- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1017-800/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00513-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 10-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Ramūnas Džiugas
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovui E. B., jo atstovui advokatui Ramūnui Džiugui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarei O. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. B. 2012-03-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-2, 18-19) ir prašė: nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pasirašytą 2009-08-31 tarp S. B. ir E. B.; pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį 2009-08-31 sudarytą tarp S. B. ir E. B. negaliojančia; priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad dėl to, jog jam buvo reikalinga priežiūra ir pagalba 2009-08-31 buvo sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos ir pirkimo-pardavimo sutartys pagal kurias ieškovas perdavė E. B. nuosavybėn žemės sklypą esantį ( duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais : gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) ir priklausiniais - šuliniu bei laiko tualetu. E. B. šia sutartimi įsipareigojo išlaikyti ieškovą, kaip turto perleidėją, suteikdamas jam maitinimą, drabužius, nupirkdamas vaistus, išskalbdamas drabužius ir suteikdamas kitas būtinas paslaugas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir iš esmės pažeidė sutarties sąlygas. Taip pat ieškovas prašo pripažinti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kadangi ji buvo sudaryta suklydimo eigoje, paaiškinus, kad tai yra būtinas priedas prie sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarinėjama tuo pat metu kaip ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, todėl neturėdamas reikiamų žinių, išsilavinimo, negalėjo tinkamai numatyti sandorio pasekmių ir šio sandorio nebūtų sudaręs veikiant kitoms aplinkybėms. Mano, kad tai yra pakankamas pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį (b.l. 23-26) išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinio netenkinti. Papildomai nurodė, kad jis tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus kartu su savo tėvu. Su ieškovu yra tolimi giminaičiai ir bendravimas buvo labai abstraktus vien dėl amžiaus skirtumo. Ieškovas yra jo tėvo dėdė. Ieškovą lankydavo reguliariai kas pusę metų, kad pažiūrėti kaip jam sekasi. Trys metai prieš sutarties sudarymą, jis pats sakė, kad praranda žemę, niekuo nesirūpina, neturi pinigų žemės mokesčiams, turi daug skolų. Pastovus bendravimas vyko nuo 2006 m. Tuo metu buvo vykdomas žemės grąžinimas, reikėjo viskuo rūpintis, o ieškovas neturėjo lėšų, tad pasiūlė tėvui rūpintis žemės sugrąžinimu. Ten yra jo tėvo V. B. tėviškė. Visą nuosavybės atstatymą vykdė ieškovo vardu, pagal jo suteiktą įgaliojimą. Ieškovas prašė padėti susigrąžinti žemę, bei palaidoti. Ieškovas turėjo daug skolų, jas apmokėjo. Konkrečios sumos įvardinti negali. Mokėjo žemės mokestį, kuris buvo po kelis šimtus litų. Visus mokėjimus pasirašinėjo jis pats. Žemę sugrąžino, sutvarkė, atliko matavimus, sutvarkė inventorizacijos bylą dėl ieškovo sodybos ir viską įteisino. Pagal rentos, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį įsipareigojimas buvo jam padėti visais klausimais, kai jam to reikia, kai jis kreipiasi. Jam reikia pinigų - būna pinigai, reikia į ligoninę - veža į ligoninę, trūksta maisto -jam skiria maisto. Nuo 2009 m. pagal šią sutartį viskas buvo daroma tik jo nuožiūra, nes ieškovas yra gan išdidus žmogus, tad skambindavo tik būdamas neblaivus, naktį ir reikalaudavo nepagrįstų dalykų. Jis savo nuožiūra pirko maistą ir reguliariai lankėsi pas ieškovą. Buvo važiuojama pagal galimybes - kas savaitę, kas dvi, kas mėnesį, nes dažnai ieškovo nerasdavo namuose. Maistą palikdavo tiesiog verandoje. Kiekvienu nuvažiavimu skirdavo nuo 50 iki 100 lt. vien maistui, kuriam jis taip pat kėlė reikalavimus. Nuo 2009 m. yra mokėjęs už elektrą, kai ieškovas sakė, neturintis pinigų. Ieškovui duodavo pinigus ir jis susimokėdavo. Pradėjęs tvarkyti dokumentus rado neapmokėtus kvitus už žemę, tad už ieškovą apmokėjo. Pagal įgaliojimą ieškovui tvarkydamas dokumentus išleido maždaug 2-3 tūkstančius litų. Ateityje ketina visapusiškai formaliai vykdyti sutartį, rinks visus raštiškus įrodymus, kvitus, lankys ieškovą su liudininkais. Neprieštarauja, kad ši sutartis būtų panaikinta. 