Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. R. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis J. R. 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.00 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio dėl asmeninių nesutarimų konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ir dešimt kartų delnais per veidą ir rankas savo šeimos nariui – sugyventinei L. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis J. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis J. R. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad L. B. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena apie 15 metų, jos bute adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 12 d. apie 18.00 val. abu buvo išgėrę vyno, kadangi buvo išgėręs tai ne viską gerai prisimena. Dėl ko įvyko konfliktas negali pasakyti, pamena, kad konflikto metu sudavė sugyventinei į galvą, sutinka, kad galėjo būti daug smūgių. Pamena, kad atvykus policijai pūtė į alkotesterį ir buvo sulaikytas. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinku atlikti viešuosius darbus (b. l. 46).

3. Nukentėjusioji L. B. parodė, kad su sugyventiniu J. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese, bendrų vaikų neturi, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 16 metų. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai. 2021 m. rugpjūčio 11 d. sugyventinis vakare išvažiavo pas savo motiną (duomenys neskelbtini) pasikasti bulvių. 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.00 val. grįžo į namus neblaivus, ji tuo metu buvo blaivi. Kartu išėjo pasivaikščioti į miestą, taip pat nuėjo į parduotuvę, nusipirko kelis butelius vyno, kurį kartu vartojo sugrįžę į namus. Pasibaigus alkoholiui, sugyventinis paprašė duoti pinigų alkoholiui. Ji pasakė, kad neduos, nes jau išgėrė pakankamai. J. R. dėl to supyko, pradėjo konfliktuoti. Tuo metu abu sėdėjo kambaryje ant fotelio. Kiek atsimena, konflikto metu sugyventinis (kaltinamasis) trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, šiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Dar sudavė abiejų rankų delnais ne mažiau dešimt kartų jai per veidą ir rankas. Kiek atsimena, tik vienas iš šių smūgių pataikė į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Kiti smūgiai kliuvo į rankas, nes jomis dengėsi veidą. Šiais veiksmais tarp jų konfliktas ir baigėsi, tačiau pasėdėjusi fotelyje pastebėjo, kad kliba vienas priekinis dantys, todėl nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Atvykusi policija J. R. sulaikė. Po įvykio ji jautė dantenų skausmą virš klibančio danties, šią vietą skauda ir dabar, ta vieta yra jautri. Pas teismo medikus sužalojimo masto nustatymui nevyko, pas stomotologus nesikreipė. Savo sugyventiniui J. R. pretenzijų neturi, norėtų susitaikyti. Civilinio ieškinio nereiškia ( b. l. 26-27).

4. 2021 m. rugpjūčio 12 d. policijos pareigūno Ž. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos L. B. gautą informaciją apie sugyventinio smurtą jos atžvilgiu – ši pasitvirtino, nukentėjusioji L. B. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.00 val. kilusio konflikto metu sugyventinis J. R. miegamajame vieną kartą įspyrė jai į veidą ir apie dešimt kartų rankų delnais sudavė į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tiek nukentėjusioji, tiek smurtu įtariamas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivūs (b. l. 18-21).

5. 2021 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų daugiabučiame name. Teritorija neaptverta ir vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Į daugiabutį namą patenkama iš kiemo pusės, pro medines laiptinės duris. Užlipus laiptais į antrą aukštą matosi dvejos durys, į tyrimui reikšmingą butą patenkama pro pirmąsias duris. Įėjus pirmiausiai patenkama į buto koridorių, kurio kairėje yra durų anga, pro kurią patenkama į virtuvę, iš virtuvės tiesiai pro baltos spalvos duris patenkama į miegamojo kambarį, kuriame galimai buvo smurtaujama. Miegamajame kambaryje dešinėje stovi lova, du foteliai, du kavos staliukai, tiesiai dar viena dvigulė lova, kairėje spinta. Aplinka tvarkinga, grumtynių pėdsakų nestebima (b. l. 9-10).

6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARJK-0077, kaltinamajam J. R. 2021 m. rugpjūčio 12 d., 18.39 val. nustatytas 2,48 prom. girtumas, nukentėjusiajai L. B. 2021 m. rugpjūčio 12 d., 18.36 val. nustatytas 2,56 prom. girtumas (b. l. 37, 38-39).

7. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į galvą ir dešimt kartų delnais per veidą ir rankas savo šeimos nariui – sugyventinei L. B.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiu į galvą ir delnais per veidą bei rankas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgiai kumščiu bei delnais per veidą ir rankas, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau apie šešiolika metų, ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

9. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, nors smurtinių veiksmų (smūgių) skaičius buvo santykinai nemažas (1 smūgis kumščiu ir 10 delnais per veidą ir rankas), smurtas nebuvo labai stiprus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio dėl kurio galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

11. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau neteistas, nors paminėtina, kad kaltinamasis smurtauja nebe pirmą kartą, – Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 65), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), jis yra visiškai darbingas, bedarbis, gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

13. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai ją sunkinančioms aplinkybėms, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 11), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų, viso 120 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, viso – 80 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam J. R. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti iki viešųjų darbų bausmės vykdymo pabaigos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. 18.35 val. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. 10.22 val. (b. l. 51-52, 56) – už 6 valandas skiriamos jam viešųjų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam J. R. ikiteisminiame tyrime jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, naujai skirti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo taip pat nėra poreikio.

14. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę J. R. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, išviso – 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo J. R. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – iki paskiriamos viešųjų darbų bausmės vykdymo pabaigos nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios neskirti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.