Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas keturiasdešimt penkių parų areštu, šią bausmę atliekant areštinėje.

Nukentėjusiosios L. K. ieškinį dėl 481,36 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkino iš dalies. Priteisė iš D. D. L. K. naudai 65,11 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Nukentėjusiųjų K. K. ir N. K. atstovės N. P. ieškinį dėl 481,36 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkino iš dalies. Priteisė iš D. D. K. K. ir N. K. naudai 65,11 Eur turtinei žalai at­ly­gin­ti. Kitą ieškinio dalį atmetė.

vienuolika tvoros medinių segmentų, grąžintų saugoti L. K., įsiteisėjus nuos­prendžiui grąžino: penkis – L. K., penkis – K. K. ir N. K.;

striukę, dvi poras pirštinių, kuprinę, kirvį, pjūklą ir kt. įrankius, įsiteisėjus nuosprendžiui pa­liko saugoti Vilkaviškio rajono policijos komisariate.

Įsiteisėjus nuosprendžiui bylą perdavė prokurorui, kad imtųsi priemonių ir nustatytų as­me­nis, padariusius nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aprašytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini), esančios sodybos, veikdamas kartu su nenustatytais asme­ni­mis, pagrobė L. K. 65,105 Eur vertės 5 vnt. tvoros medinius segmentus, ir K. K. ir N. K. 65,105 Eur vertės 5 vnt. tvoros medinius segmentus, t. y. bendrai svetimo turto už 130,21 Eur.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad D. D. gynybinė pozicija, jog jis dešimties tvoros medinių segmentų nevogė, neįti­ki­nanti. Jo nuoseklūs, kryptingi veiksmai, priešingai, rodo, kad jis suvokė pavojingą nusi­kals­ta­mos vei­kos – vagystės pobūdį ir norėjo taip veikti. Skirdamas D. D. bausmę, teismas at­si­­žvelgė į tai, jog jis baigtą baudžiamąjį nusižengimą įvykdė būdamas penkis kartus teistas, anks­čiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šios aplinkybės rodo, jog D. D. išvadų nepadarė, linkęs toliau nusikalsti. Todėl teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant D. D. areštą.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir paskirti jam baudą, civilinius ieškinius atmesti. Skunde nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pa­grindus, dėl ko nuosprendis keistinas. Be to, civiliniai ieškiniai priteisti nepagrįstai. Baus­mės skyrimo motyvuose nurodoma, kad baudžiamąjį nusižengimą nuteistasis įvykdė bū­da­mas penkis kartus teistas, tačiau neužsimenama, kad teistumas jau buvo išnykęs. Pagal BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai teistumas išnyksta, asmenys laikomi neteistais. Nu­teis­ta­sis taip pat nesutinka su pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusi­kals­tamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nuteistasis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 2K-357/2007.Teismas kaip vieną iš bausmės skyrimo motyvų nurodo ir tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu oficialiai nedirba. Mano, kad toks baus­mės skyrimo mo­tyvas nepagrįstas. D. D. nurodo, kad negyveno iš vals­ty­bės skiriamų pašalpų, o visą laiką dirbo sunkų fizinį darbą užsienyje. Kelis kartus buvo išvykęs dirbti į JAV. Ten gyvena jo sesuo, kuri parūpindavo jam gerai apmokamų darbų. Taip pat ilgą laiką dirbo Vokietijoje ir daug užsidirbo. Visas šias aplinkybes patvirtino liudytoja žmona A. D. Baudą būtų pajėgus susimokėti.Skunde taip pat teigiama, jog pagrobto nedidelės vertės turto kaina nustatyta nesiremiant jokiais dokumentais, o tik pagal žodinius nukentėjusiųjų paaiškinimus. Nurodoma medinių segmentų kaina vos viršija 3 MGL dydį, t. y. tokį dydį, kurį viršijus atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Pažymima, jog gyvenamosios vietos seniūnas D. D. cha­rak­te­ri­zuo­ja tei­giamai. Nuteistasis yra vedęs, turi mažametį vaiką. Mano, kad teismas klydo, pri­teis­da­mas iš jo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Visi mediniai segmentai, kurių vertę priteista at­lyginti, buvo perduoti saugoti nukentėjusiajai L. K. ir nuos­pren­džiu grą­žinti: penki – L. K., penki – K. K. ir N. K..Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skun­de pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą at­mesti.Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas.Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo paskirti jam švel­nesnę bausmę, atmesti civilinius ieškinius. Apeliacinės instancijos teismas, neper­ženg­damas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas D. D. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­va­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys. Tai yra pagal BK 178 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nuteistajam D. D. paskirta griežčiausia bausmė – areš­tas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Naujai įvertinus visas bylos aplinkybes ir baus­mės skyrimo nuostatas, galima daryti išvadą, jog apylinkės teismo paskirtoji bausmė nėra tin­ka­ma BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Nuosprendžiu paskirta arešto bausmė keistina į švelnesnę bausmės rūšį – baudą.Naujai skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teis­mas remiasi baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgia į bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t. y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos sta­diją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis baus­mės individualizavimo principas yra įtvirtintas BK 54 straipsnyje, kuriame formuluojami ben­drieji bausmės skyrimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. D., parinkdamas jos rūšį ir nus­ta­tydamas jos dydį, vadovavosi BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijos ir 54 straipsnio reika­la­vi­mais, tačiau individualizuodamas bausmę, nepakankamai išsamiai vertino visas aplinkybes, tame tarpe apelianto socialinius ir šeiminius ryšius, kitas aplinkybes. Skirdamas bausmę teis­mas, be kita ko nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad D. D. teistas, tačiau kolegija pažymi, jog nors nuosprendyje ir nepaminėta, kad šiuo metu ankstesni D. D. teistumai jau išnykę, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo paminėta kaip faktas ir pagrįstai vertinta tik kaip nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri nesukelia jokių teisinių padarinių. Nuosprendyje taip pat nurodyta ir teismas vertino tai, kad nėra D. D. atsakomybę len­g­vinančių aplinkybių, nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kai nusikalstamą veiką pa­da­rė keli asmenys, jų veika aprašomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje, aprašant nu­teis­tojo veiką ir vertinant jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nurodžius, jog D. D. vei­kė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau neatliekant jokio ben­dri­nin­ko veiksmų vertinimo ir nepagrindžiant bendrininkavimo fakto jokiais objektyviais duome­ni­mis, teismas šią aplinkybę nustatė nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju, bendrininkavimas nebuvo įro­dytas, ši versija buvo iškelta kaip prielaida, kuri vertintina nuteistojo naudai, todėl šioje da­ly­je nuosprendis keistinas – iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad veika buvo padaryta ben­dri­ninkaujant, ir pašalinama ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, vertino nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą, kilusius padarinius, jo asmenybę. Kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, D. D. teistumas išnykęs ir jokių teisinių pasekmių apeliantui nesukelia, jis baustas administracine tvarka, psichikos ir pri­klausomybės ligų apskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 150), Vilkaviškio rajono savivaldybės ad­mi­nis­tracijoje nusiskundimų dėl šio asmens nėra užregistruota (1 t., b. l. 152), nenustatyta, kad nu­si­kalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Taip pat įver­tintina tai, jog D. D. yra sukūręs šeimą, turi sūnų ir mažametę dukrą. Ir nors byloje nėra duomenų, kad nuteistasis oficialiai dirba, tačiau teigia, jog visą laiką dirbo užsie­ny­je, kelis kartus buvo išvykęs dirbti į JAV, dirbo Vokietijoje. Visas šios D. D. nu­ro­dy­tos aplinkybės nėra paneigtos, todėl teismas neturi pagrindo jomis netikėti. Kolegijos nuo­mo­ne, tiek nuteistojo D. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, tiek jo as­me­nybė duoda pagrindą teismui pakeisti arešto bausmę švelnesne bausme – bauda. Nustatant bau­dos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad D. D. turi išlaikytinę mažametę dukrą, by­lo­je nėra duomenų apie dideles šeimos pajamas ar kitokį turtą, nenustatyta jo atsa­ko­my­bę leng­vinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl D. D. skirtina mažesnė bauda už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Reikalavimas pareiškiant civilinį ieškinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra vienas iš pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vado­vaujantis BK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Šioje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius ir prašė atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 962 Eur (2 t, b. l. 23, 77, 78). Nukentėjusiosios L. K. ieškinį dėl 481,36 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas patenkino iš dalies. Priteisė iš D. D. L. K. naudai 65,11 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį at­metė. Nukentėjusiųjų K. K. ir N. K. atstovės N. P. ieškinį dėl 481,36 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas taip pat patenkino iš dalies. Priteisė iš D. D. K. K. ir N. K. naudai 65,11 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš nuteistojo buvo priteista medinių seg­men­tų vertę atitinkanti suma, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, mediniai segmentai dar iki­teis­minio tyrimo metu buvo grąžinti saugojimui savininkei (1 t., b. l. 85, 89), o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta penkis segmentus grąžinti L. K., penkis – K. K. ir N. K. Kadangi tvoros segmentai šiuo metu yra pas savininkę, pir­mosios ins­tancijos teismo sprendimas priteisti iš D. D. minėtų segmentų vertę ati­tinkančią sumą yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas, nukentėjusiosios L. K. ir nukentėjusiųjų K. K. ir N. K. atstovės N. P. civiliniai ieškiniai ir šioje dalyje atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punk­tu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

nusprendė:

D. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti:

iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad veika buvo padaryta bendrininkaujant ir pašalinti D. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką pa­darė bendrininkų gru­pėje.

D. D. nuosprendžiu skirtą bausmę – 45 parų areštą pakeisti į 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudą.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – atmesti.

Nukentėjusiųjų K. K. ir N. K. atstovės N. P. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.