2009-08-31 pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną kaip ir išlaikymo. Ją sudarė, nes vykdant žemės grąžinimą buvo grąžinti du sklypai - jo sodyba su pasodybinė žeme, t.y. jo namelis ir 27 arai žemės bei jam sugražinti 3 ha žemės. Buvo daromi žemės matavimai ir padarytos dvi atskiros bylos, vieną iš jų grąžino vienu metu, o kitą - šiek tiek vėliau. Sudarant pirkimo - pardavimo sutartį jau buvo pilnai sutvarkęs nuosavybės dokumentus ieškovo vardu. Ieškovas nusprendė parduoti žemę jam, nes jam jos nereikėjo, jis neturėjo nei noro, nei galimybių ją tvarkyti, prižiūrėti, jam tiesiog reikėjo pinigų. Pinigus ieškovui perdavė prieš sutarties pasirašymą. Pinigų perdavimas vyko tik tarp jų dviejų. Sutartį pasirašė pas notarą ir S. B. sutartyje savo ranka parašė, kad pinigus gavo. Notaras viską išaiškino, klausė ar jis gavo pinigus, o jis patvirtino, kad gavo. Pinigų stygius buvo priežastis sklypo pardavimui.
Trečiasis asmuo notarė O. M., teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškinį (b.l. 29-30) nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl sutarties išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo sutinka, jeigu S. B. įrodys, kad jam neteikimas išlaikymas. Su ieškinio dalimi dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nesutinka. Išlaikymo sutartimi buvo galima perleisti abu sklypus, tačiau S. B. buvo reikalingi pinigai, todėl 3,8600 ha jis pardavė už 10000,00 litų ir pinigų gavimo faktą patvirtino savo ranka užrašydamas ant sutarties. Ši sutartis nėra joks priedas prie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ir taip notaras jam neaiškino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudarytos dvi sutartys t.y. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (b.l. 8-11), bei pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 4-7), kurias patvirtino Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarė O. M..
Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 1 p. rentos gavėjas, ieškovas, S. B., jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, ( duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2700 ha su jame esančiais pastatais: pastatu – gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 1A1m, pastatu – ūkiniu pastatu, ( duomenys neskelbtini) , pažymėtu plane 2I1ž ir priklausiniu: kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, ( duomenys neskelbtini) perdavė rentos mokėtojui, atsakovui, E. B. asmeninės nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigojo išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis 3 p. atsakovas įsipareigojo ieškovą išlaikyti iki gyvos galvos, aprūpinti drabužiais, kitokia apranga, maitinti, jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja – prižiūrėti jį, pasirūpinti reikiamu gydymu, vaistais, mokėti reikalingus mokesčius, užtikrinti ramų gyvenimą ir apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas. Rentos gavėjo vieno mėnesio išlaikymo vertę šalys nustatė 800 (aštuonis šimtus) litų.
Renta priskiriama sandoriams, kurių pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata, įtvirtinta CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, leidžia išskirti keletą šių teisinių santykių bendrų bruožų: norint gauti rentą, būtina prieš tai perduoti tam tikrą turtą rentos mokėtojui; santykių nepertraukiamumas; neversliškumas. Bet kurios rentos rūšies atveju rentos mokėtojas turi prievolę mokėti rentą ar išlaikyti rentos gavėją sutartyje, įstatyme, teismo sprendime nustatyta tvarka ir sąlygomis. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 str. 2 d.); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas;
Lietuvos A. T., formuodamas vieningą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog, atsižvelgiant į išvardintus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties požymius ir sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai, vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-02 nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-207/2006).
