- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-258/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
- Trečiasis asmuo
- AB ,,Turto bankas“
- Kreditorius
- I. B.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienė, Donatas Šernas, Vinco Versecko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių I. B. įmonės ,,Aguonų žiedas“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Aušvinta“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurospektras“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Romarista“ atstovo ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Tanagra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalies, kuria patvirtinta administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Vermosa“ veiklos ataskaita apie AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto eigą civilinėje byloje Nr.B2-2383-45/2006.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“ įgaliotą asmenį Beatričę Babarskaitę.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovas AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pripažintas bankrutavusiu ir paskelbtas likviduojamu dėl bankroto.
2005 m. spalio 26 d. AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas tarp kitų darbotvarkėje svarstytų ir išspręstų klausimų, svarstė ir nepatvirtino administratoriaus UAB ,,Vermosa“ veiklos ataskaitos bei nustatė administratoriui vieno mėnesio terminą papildyti bendrovės sandorių, sudarytų per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, analizę ir išvadas dėl galimybės sandorius ginčyti teisme.
Šalies argumentai
2005 m. lapkričio 18 d. LAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorius ,,Vermosa“ kreipėsi į teismą su skundu dėl 2005 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir praleisto termino dėl šių nutarimų apskundimo atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi LAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus ,,Vermosa“ pateiktam skundui nedavė eigos, nustatė 1mėnesio terminą trūkumams pašalinti.
2006 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismas kreditoriams nustatė 14 dienų terminą pateikti atsiliepimus dėl administratoriaus skundo.
2006 m. spalio 3 d. AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas tarpe kitų darbotvarkėje svarstytų klausimų, svarstė ir nepatvirtino administratoriaus UAB ,,Vermosa“ veiklos ataskaitos ir nutarė sušaukti 2006 m. lapkričio 21 d. eilinį kreditorių susirinkimą, kuriame svarstyti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo ĮBĮ 23 str. 13 p. nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2006 m. spalio 9 d. administratorius BAB ,,Vermosa“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti likviduojamos AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus UAB ,,Vermosa“ ataskaitą apie bankroto eigą nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d. Nurodė, jog kreditoriai susirinkime nutarė netvirtinti likviduojamos AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus ataskaitos. Pažymėjo, jog įmonės administratoriaus veiklos ataskaita tvirtinama teismo nutartimi, kai jos nepagrįstai nepatvirtina kreditorių susirinkimas, tai yra nustačius kreditorių nurodytų aplinkybių nepagrįstumą (2005 m. birželio 21 d.) Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2-319/2005). Nurodė, kad administratoriaus ataskaita iš esmės buvo netvirtinama dėl subjektyvaus kreditorių įsitikinimo, kad administratorius nesurinko visos informacijos apie bendrovės sandorius sudarytus per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant ir sandorius, kuriais buvo perleistos atsakovo valdomos akcijos, asmenims susijusiems su buvusiu atsakovo vadovu A. M. . Pažymėjo, jog administratorius kreditoriams iki susirinkimo pateikė visą informaciją susijusią su administratoriaus veikla, tikrintais sandoriais, bei administratoriaus išvadomis. Kreditoriai pastabų dėl informacijos išsamumo neturėjo. Susirinkimo metu administratorius ir advokatas M. Kazlauskas išsamiai atsakė į visus kreditorių klausimus, pateikė visą kreditorius dominančią informaciją, pagrindė savo išvadas dėl galimybės ginčyti sudarytus sandorius teisme. Administratoriaus manymu, subjektyvus kreditorių įsitikinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu pagrindu netvirtinti administratoriaus parengtos veiklos ataskaitos, kuri iš esmės yra administratoriaus atsiskaitymas kreditoriams už iki susirinkimo atliktus darbus, bei sąmatos ribose išleistų lėšų pristatymas kreditoriams. Kreditoriams turtint pastabų dėl atliktų darbų savalaikiškumo, išsamumo, bei vykdomo likvidacijos proceso efektyvumo buvo galima ir būtina, įpareigoti administratorių, nustatant papildomą terminą, atlikti kreditorių nuomone būtinus darbus, bei pateikti pageidaujamas išvadas ir informaciją. Pateiktos ataskaitos tvirtinimas, atsižvelgiant į tai, kad administratorius savo iniciatyva pasirinko atliekamų būtinų bankroto proceso darbų eiliškumą, pats savo iniciatyva nusistatė sandorių peržiūrėjimo ir išvadų pateikimo formą, būdą bei išsamumą ir savalaikiškumą iš esmės, administratoriaus manymu, laikytinas formalia procedūra. Administratorius sprendžia, jog pateikta informacija išdėstyta ataskaitoje yra išsami, objektyviai atspindinti administratoriaus vykdytą likvidavimo procesą atsakovo bankroto byloje ir jos netvirtinti kreditorių susirinkimo protokole išdėstytais pagrindais nebuvo galima.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 2005 m. spalio 26 d. likviduojamos AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo nutraukė; patvirtino administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaitą dėl AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ sandorių sudarytų per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo analizę bei išvadas. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, sprendė, kad administratorius pateikęs ataskaitą apie bankroto eigą nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d. suteikė reikalaujamą informaciją, todėl kreditorių susirinkimas nepagrįstai atsisakė ją tvirtinti. Teismas teigė, jog kreditorių susirinkimo protokolas (2t.,b.l.139-143), administratoriaus ataskaita (2t.b.l.148-165), priedai patvirtinantys ataskaitos analizę (2t.b. 1.166-181) patvirtina aplinkybę, jog pastabų dėl informacijos išsamumo kreditoriai neturėjo. Administratoriaus pateiktos išvados ir atskirų kreditorių nuomonė dėl sandorių vertinimo gali ir nesutapti, todėl teismo teigimu, kreditoriai turi teisę pavedimo sutarties pagrindu nustatyti administratoriui konkrečią užduotį, kurioje turi būti suformuluoti konkretūs atliktini veiksmai įgaliotojo - bankrutuojančios įmonės vardu ir jos sąskaita. Pavedimas turi būti aiškus.
