Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Džiugrita“ atstovei advokatei Laurai Smalinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Džiugrita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autremas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Teismo prašė ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Autremas“, apie posėdį informuota tinkamai, teismo šaukimas įteiktas, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4185-467/2014 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Džiugrita“ (e. b. l. 11-12). Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Verslo efektas“. 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. buvo sudaryti sandoriai tarp ieškovės ir atsakovės, sandorių sudarymą patvirtina 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14, 15). Bendra sandorių suma 272,24 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi buvo patvirtinti patikslinti ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendrai visų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 748 207,33 Eur (e. b. l. 8-10).

Byloje ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), kaip pažeidžiančius kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), jei nustatomos visos tokio ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

Tai, kad kreditoriai turėjo neabejotiną galiojančią reikalavimo teisę patvirtina į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.eB2-1391-467/2016, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas (1 tomas e.b.l. 9). Šiame kreditorių sąraše didžiausias (660086,14 Eur) kreditorinis reikalavimas yra UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, buvęs bendrovės vadovas A. K. paaiškino, jog pardavus įrangą bendrovė planavo kreditorinius įsipareigojimus UAB „Baltijos kredito sprendimai“ mokėti gaunant nuomos mokestį iš bendrovei priklausančių patalpų nuomos. Tai, jog būtų sudaryti konkretūs nuomos sandoriai, būtų buvę pasiūlymų nuomai ar sudaryti verslo planai nenurodė, kas leidžia daryti išvadą, jog nebuvo jokių realių sandorių, kurių pagrindu galima būtų vykdyti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ir kitų tiek, pirmos eilės, tiek ir sekančių eilių kreditorių finansinių reikalavimų, o pardavus turtą, kuris buvo įmonės veiklos pagrindas, įmonė negalėjo tęsti savo veiklos – teikti servizo paslaugas ir prekiauti naudotomis automobilių detalėmis. Argumentus, kad nuomojant patalpas, nesant jokių komerciškai pasvertų duomenų, galima būtų tęsti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais teismas vertina kaip nerimtus. Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, kadangi, įmonei nevykdant veiklos, jie neteko realios galimybės savo finansinių reikalavimų patenkinimui.

Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų turėjusi teisinę prievolę sudaryti sandorį ar privalėjusi sudaryti ginčijamus sandorius įstatymo pagrindu, o aplinkybių dėl ikisutartinių ar kitų prievolinių santykių buvimo nenurodė ir buvęs bendrovės vadovas, todėl teismas laiko, jog, kaip minėta anksčiau, ginčo sandoriai, sudarė pagrindą įmonei nustoti vykdyti savo pagrindinę veiklą. Šios aplinkybės patvirtina ir įmonės (skolininko) nesąžiningą, nes juridinis asmuo, vykdantis specializuotą veiklą, turėjo žinojo, kad pardavus įrangą, transporto priemones ir neįgyjant kitos įrangos, kuri užtikrintų veiklos tęstinumą, bus pažeisti kreditorių interesai. Tokių sandorių sudarymas vertintinas ne tik kad neatitinkantis įprastą verslo praktiką, bet ir nepateisinamas verslo rizikos prasme, neatitinkantis protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto. Pažymėtina ir tai, jog ginčijamo sandorio (2014 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita) sudarymo metu Vilniaus apygardos teisme jau buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Džiugrita“ iškėlimo (civilinė byla Nr.eB2-1217-467/2017).

Trečiojo asmens, byloje atsakovo, sudariusio atlygintinį dvišalį sandorį nesąžiningą patvirtina tai, jog turtas parduotas bendrovės vadovo dukros įmonei už ypatingai žemą kainą, tuo siekiant sau nepagrįstos turtinės naudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-168/2007). Byloje nagrinėjamu atveju, vertinant protingo žmogaus požiūriu, bendrovės vadovo dukros įmonė, vykdanti analogišką veiklą tose pačiose patalpose kaip ir ieškovė, ne tik galėjo prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar sandorį ketinanti sudaryti įmonė neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, bet neabejotinai žinojo tiek apie kreditorius, tiek apie visą bendrovės veiklą bei bendrą finansinę situaciją. Kai vienas juridinis asmuo parduoda kitam juridiniam asmeniui ratų suvedimo stendą už 8,26 Lt, žibintų reguliavimo stendą už 8,26 Lt, žirklinį keltuvą už 8,26 Lt ir kitą turtą (1 tomas e.b.l. 14), už kainą, kuri rinkoje dešimteriopai didesnė (1 tomas e.b.l. 85-101), tokia aplinkybė patvirtina ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Bendra sandorių suma 272,24 Eur (940,00 Lt), rinkos vertė pagal ieškinyje ieškovės pateiktus skaičiavimus - 18259,09 Eur (63044,99 Lt).

Be to, akcentuotina ir tai, jog nėra duomenų trečiasis asmuo būtų atsiskaitęs pagal ginčijamus sandorius. Pagal į bylą pateiktą ieškovės banko sąskaitos išrašą atsakovė ginčo laikotarpiu pavedimų, kurie atitiktų turto perleidimo kainą nepadarė. Darytina išvada, jog CK 6.66 straipsnio taikymo prasme abi ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, kadangi žinojo, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-463/2013; 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-703-706/2015).

Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminu atsakovas nesigina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ginčijami sandoriai pripažįstami negaliojančiais CK 6.66 str. numatytu pagrindu, pripažįstant 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. sandorius pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompresoriaus (duomenys neskelbtini), savaeigio krautuvo NISSAN, dviejų lengvojo automobilio priekabų, preso su kojine pompa, ratų suvedimo stendo, žibintų reguliavimo stendo, suvirinimo aparato, stabdžių patikros stendo, alyvos surinkimo - išsiurbimo įrangos, žirklinio keltuvo, šildytuvo CTB-80, smulkintuvo WEIMA WL4, platforminių svarstyklių, pasirašytas tarp ieškovės BUAB „Džiugrita“ ir atsakovės UAB „Autremas“ negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikant restituciją, priteisiant ieškovei turtą pagal 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitas - faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi už perleistą turtą, taikant restituciją, piniginės lėšos nepriteisiamos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, pagrindžiančių turėtas atstovavimo išlaidas nepateikė (CPK 98 str. 1 d.). Iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, t.y. žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 411,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovės priteistina 10,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. sandorius pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompresoriaus (duomenys neskelbtini), savaeigio krautuvo NISSAN, dviejų lengvojo automobilio priekabų, preso su kojine pompa, ratų suvedimo stendo, žibintų reguliavimo stendo, suvirinimo aparato, stabdžių patikros stendo, alyvos surinkimo - išsiurbimo įrangos, žirklinio keltuvo, šildytuvo CTB-80, smulkintuvo WEIMA WL4, platforminių svarstyklių, pasirašytas tarp ieškovės BUAB „Džiugrita“, j.a.k. 179902618, ir atsakovės UAB „Autremas“, j.a.k. 302430014, negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovei turtą pagal 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitas - faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Autremas“, j.a.k. 302430014, valstybės naudai 411,00 Eur (keturi šimtai vienuolika Eur) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autremas“, j.a.k. 302430014, valstybės naudai 10,40 Eur (dešimt Eur 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.