Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-399-259/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-10
Bylos Nr.: 2A-399-259/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-24335-2009-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
Ieškovas: L. P.
Atsakovas: A. P.
Trečiasis asmuo: UAB „Šiaulių banko lizingas“, AB „Swedbank“
Išvadą teikia: Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai: Laura Daumantaitė, Edvinas Sergaitis

Civilinė byla Nr.2A-399-259/2011(Proceso Nr. 2-05-3-24335-2009-8)

Pirmos instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė(S)

Procesinio dokumento kategorija 75.4.3, 75.8, 78.2.1, 121.15, 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-540/2010 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims UAB „Šiaulių banko lizingas“, AB „Swedbank“ ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. P. ieškiniu (t.1, b.l.3-9) prašė: 1) santuoką, sudarytą 2001-06-23, tarp L. P. ir A. P., nutraukti dėl A. P. kaltės; 2) nustatyti vaikų L. P. ir J. P. gyvenamąją vietą su motina L. P. iki to momento, kol vaikai sulauks pilnametystės; 3) priteisti iš A. P. vaikų J. P. ir L. P. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam iš jų mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, o išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną L. P.; 4) transporto priemonę BMW 316, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 500 Lt rinkos vertės, transporto priemonę BMW 318, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 500 Lt rinkos vertės, priteisti L. P. asmeninės nuosavybės teise; 5) transporto priemones: Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 230, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 230, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 208, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Transit FT 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti A. P., asmeninės nuosavybės teise; 6) teisę į vilnos patalynę, įsigyjamą pagal kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-466-148801, priteisti L. P.; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. palikti P. pavardę; 8) priteisti iš atsakovo A. P. bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010-10-14 sprendimu (t.1, b.l.174-178) ieškinį tenkino iš dalies: 1) santuoką tarp ieškovės L. P. ir atsakovo A. P., sudarytą 2001-06-23, Kauno rajono CMS, įrašo Nr. 93, nutraukė dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo L. P. ir A. P. paliko santuokines pavardes P. ir P.; 3) nustatė vaikų L. P. ir J. P. gyvenamąją vietą su motina L. P. iki to momento, kol vaikai sulauks pilnametystės; 4) priteisė iš A. P. nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. P.; 5) priteisė iš A. P. nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. P.; 6) likusioje dalyje dėl išlaikymo ieškinį atmetė; 7) padalino santuokoje įgytą turtą sekančiai: ieškovei L. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemones BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vilnos patalynę, įsigytą pagal kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-466-148801; atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemones Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Transit FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8) priteisė ieškovei iš atsakovo 166,82 Lt žyminį mokestį bei 366,64 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 9) priteisė iš A. P. 329,97 Lt žyminį mokestį ir 42,43 Lt pašto išlaidų valstybei; 10) priteisė iš L. P. 3,86 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2001-06-23 ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, 2001-10-27 gimė L. P. (t.1, b.l.11), 2009-03-11 gimė J. P. (t.1, b.l.12). Iš ieškovės ir jos atstovo bei atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, neremia sutuoktinės moraliai ir materialiai (CK 3.27 str. 1 d.), kartu su šeima negyvena jau daugiau nei metus, todėl pripažino, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str.). Atsakovo argumentus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė turėjo kitą vyriškį, teismas atmetė kaip nepagrįstus jokiais įrodymais. Kadangi dėl turto – automobilių ir patalynės padalijimo tarp šalių ginčo nebuvo, teismas turtą padalino pagal ieškovės prašymą. Atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas (t.1, b.l.98), į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su savo motina ir jiems gyvenimo sąlygos yra tinkamos, teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (CK 3.174 str.). Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo – kas mėnesį mokėti kiekvienam vaikui po 500 Lt – teismas tenkino iš dalies ir priteisė L. P. po 450 Lt, o J. P. – po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės. Spręsdamas vaikams priteisino išlaikymo dydžio klausimą, teismas nustatė, jog atsakovas gauna nuo 1500 Lt iki 3000 Lt pajamų kas mėnesį (t.1, b.l.170), jo pajamos nestabilios, ieškovės pajamos šiuo metu yra apie 1420 Lt (t.1, b.l.74-77), tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena su savo tėvais, atskirų gyvenamųjų patalpų neturi. Teismas taip pat nustatė, jog šalių sūnus L. P. yra moksleivis, turi sveikatos problemų, todėl jo išlaikymui reikalingos didesnės išlaidos. Sūnus J. P. šiuo metu yra 2 m., jį augina ieškovė, todėl vaikas nelanko nei lopšelio, nei darželio, jo išlaikymui reikalingos mažesnės išlaidos nei vyresniam sūnui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.1-11) atsakovas A. P. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė panaikinti teismo sprendimo dalį dėl santuokos tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimo dėl atsakovo A. P. kaltės, dėl 450 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų priteisimo iš A. P. nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui bei dėl 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų priteisimo iš A. P. nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymui, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš A. P. nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš A. P. nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės; kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) vadovaujantis LR CK 3.60 str. nuostatomis, sutuoktinis gali būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK 3-oje knygoje. Ieškovės teiginiai apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Neįrodžius atsakovo kaltės, santuoka negalėjo būti nutraukta dėl jo kaltės. Ieškovės ieškinio teiginiai, jog ji „ne kartą prašė atsakovo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu, tačiau atsakovas atsisako tai daryti“ akivaizdžiai parodo, jog ieškinio teiginiai apie tariamą atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo yra nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje ne tik neteigė, kad atsakovas paliko šeimą daugiau nei prieš metus, bet, atvirkščiai, savo ieškinyje nurodė, kad „daugiau nei 1 mėn. (!!!) ieškovė su atsakovu nebegyvena kartu“. Todėl teismo sprendimo teiginiai, jog atsakovas su šeima negyvena jau daugiau nei metus ir kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nenagrinėjo proceso metu atsakovo įrodinėtos aplinkybės, jog jis šeimos nepaliko ir su ieškove beveik iki pat jos ieškinio padavimo gyveno kartu, ką patvirtino ir pati ieškovė, savo ieškinyje nurodydama, jog šalys tik 1 mėnesį kartu negyveno. Teismas nevertino šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės pažeisdamas LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą, liko neatskleista bylos esmė;