Apeliaciniu skundu kreditorių I. B. įmonės ,,Aguonų žiedas“, UAB ,,Aušvinta“, UAB ,,Eurospektras“, UAB ,,Romarista“ atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta administratoriaus UAB ,,Vermosa“ veiklos ataskaita apie AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto eigą ir priimti naują sprendimą – netenkinti administratoriaus UAB „Vermosa“ 2006 m. spalio 9 d. prašymo dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Nurodo, jog sprendimo dalis dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kreditoriams nenustatė termino pateikti atsiliepimus dėl 2006 m. spalio 9 d. administratoriaus pateikto prašymo – patvirtinti administratoriaus UAB ,,Vermosa“ veiklos ataskaitą apie AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto eigą, tuo pažeidė kreditorų teises ir interesus pateikti paaiškinimus ir nesutikimo argumentus.
2. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, nevertino kreditorių teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų, nenurodė šių įrodymų atmetimo argumentų, sprendimą grindė tikrovei neatitinkančia aplinkybe, jog pastabų dėl informacijos išsamumo kreditoriai neturėjo.
3. Teismo sprendimas priimtas be motyvų. Teismo argumentacija, kad administratorius, pateikęs ataskaitą kreditoriams, suteikė reikalingą informaciją, bet kreditorių susirinkimas nepagrįstai atsisakė ją tvirtinti, negali būti laikomi motyvais, nes prieštarauja byloje esančių kreditorių susirinkimų protokolų 2006 m. rugsėjo 19 d. Nr. 5, 2006 m. spalio 3 d. Nr. 6 ir 2006 m. lapkričio 21 d. Nr. 7 turiniui. Administratoriaus pateikta ataskaita savaime negali patvirtinti aplinkybės, jog pastabų dėl informacijos išsamumo kreditoriai neturėjo, nes kreditorių atstovas nuolat raštiškai teikė pastabas prie 2005 m. gegužės 26 d. Nr. 2, 2005 m. spalio 26 d. Nr. 4, 2006 m. rugsėjo 19 Nr. 5 susirinkimų protokolų, į kurias nebuvo atsižvelgta, buvo reikalauta papildomos informacijos (priedas Nr. 7).
