- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-309-275/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo atsakovui R. J., prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, nustatyti nepilnamečių vaikų L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 235 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020-01-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, padalyti santuokoje įgytą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas).
4. Išaiškino, jog inicijuojant šeimos ginčą, nagrinėjamą ginčo teisena, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, t. y. ginčų sprendimo procedūra, kurios metu šalims taikiai spręsti ginčą padeda mediatorius – Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnis).
5. Nurodė, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Odminių g. 3, Vilnius). Kai kreipiasi abi ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parenka mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Kai kreipiasi viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo (ginčo šalies prašymo forma pateikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos internetiniame tinklalapyje). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydama, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, o privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą.
6. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą, buvo pasinaudota privalomąja mediacija. Tokiu būdu teismas atsisakė priimti ieškinį CPK137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė (ieškovė) J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. sausio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1198-804/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės.
7.1 Nurodė, kad ieškovė J. J. procesinį dokumentą - ieškinį su priedais teismui pateikė per Lietuvos teismų EPP sistemą t. y. pasirinktas elektroninių procesinių dokumentų pateikimo būdas atitinka įstatyme nustatytų būdų bei minėtas procesinis dokumentas yra tinkamai surašytas bei pasirašytas (LR CPK 111 str.; 175i str. 6 d.). Minėtas procesinis dokumentas su priedais teismui buvo pateiktas 2019 gruodžio 31d. Šis procesinio dokumento (ieškinio) pateikimo teismui momentas yra užfiksuotas Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje (kopija pridėdama).
7.2 Pažymėjo, jog ieškovei buvo žinoma, kad nuo 2020 sausio 1 d. šeimos ginčuose įsigalios privalomą ikiteisminę mediaciją, todėl ieškovė sąmoningai stengėsi pateikti procesinį dokumentą (ieškinį) teismui iki šio momento. Atsižvelgiant į tai, kad: ieškinys buvo pateiktas teismui 2019 gruodžio 31 d.; Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje yra užfiksuotas šis jo pateikimo teismui momentas (aprašo 16p.); procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu (LR CPK 175i str. 8 d.) darytina išvada, kad ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo turi būti priimtas ir byla nagrinėjama be privalomos ikiteismines ginčo nagrinėjimo tvarkos - mediacijos, nes ši tvarka įsigaliojo tik nuo 2020 sausio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas).
10. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovės J. J. ieškinys dėl santuokos nutraukimo Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1198-804/2020 užregistruotas 2020 m. sausio 2 d. Ieškinys pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis t. y. ieškovė J. J. procesinį dokumentą - ieškinį su priedais teismui pateikė per Lietuvos teismų EPP sistemą. Ieškinys su priedais teismui buvo pateiktas ir pasirašytas elektroniniu parašu 2019 gruodžio 31 d., pasirašymo laikas - 19:33:52 val. Šis ieškinio pateikimo teismui momentas yra užfiksuotas LITEKO sistemoje.
11. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Privaloma ikiteisminė mediacija šeimos ginčuose įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.
12. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 8 dalimi, kuris numato, kad jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė J. J. ieškinį su priedais pateikė pirmosios instancijos teismui per elektroninių paslaugų portalą 2019 m. gruodžio 31 d., 19.33 val., tai yra paskutinę dieną prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisoms, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
14. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.