2) teismas, nuspręsdamas, jog šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, vadovavosi vien ieškovės ir jos atstovės, kuri tikrai nieko nežino apie ieškovės ir atsakovo faktines gyvenimo aplinkybes, paaiškinimais, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, neremia sutuoktinės moraliai ir materialiai, kartu su šeima negyvena jau daugiau nei metus. Teismas jokių kitokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nereikalavo, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog gyvendamas kartu su ieškove, jis pastoviai rūpinosi savo vaikais, nupirko sūnui keturratį, už kurį sumokėjo 1400 Lt, mokėjo už darželį, baseiną, sūnaus išvykas, kirpyklą, vaistus, dovanas, ko ieškovė nepaneigė. Vadinasi, atmesdamas atsakovo argumentus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė turėjo kitą vyriškį, kaip nepagristus jokiais įrodymais, teismas taikė dvigubus standartus. Teismas skundžiamą sprendimą pagrindė ieškovės ir jos atstovės išsakytomis, niekuo nepagrįstomis spėlionėmis ir prielaidomis, motyvuotai neatmesdamas atsakovo parodymų, neleistinai ir nemotyvuotai ieškovės ir jos atstovės parodymus vertindamas kaip patikimesnius už atsakovo parodymus. Darytina išvada, jog skundžiamą sprendimą priėmė šališkas teismas, pažeisdamas CPK 17 str. deklaruotą šalių procesinio lygiateisiškumo principą bei CPK 12 str. įvardintą rungimosi principą. Vadinasi, skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 21 str. nuostatas;

3) gyvendamas kartu su ieškove, atsakovas pastoviai rūpinosi savo vaikais, nupirko sūnui keturratį, mokėjo už darželį, baseiną, sūnaus išvykas, kirpyklą, vaistus, dovanas, 2006 m. nupirko ieškovei automobilį BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiam automobiliui sugedus, 2007 m. nupirko ieškovei kitą automobilį - BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tais pačiais metais šalys įsigijo baldų komplektą, kurio pusę kainos sumokėjo atsakovas. Atsakovas kas antrą mėnesį mokėjo mokesčius už ieškovės tėvų namo, kuriame su ieškove gyveno, išlaikymą. Iki 2008 m. rudens atsakovas mokėdavo apie 300 Lt kas antrą mėnesį. Įvedus dujas, nuo 2008 m. žiemos metu tekdavo mokėti apie 800 Lt kas antrą mėnesį. Ieškovė nurodė, kad būdama santuokoje, 2008-09-23 sudarė kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią įsigijo vilnos patalynę ir įsipareigojo sumokėti 4926,86 Lt iki 2010-09-27. Tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovė nepateikė teismui duomenų, kiek pinigų jau yra sumokėta už šią patalynę šalims gyvenant santuokoje. Ieškovė šių atsakovo nurodytų aplinkybių teisme neginčijo, tačiau teismas jų nenagrinėjo ir sprendime dėl jų nepasisakė. Teismas, nenagrinėjęs proceso metu atsakovo įrodinėtos aplinkybės, jog jis išlaikė šeimą, ir nevertinęs šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų – atsakovo parodymų, skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės pažeisdamas LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d., kas nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą, liko neatskleista bylos esmė;