4. Teismas netinkamai taikė CPK 2 straipsnio nuostatas. Vienas iš civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių pažeistos materialinės teisės interesus. Išvestinis bankroto įstatymo tikslas - apginti pažeistas kreditorių teises, maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus bankroto proceso metu. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog administratorius, pateikęs ataskaitą, suteikė kreditoriams reikalaujamą informaciją, tačiau kreditorių susirinkimas nepagrįstai atsisakė ją tvirtinti, neteisinga dėl šių aplinkybių: pirma, 2005 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimas administratorių įpareigojo pateikti papildytą ataskaitą per vieną mėnesį, tačiau administratorius ją pateikė tik 2006 m. rugsėjo 19 d.; antra, per šį laikotarpį administratorius nevykdė kreditorių reikalavimų dėl sandorių ginčijimo, buvusio įmonės vadovo veiklos tyrimo, apskritai neatlikinėjo jokių veiksmų; trečia, 2006 m. spalio 3 d. teismui pateikta ataskaita faktiškai buvo svarstyta 2005 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime. Formalus papildymas atskirais dokumentais nepakeitė jos esmės. Nepateikta informacija kaip įmonės turtas per 3 metus iki bankroto sumažėjo daugiau nei dešimteriopai (nuo pustrečio milijono iki mažiau nei dviejų šimtų tūkstančių litų). Neaišku, kaip panaudotas prieš iškeliant bankrotą gautas pelnas už 2004 m - įmonės apyskaitoje nurodyti grynieji pinigai. Per dvejus bankroto metus nebuvo išreikalautas neteisėtai perleistas turtas ar nuostolių atlyginimas. Ketvirta, administratorius šiurkščiai pažeidė kreditorių reikalavimus sušaukti eilinį susirinkimą per mėnesį nuo įvykusio 2005 m. spalio 26 d., jis buvo sušauktas beveik po metų. Per šį laikotarpį bankroto procesas buvo faktiškai paralyžuotas; penkta, 2006 m. rugsėjo 19 d. įvykusio susirinkimo metu išaiškėjo, kad per šį laikotarpį jokios veiklos administratorius nevykdė. Visas bankrutavusios įmonės turtas išparduotas, o iš pardavimų gauta apie 60 000 Lt suma buvo panaudota atsiskaitymui su administratoriumi, pritrūko pinigų net administravimo išlaidoms padengti; šešta, 2006 m. rugsėjo 19 d. ir 2006 m. spalio 3 d. įvykusių susirinkimų metu kreditoriai nusprendė, jog administratorius veikia neprofesionaliai ir nesąžiningai, tyčia vilkina bankrotą ir jo nepakeitus nėra jokių galimybių atgauti skolas net pirmosios eilės kreditoriams; septinta, 2006 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo; aštunta, bankrutavusi įmonė turi apie tūkstantį akcininkų, dauguma kurių yra fiziniai asmenys ir buvę darbuotojai, todėl, priėmus netesėtą sprendimą, neišreikalavus išvaistyto turto, nepareikalavus atlyginti nuostolių iš juridinio asmens buvusios vadovybės, gali būti pažeistas ir viešasis interesas.
Apeliaciniu skundu kreditorius UAB ,,Tanagra“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Nurodo, jog šia sprendimo dalimi nesutinka dėl šių argumentų:
1. Kreditorių susirinkimas 2005 m. spalio 26 d. nutarimu nepatvirtino administratoriaus ataskaitos ir nustatė vieno mėnesio terminą papildyti sandorių, sudarytų per 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, analizę ir pateikti išvadas dėl galimybės užginčyti sandorius teisme. Administratorius nevykdė šio nutarimo ir 2005 m. lapkričio 18 d. apskundė Vilniaus apygardos teismui. Apeliantas pažymi, jog kreditoriai konkrečiai nurodė, kokie sandoriai, jų nuomone, yra ginčytini. Administratoriui raštiškai buvo pateiktas tokių sandorių sąrašas su paaiškinimais. Papildomai administratorius gavo informaciją apie buvusio įmonės vadovo A. M. valdomą UAB „Šklėriai“ ir kitą informaciją.
2. Kreditorių iniciatyva kitas susirinkimas buvo sušauktas 2006 m. spalio 3 d., o iki tol galiojo 2005 m. spalio 26 d. priimti kreditorų susirinkimo nutarimai, kuriuos administratorius ignoravo, tuo pažeisdamas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 , 14 ir 23 p. 2006 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimas taip pat netvirtino administratoriaus ataskaitos. Šis nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris ją patvirtino skundžiamu sprendimu. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės patvirtino tą pačią ataskaitą, kuri buvo nepatvirtinta 2005 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime.
3. Teismas neatsižvelgė į kreditorių argumentus, jog administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko turėjo būti atstatydintas.
4. Teismo teiginys, jog kreditoriai turi teisę pavedimo sutarties pagrindu nustatyti administratoriui konkrečią užduotį, kurioje turi būti suformuluoti konkretūs atliktini veiksmai, neteisingas. Apelianto teigimu, ginčyti bankrutuojančiai įmonei nenaudingus sandorius administratorius privalo pagal pareigas ir atskiro pavedimo šiems veiksmams atlikti ĮBĮ nenumato. Apeliantas nurodo, jog kreditoriai administratoriui pateikė išsamų, ginčytinų sandorių sąrašą. Administratoriui atsisakius atlikti tam tikrus veiksmus, kreditoriai pagrįstai nepatvirtino jo ataskaitos ir inicijavo jo pakeitimą;
Apeliantai prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog administratorius skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl 2005 m. spalio 26 d. likviduojamos AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pateikė teismui 2005 m. lapkričio 18 d. Prašymas dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismo sprendimu paliktas nenagrinėtu tik 2006 m. spalio 19 d., tuo pažeistos CPK 75 straipsnio nuostatos. Administratoriaus skundas teisme buvo nagrinėjamas daugiau nei metus. Teismo neoperatyvumu, pasinaudodamas administratorius teigė, jog negali sušaukti kreditorių susirinkimo ir pateikti ataskaitos.