CK 6.461 straipsnio 1 dalis numato, kad į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja - ir jo priežiūra. Ieškovas nėra garbaus amžiaus, dėl ko jis negalėtų tinkamai pasirūpinti savimi. Šalių paaiškinimais, bei liudytojo paaiškinimais buvo nustatyta, kad atsakovas kartu su liudytoju, tėvu V. B., padėjo susitvarkyti ieškovui neįgalumą už kurį jis gauna pajamas, socialinę pašalpą. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta ne turint tikslą gauti išlaikymą, o garantiją, kad ieškovas bus tinkamai palaidotas, nes kitų artimų giminaičių neturi. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad santykiai su ieškovu buvo įtemti, nes jam netikdavo atvežamo maisto kokybė, buvo kitokių priekaištų. Šiuo metu nuo ieškinio teismui padavimo visiškai su ieškovu nebendrauja ir pagal sutarties įsipareigojimus ieškovu nesirūpina, nes ieškovas jo paslaugų atsisakė. Atsakovas nurodė, kad dirba užsienyje, todėl pagal sutartį prisiimtą įsipareigojimą jam padėdavo vykdyti ir tėvas. Jie lankydavo ieškovą kartą, du kartus į mėnesį, nes tarp jų buvo susitarimas, jog prireikus pagalbos ieškovas kreipsis pats.
Liudytojas V. B., paaiškino, kad yra atsakovo tėtis. Kartais lankydavo dėdę – ieškovą. Nuvažiavus jis skundėsi, kad blogai gyvena, kad reiktų pagalbos. Žinojo, kad jam liko žemės, nes vienas jo brolis atsiėmė kompensaciją, kitam kažkur perkėlė. Pats S. B. nežinojo kur jo žemė, nes jis niekuo nesirūpino. Archyve surado dokumentus pagal kuriuos buvo likę beveik 5 ha žemės. Ieškovas nesirūpino, tad pasiūlė padėti ir kartu su juo važinėjo po archyvus, po savivaldybes. Kai prasiėjo visi matavimai, tai reikalus atidavė tvarkyti sūnui. Buvo žodžiu susitarę, kad po mirties S. B. viską paliks jam arba sūnui. Nuosavybė pilnai buvo sutvarkyta 2008 ar 2009 metais. Jis ieškovui padėjo susitvarkyti savivaldybės pašalpą, sutvarkė invalidumą, todėl jis sutiko parašyti, kad po mirties jo nuosavybė atiteks sūnui. Rentos sutartį vykdė kartu su sūnumi - kai sūnus galėdavo, tai važiuodavo jis, o į mėnesį du tris kartus nuvykdavo ir jis. Sūnus nusipirko sklypą, kad būtų tikra nuosavybė. Sutarta buvo už 10000 lt ir kalbėjo, kad jis gauna pinigus ir nereiškia niekam jokių pretenzijų dėl žemės, nes ten dar yra atskirai 60 arų. Sūnus už žemę sumokėjo 10000 lt. Pinigų perdavime nedalyvavo, sūnus parvažiavęs pasakė, kad su S. B. atsikaitė. Iki 2012 m. S. B. niekada nereiškė jokių pretenzijų, kol negavo šaukimo į teismą, bendravo normaliai.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamos bylos šalys yra tolimi giminaičiai – ieškovas (rentos gavėjas) yra atsakovo tėvo dėdė. Ši aplinkybė svarbi aptariant sutarties sudarymą ir jos nevykdymą. Iš atsakovo bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo materialinė padėtis 2009 m. buvo sudėtinga, dėl ko jis sutiko priimti pagalbą iš tolimų giminaičių, kurie įsipareigojo ir padėjo sutvarkyti nuosavybės į žemę dokumentus, padėjo sutvarkyti neįgalumą, bei socialines pašalpas. Kadangi ieškovo padėtis buvo sunki, o kitų artimų giminaičių su kuriais jis palaikytų glaudžius santykius nebuvo, sutiko su išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymu. Tuo tarpu atsakovas, žinodamas šią situaciją, bei ieškovo poreikius, įpročius ir reikalingą priežiūrą, prisiėmė išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytus įsipareigojimus, iš anksto žinodamas, kad jų vykdyti iš esmės jam nereikės, arba reikės tuomet kai ieškovas kreipsis pagalbos, bei jam sutartį padės vykdyti jo tėvas, liudytojas V. B.. Toks atsakovo elgesys rodo jo nesąžiningumą.
Atsakovas, teigė, kad jis rūpinosi ieškovo sveikata ir pirko jam maistą, tačiau negalėjo įvardinti kokia pinigų suma kas mėnesį prisidėdavo prie ieškovo išlaikymo, priešingai patvirtino, kad lankė jį retai. Taigi akivaizdu, kad atsakovas, įsipareigojęs visapusiškai rūpintis asmeniu, juo nesirūpino, nes faktiškai jokio rūpinimosi ieškovui nereikėjo, nei dėl jo amžiaus, nei dėl sveikatos būklės, nei dėl kitų priežasčių. Atsakovo nurodytas epizodiškas sutarties vykdymas nesusijęs su sutartiniais įsipareigojimais, kurie sutarties pagrindu turėjo įgauti nuolatinės priežiūros pobūdį.
CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant išvardytus sutarties ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarčių pažeidimai. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Pažymėtina, kad rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tokiu konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės.
Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, iš esmės nuo ginčo sutarties pasirašymo ieškovas iš atsakovo materialaus išlaikymo negavo, su atsakovu mažai bendravo, jį lankė tik kelis kartus, o taip pat kiti asmenys, atsakovo tėvas.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais (CPK 185 str.), daroma išvada, kad atsakovas sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai. Kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra rentos gavėjui suteikti būtiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, jų nesuteikimas reiškia esminį sutarties pažeidimą – ieškovas negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Nesuteikus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis, nes turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą. Išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose būtinas pasitikėjimas tarp šalių, nes šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo jo nėra, santykiai yra konfliktiški, todėl tolesnis sutarties vykdymas yra neįmanomas.
Tokiu būdu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, o sąžiningumo ir teisingumo principai šios sutarties atveju taikytini, visų pirma, išlaikymo gavėjo – ieškovo interesų apsaugai, sutartis nutraukiama, o turtas, perduotas pagal sutartį atsakovui, grąžinamas ieškovui (CK 6.458 str., 6.464 str. 2 d.).
Dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Ieškovas prašo 2009-08-31 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi ji buvo sudaryta suklydimo įtakoje, paaiškinus, kad tai yra būtinas priedas prie sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarinėjama tuo pat metu kaip ir išlaikymo iki gyvos galvos, todėl neturėdamas reikiamų žinių, išsilavinimo, negalėjo tinkamai numatyti sandorio pasekmių ir šio sandorio nebūtų sudaręs veikiant kitoms aplinkybėms. Mano, kad tai yra pakankamas pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu ( CK 1.90 str.).
CK 1.90 straipsnyje yra numatyta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Pažymėtina, jog suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso arba kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų. Ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).
Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi, šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad jis klydo sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal sutartį pinigų negavo. Pateikti ieškovo paaiškinimai ieškinyje, bei atstovo paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Teismo nuomone, byloje teismo posėdžio metu ištirti įrodymai paneigia ieškovo argumentus apie jo suklydimą sudarant ginčo sandorį dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir, kad tokiu būdu buvo neteisingai išreikšta jo valia. Kaip matyti ieškovas pats savo ranka sutartyje įrašė, kad iš atsakovo pinigus gavo. Šio sandorio ieškovas neginčijo nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, t.y. daugiau kaip 2 metus.
Teismas daro išvadą, kad šioje dalyje ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinį tenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo pateiktų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Viso ieškovas turėjo sumokėti 443,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1d. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio (b.l.3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintas iš dalies iš atsakovo valstybės naudai priteistina 143,00 litai (už reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą) žyminio mokesčio, bei 12,54 litai išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).
Ieškovo advokatas 2012-11-13, jau po teismo posėdžio teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( b.l.64-65). Pagal LR CPK 98 str. 1 d. dėl išlaidų priteisimo šalis raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovo atstovas nepateikė prašymo dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, ieškovo advokato pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 5, 93, 96, 98, 176-185, 269-270 straipsniais ir CK 1.5, 6.460-6.464 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą 2009-08-31 tarp S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bei grąžinti S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009-08-31 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduotą žemės sklypą, ( duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2700 ha su jame esančiais pastatais: pastatu – gyvenamuoju namu, ( duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 1A1m, pastatu – ūkiniu pastatu, ( duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 2I1ž ir priklausiniu: kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, ( duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo ( duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 143,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio, bei 12,54 Lt (dvylika litų 54 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno rajono apylinkės teismą.