4) teismo sprendimas neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismo sprendimas yra nenuoseklus, sprendimo argumentai yra prieštaringi. Vienu atveju, siekdamas pagristi atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo ir įrodyti, jog atsakovas neturėjo pajamų šeimos išlaikymui, teismas vadovavosi argumentu, jog atsakovas iš tiesų neturi jokių pajamų, nes „darbo ieškančio asmens bedarbio atmintinė patvirtina, kad A. P. nuo 2010 m. vasario 3 d. yra registruotas darbo biržoje“. Kitu atveju, siekdamas priteisti iš atsakovo kuo didesnį išlaikymą vaikams, teismas vadovaujasi priešingu argumentu, nurodydamas, jog „kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, jis gauna nuo 1500 Lt iki 3000 Lt pajamas kas mėnesį“ (t.1, b.l.170);

5) nei ieškinio padavimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu jokių pajamų, tarp jų ir teismo įvardintų nestabilių pajamų, atsakovas neturėjo. Atsakovas paaiškino teismui, jog anksčiau tokių pajamų, iš kurių išlaikė šeimą, turėjo. Tačiau šiuo metu atsakovas yra bedarbis, pajamų neturi, jis pateikė teismui tai patvirtinantį rašytinį įrodymą - darbo ieškančio asmens atmintinės kopiją (t.1, b.l.109). Iš atsakovo pateiktos medicininės pažymos apie atsakovo sveikatos būklę (t.2, b.l.14) matyti, jog atsakovas serga, liga jam trukdo rasti darbą ir turėti stabilias, pastovias pajamas. LAT 2005-06-23 Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 8 punkte nurodoma, kad „įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.“ Nutarimo 11 punkte nurodoma, kad „nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). /.../Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau valkų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).“ Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas yra bedarbis ir jokių pajamų neturi, neteisingai pritaikė materialinės teisės normą - CK 3.192 str. nuostatas, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės, turinčios rašytiniais įrodymais pagrįstas stabilias pajamas, turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, o atsakovas neturi jokių galimybių teikti savo vaikams tokio dydžio išlaikymą, kokį iš jo priteisė teismas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji teiks abiem vaikams išlaikymą po lygiai - po 400 Lt kas mėnesį. Vadinasi, teismas iš atsakovo (bedarbio) L. P. priteisė netgi didesnį išlaikymą, nei jį teiks stabilias pajamas turinti ieškovė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t.2, b.l.18-22) ieškovė L. P. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus, dėl šių motyvų:

1) skunde klaidingai teigiama, kad santuoka tarp šalių negali būti nutraukta, vadovaujantis LR CK 3.60 str. nuostatomis. Atsakovas nuo 2009 m. rudens gyvena atskirai nuo šeimos, daugiau nei vieneri metai visiškai nesirūpina šeima, neprisideda prie bendrų šeimos ar ieškovės poreikių tenkinimo, piktnaudžiauja alkoholiu (už vairavimą neblaiviam atsakovui yra atimta teisė vairuoti automobilį bei paskirta piniginė bauda, kurios atsakovas yra nesusimokėjęs ir tuo pagrindu antstolis yra areštavęs atsakovui priklausančią transporto priemonę). Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (LR CK 3.27 str.), ko pasakoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas;

2) aplinkybė, kad ieškovė ne kartą prašė atsakovo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių prašymu, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti, negali būti vertinama kaip atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nebuvimas. Ieškovė tikėjosi, kad kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu, jų santuoka bus nutraukta ekonomiškiau bei greičiau, išvengiant ilgo bylinėjimosi proceso, nei pateikus ieškinį;

3) skunde nepagrįstai ginčijamas iš atsakovo priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, nepagrįstai nurodoma, jog teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo pajamas bei neteisingai pritaikė CK 3.192 str. nuostatas. Nepilnamečių vaikų išlaikymas reikalingas, siekiant užtikrinti būtinas jų vystymosi sąlygas. Preziumuojama, kad kai vaikai ypatingų poreikių neturi, jų išlaikymui reikia skirti po 800 Lt per mėnesį (LAT 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004), t. y. kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 Lt. Kadangi nepilnametis vaikas L. P. turi ypatingų poreikių - sveikatos sutrikimų, teismas teisėtai nukrypo nuo rekomenduojamos proporcijos ir jo išlaikymui priteisė iš atsakovo po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymui teismas iš atsakovo priteisė po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų L. P. ir J. P. išlaikymui teikti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovo teiginiams dėl išlaikymo dydžio priteisimo prieštarauja ir faktas, jog pats atsakovas teismo posėdžio metu žodžiu teigė, kad jis yra pajėgus teikti kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinį išlaikymą po 500-700 Lt (b.l.170, antra pusė).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2001-06-23 ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką. Santuokoje jiems 2001-10-27 gimė L. P. (t.1, b.l.11), 2009-03-11 gimė J. P. (t.1, b.l.12). Ieškovė L. P. kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui (t.1, b.l.3-9) pareiškė prašymus santuoką nutraukti dėl A. P. kaltės; nustatyti vaikų L. P. ir J. P. gyvenamąją vietą su motina L. P. iki to momento, kol vaikai sulauks pilnametystės; priteisti iš A. P. vaikų J. P. ir L. P. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam iš jų mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010-10-14 sprendimu (t.1, b.l.174-178) ieškinį tenkino iš dalies: santuoką tarp ieškovės L. P. ir atsakovo A. P. nutraukė dėl atsakovo kaltės; nustatė vaikų L. P. ir J. P. gyvenamąją vietą su motina L. P. iki to momento, kol vaikai sulauks pilnametystės; priteisė iš A. P. nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės; priteisė iš A. P. nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės; likusioje dalyje dėl išlaikymo ieškinį atmetė; padalino santuokoje įgytą turtą.

Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl jo kaltės, taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, prašo priimti šioje dalyje naują sprendimą - santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš A. P. nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš A. P. nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės. Skundas grindžiamas iš esmės tais argumentais, jog jo kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta, ieškovės pateikti duomenys dėl kaltės yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Neįrodžius atsakovo kaltės, santuoka negalėjo būti nutraukta dėl jo kaltės. Teismo sprendimo teiginiai, jog atsakovas su šeima negyvena jau daugiau nei metus ir kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas yra bedarbis ir jokių pajamų neturi, neteisingai pritaikė materialinės teisės normą - CK 3.192 str. nuostatas, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės, turinčios rašytiniais įrodymais pagrįstas stabilias pajamas, turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, o atsakovas neturi jokių galimybių teikti savo vaikams tokio dydžio išlaikymą, kokį iš jo priteisė teismas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla išlaikymo priteisimo dalyje, teismo sprendimo išvados šioje ginčo atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir jo priteisimo paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas šioje atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis). LR CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovo materialinę padėtį, dėl to nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti vaikams vienam 450 lt ir kitam 300 lt išlaikymą kas mėnesį. Iš byloje surinktų įrodymų (vaiko poreikių paskaičiavimo lentelių ieškinyje, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, kvitų, sąskaitos išrašų (1 t. b.l. 24-73), ieškovės turtinę padėtį įrodančių dokumentų) matyti, kad nepilnamečiams tokio amžiaus vaikams reikalingas teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje ginčo dalyje nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu nedirba, dėl to negali mokėti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas šiam teiginiui pagrįsti teismui pateikė medicininę pažymą apie savo sveikatos būklę (t.2, b.l.14), kuria įrodinėjo, kad negali rasti darbo. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta, kadangi iš pateiktos pažymos negalima daryti išvados, jog atsakovas serga tokia liga, kuri jam trukdo rasti darbą ir turėti stabilias, pastovias pajamas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas. Apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar negalėjimu šiuo metu gauti pajamas, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje surinktą įrodymų visumą laikytina, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, vaikams teikiamas išlaikymas yra ne per didelis nei reikalingas vaikų minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali, to neišgalint, jis turi pats varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nustatytas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį, nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog atsakovas girtavo, nesirūpino šeima, smurtavo, ilgą laiką negyveno su šeima, su ieškove elgėsi žiauriai. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka šios ieškovės nurodomos aplinkybės nepasitvirtino. Nustatyta, kad iki ieškovei kreipiantis į teismą atsakovas ir ieškovė atskirai gyveno tik vieną mėnesį (1 t. b.l. 98), atsakovas prašė teismo suteikti galimybę susitaikyti su ieškove, teismas prašymą patenkino, paskyrė šalims 4 mėnesių terminą susitaikyti (1 t. b.l. 144-145), šalys nenusitaikė dėl ieškovės pozicijos (1 t. b.l.148). Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad (1 t. b.l. 166-171) , kad atsakovas nuolat su šeima gyveno, teikė pagal galimybes išlaikymą nepilnamečiams vaikams, alkoholį vartojo, tačiau buityje, byloje duomenų, kad jis elgėsi žiauriai su ieškove nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sprendžiamame šalių ginče konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija priima sprendimą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dalinai patenkinus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteistina dalis jos turėtų atstovavimo išlaidų (400 litų iš 600 litų), atsakovui iš ieškovės priteistina dalis jo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 26 litai (LR CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta, jog A. P. ir L. P. santuoka nutraukiama dėl A. P. kaltės, padarant išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti L. P. (a.k.74804050107) iš A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) 400 lt (šešis šimtus litų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) iš L. P. (a.k.74804050107) 26 litus (dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas Kukalis