Atsiliepimais į apeliacinius skundus kreditorius AB ,,Turto bankas“ ir administratorius ,,Vermosa“ ginčija apeliacinių skundų argumentus, prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Byloje nustatyta, kad bankrutavusios AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas 2006 m. spalio 3 d. nepatvirtino administratoriaus veiklos ataskaitos ir nepritarė administratoriaus išvadoms (2 t. 116 b. l.). Administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutavusios bendrovės administratoriaus ataskaitą apie bankroto eigą nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d. ir pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą dėl AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ sandorių sudarytų per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo analizę bei išvadas (2 t. 219 b. l.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas administratoriaus veiklos ataskaitą, neišaiškino ginčo, kilusio tarp kreditorių ir administratoriaus, dėl bankroto eigos ataskaitos esminių aplinkybių, todėl teismo išvada, kad yra pagrindas ataskaitą tvirtinti nepagrįsta.
Iš bylos dokumentų matyti, kad AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ turtas per paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla iškelta 2005 m. vasario 21 d. – 1 t. 78 b. l.) labai ženkliai mažėjo: 2004 m. sausio 1 d. bendrovė turėjo turto 1 408 187 Lt vertės, kuris iki 2005 m. sausio 1 d. sumažėjo iki 218 395 Lt (1 t. 42 b. l.), o, kaip nurodo apeliantai, per trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo bankrutavusios bendrovės turtas sumažėjo dešimteriopai. Dėl to BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditoriai nuo pirmųjų kreditorių susirinkimų kėlė klausimą dėl bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumo bei tyčinio bankroto tikėtinumo (1 t. 114 b. l., 2 t. 110 b. l.), ir 2005 m. spalio 26 d. nutarimu kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratoriaus ataskaitos ir nustatė administratoriui vieno mėnesio terminą papildyti bendrovės sandorių iki bankroto iškėlimo analizę ir išvadas (2 t. 245 b. l.).
Pateiktoje administratoriaus ataskaitoje apie bankroto eigą nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d., kurią pirmosios instancijos teismas patvirtino (2 t. 148 b. l.), nėra analizės ir išvadų, dėl ko bendrovės turtas per trumpą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo sumažėjo kelis kartus, tai yra dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemokia, taip pat nėra nuoseklios analizės dėl sandorių, kurie, kreditorių nuomone, savo pobūdžiu kelia abejones ir gali būti bendrovės nemokumo priežastimi, teisėtumo. Administratoriaus pateiktoje bendrovės sudarytų sutarčių suvestinėje, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino sandorių analize, išvardintos bankrutavusios bendrovės nuo 1999 m. rugpjūčio 20 d. iki 2005 m. sausio 24 d. sudarytos sutartys, tačiau bent tų sutarčių, kurios kreditorių nuomone ginčytinos, analizės nėra (2 t. 160 b.l.).
Įmonių bankroto įstatymo 13 straipsnio trečios dalies 20 punktas nurodo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo vykdyti kreditorių susirinkimo nurodymus. Tai reiškia, kad bankroto administratorius, administruodamas bankrutuojančią įmonę, privalo vykdyti kreditorių susirinkimo teisėtus reikalavimus. Minėti kreditorių susirinkimų nurodymai administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės vadovų iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumą ir išaiškinti, ar įmonės bankroto nenulėmė sąmoningas blogas jos valdymas, tai yra nurodymai išaiškinti tikrąsias bankroto priežastis bei siekti išreikalauti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą atitinka ĮBĮ nuostatas ir administratorius privalėjo juos vykdyti. Pagal bylos duomenis administratorius minėtų nurodymų tinkamai nevykdė, todėl kolegijos nuomone, kreditorių susirinkimas turėjo pagrindo pripažinti, kad administratorius nevykdė jų nurodymų ir pateiktos ataskaitos netvirtinti.
Pirmosios instancijos teismas išdėstytų aplinkybių netyrė, nevertino ir sprendime jų neaptarė, todėl ataskaitą nepagrįstai patvirtino. Ginčijama sprendimo dalis naikintina ir administratoriaus prašymas dėl ataskaitos patvirtinimo atmestinas.
Kolegija pastebi ir atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad pagal bylos dokumentus nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d. bankroto byloje dėl nežinomų priežasčių nebuvo atliekami bankroto bylos procesiniai veiksmai (2 t. 63, 75 b. l.). Tai neatitinka civilinio proceso ir Įmonių bankroto įstatymo normų reikalavimų. Be to, pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas tiek skundai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, tiek prašymai dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo išsprendžiami ne sprendimu, o nutartimi. Sprendimas bankroto byloje priimamas likviduojant įmonę – tai sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta administratoriaus UAB ,,Vermosa“ veiklos ataskaita dėl AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ sandorių sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo analizė ir išvados, panaikinti ir administratoriaus prašymą dėl ataskaitos patvirtinimo atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.