T. ir jo gynėjo skundai atmetami.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama (taigi ir pratęsiama) kardomoji priemonė – suėmimas.

Pratęsdamas įtariamajam K. T. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo).

K. T. įtariamas padaręs du tyčinius – apysunkį ir labai sunkų – nusikaltimus, už pastarąjį numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, todėl, jei kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

K. T. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, už kurias gali būti skiriamos griežtos bausmės, todėl apygardos teismas padarė teisingą išvadą, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kauno apygardos teismas nustatė ir kitą sąlygą suėmimui skirti, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 8 dalyje – K. T. įtariamas nusikalstamomis veikomis, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Tiesa, teismas suklydo, vietoje Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 8 dalies nurodydamas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalį, tačiau šis apsirikimas neturi įtakos sprendimo teisėtumui.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio K. T. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad K. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusiosios B. Ž., liudytojų apklausos protokoluose, įtariamųjų apklausos protokoluose, daiktų bei dokumentų pateikimo protokoluose, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 709/08 (02) dėl A. Ž. mirties priežasties, kituose dokumentuose atliekant daugybę proceso veiksmų. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog kardomosios priemonės – suėmimo terminas įtariamajam pratęstas pagrįstai.

Abiejų skundų nemaža argumentų dalis skiriama aplinkybėms, susijusioms su įtariamojo asmenybe – šeimine padėtimi, ankstesnių teistumų nebuvimu. Atkreipiamas dėmesys, kad Apeliacinio teismo teisėja, nagrinėdama ankstesnį įtariamojo gynėjo A. B. skundą, kuriame išdėstyti analogiški argumentai, 2009 m. kovo 23 d. nutartyje pasisakė dėl šių aplinkybių pabrėždama, jog jos nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindo ir nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Dabar nagrinėjamuose skunduose nei įtariamasis, nei jo gynėjas nenurodė naujų aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės kitokiam sprendimui priimti.

Įtariamojo ir jo gynėjo skundų argumentai dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo nepagrįstumo neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliacinio teismo teisėja 2009 m. kovo 23 d. nutartyje jau pasisakė, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas K. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nenustatė suėmimo pagrindo, nurodyto Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., jog jis trukdys procesui. Skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartyje šis pagrindas taip pat nenustatytas.

Priešingai, nei nurodoma gynėjo skunde, skundžiamoje nutartyje nėra teiginio, kad būdamas laisvėje įtariamasis darys naujus nusikaltimus.

Atsakydama į K. T. ir jo gynėjo skundų argumentus, jog su įtariamuoju labai ilgai neatliekami jokie procesiniai veiksmai, Apeliacinio teismo teisėja atkreipia dėmesį, kad aptariamas ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas.

Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nesieja būtinumo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus per paskutinius du mėnesius su konkrečiu įtariamuoju. Svarbu, jog būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pvz. apklausiami kiti įtariamieji, liudytojai, skiriamos užduotys objektams tirti ir pan.

Per laikotarpį po ankstesnio kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo apklausti liudytojai V. Ž., N. S.; atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamojo N. C. veikų; įteikti nauji pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo R. T., K. T., K. T., N. C.; atliekami objektų tyrimai ir ekspertizės.

Paaiškėjus naujai aplinkybei, kad mirė nukentėjusioji O. B. Ž., 2009 m. balandžio 13 d. paskirta užduotis atlikti lavono papildomą medicinos tyrimą.

Dėl to ikiteisminio tyrimo trukmė adekvati atliktų bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekiui, ir išlieka suėmimo terminui pratęsti būtinos sąlygos, nepažeistos Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Skunde įtariamasis nurodo, jog jam gali būti paskirta įstatymo numatyta švelnesnė kardomoji priemonė, pvz. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau aukštesniojo teismo teisėja, atsakydama į analogišką argumentą, jau minėtoje 2009 m. kovo 23 d. nutartyje nurodė, kad teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, bet negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punktas). Šiuo atveju naikinti nutarties nėra pagrindo.

Pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo K. T. ir jo gynėjo advokato A. B. skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė