- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1059-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00198-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- M. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-321-876/2012 pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui M. R., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo ieškovei skirti naudotis 1744 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo plane pažymėtu B; atsakovui skirti naudotis 1744 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo plane pažymėtu A; ieškovei paskirti naudotis pavėsine ir šiltnamiu, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje B; atsakovui paskirti naudotis šuns voljeru ir skysto kuro cisterna, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje A bei kilnojamąja malkine, esančia žemės sklypo dalyje pažymėtoje B, kurią teismo sprendimui įsiteisėjus įpareigoti atsakovą perkelti į jam naudojimui paskirto žemės sklypo dalį plane pažymėtą A; ieškovei M. R. paskirti naudotis malkinės dalimi prišlietos prie ūkinio pastato, o atsakovui paskirti naudotis malkinės dalimi prišlieta prie garažo; įpareigoti šalims, esant būtinajam reikalingumui (remonto, avarijos atvejais) netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos šulinių ar išorinių gyvenamojo namo sienų ir atlikti remonto ar valymo darbu, jeigu jie yra kitai šaliai priskirto naudotis žemės sklypo dalyje. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d. buvo nutraukta šalių santuoka ir šiuo sprendimu nebuvo nustatyta naudojimosi –žemės sklypu tvarka. Dėl naudojimosi žemės sklypu tarp šalių nuolat kyla ginčai. Ieškovė nurodo, kad jos siūlomas naudojimosi žemės sklypu variantas tikrai nepažeis atsakovo interesų. Atsakovo pateiktas planas neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo jam skirti naudotis individualiai žemės sklypo dalį pagal parengtą naudojimosi planą dalimi A; ieškovei skirti naudotis individualiai žemės sklypo pagal žemės sklypo naudojimo planą dalį B; šiltnamį, esantį žemės sklypo dalyje B paskirti naudotis ieškovei; skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalis C, D, E. Šalims paskirti bendrai naudotis garažą, lauko virtuvę, dvi malkine, šuns voljerą ir pavėsinę. Priešieškinį nurodoma, kad ieškovė nepateikė projekto dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir iš karto kreipėsi į teismą su jai priimtinu ir pagal jos pageidavimus parengtu naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektu. Atsakovas mano, kad malkinės, lauko virtuvė, garažas, pavėsine, trys drenažo šuliniai ir du kanalizacijos šuliniai bei po žeme esanti skysto kuro cisterna yra bendro naudojimo statiniai, jie turi būti skirti bendrai naudojamo sklypo daliai. Visas kitas likęs žemės sklypas turi būti padalintas po lygiai. Atsakovas nurodo, kad pagal jo pateiktą planą tiek ieškovei iš sklypo B, tiek jis iš sklypo A, gali laisvai ir nevaržomai patekti prie malkinių, lauko virtuvės ir garažo, šuns voljero, kanalizacijos šulinių, drenažo šulinių, kuro cisternos, pavėsinės. Šiltnamis, kuris pagal planą patenka į ieškovės atskirai naudojamą žemės sklypo dalį, jai ir yra paliekamas. Tokiu būdu, nepažeisdami vienas kito interesų galės naudotis savo sklypo ir nekilnojamojo turto dalimis. (b. l. 58-62).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2013 n. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Ieškovei skyrė naudotis 1744 m2 ploto žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 2013-01-29 žemės sklypo naudojimo plane (b. l. 72), kurį parengė UAB „Geotakas“ V. P. ir E. M., pažymėtą B. Atsakovui skyrė naudotis 1744 m2 ploto žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2013-01-29 žemės sklypo naudojimo plane (b. l. 72), kurį rengė UAB „Geotakas“ V. P. ir E. M., pažymėtą A. Ieškovei paskyrė naudotis pavėsine ir šiltnamiu, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje B. Atsakovui paskyrė naudotis šuns voljeru ir skysto kuro cisterna, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje A bei kilnojamąja malkine, esančia žemės sklypo dalyje pažymėtoje B, kurią teismo sprendimui įsiteisėjus abipusiu šalių susitarimu perkelti į atsakovui naudojimui paskirto žemės sklypo dalį plane pažymėtą A. Ieškovei paskyrė naudotis malkinės dalimi prišlietai prie ūkinio pastato, o atsakovui paskyrė naudotis malkinės dalimi prišlietai prie garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigojo šalis, esant būtinajam reikalingumui (remonto, avarijos atvejais), netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos šulinių ar išorinių gyvenamojo namo sienų ir atlikti remonto ar valymo darbus, jeigu jie randasi kitai šaliai priskirto naudotis žemės sklypo dalyje. Teismas nustatė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovė nepateikė jam projekto, iki teismo neišnaudojo galimybių susitarti dėl abiejų pusių interesus atitinkančio sprendimo. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino faktą, kad šalys tarpusavyje kalbėjosi apie žemės sklypo naudojimosi tvarką iki teismo proceso. Atsakovas nenurodė dėl kokių priežasčių nesutiko su pateiktu taikos sutarties projektu. Viso proceso metu teismas iš ieškovės pusės matė pastangas rasti bendrą sprendimą, kuris būtų priimtinas abiems, tuo tarpu iš atsakovo pusės nebuvo išsakyta jokių kompromisų ir konstruktyvių pasiūlymų, kurie padėtų šalims išspręsti susidariusią situaciją. Teismas tokį atsakovo elgesį laikė nesąžiningu ir neatitinkančiu abiejų šalių interesų. Teismas laikė, jog teisingesnis naudojimosi planas yra pateiktas ieškovės. Atsakovo pasiūlytas naudojimosi ginčo žemės sklypo naudojimosi projektas, pagal kurį ne maža žemės sklypo dalis šalims tektų naudotis bendrai, prieštarauja aukščiau nurodytiems principams. Tuo tarpu ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi plano projektas minėtomis aplinkybėmis labiausiai atitinka šalių interesams, kadangi optimaliai atskiria šalims paskirtinas naudotis žemės sklypo dalis. Nustačius mažesnį bendro naudojimo žemės plotą, lieka daugiau žemės, skirtinos bendraturčiams naudotis atskirai. Todėl teismas laikė, kad atsakovo siūlomas projektas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros, suvaržo galimybes racionaliai naudoti turtą. Teismas sutikdamas su ieškovės argumentais, nurodė, kad racionalesnis žemės sklypo naudojimas yra, kai kiekvienas iš bendraturčių gauna didesnį žemės sklypo plotą ir gali juo disponuoti. Tuo tarpu atsakovo noras nustatyti bendrus naudojimo plotus prie kiekvieno statinio neatitinka protingumo ir racionalumo kriterijų. Teismas laikė, jog ieškovės pateiktas planas atitinka teisėtumo reikalavimą, nes ši tvarka atitinka šalių paskutinio posėdžio metu išsakytą valią, ji nepažeidžia šalių interesų, yra racionali. Teismas laikė, jog nustatant kuo mažiau bendro naudojimo vietų, šalys turės mažiau galimybių susitikti ir kilti nesutarimams dėl bendro naudojimo vietų, patalpų. Ieškovės pateiktas planas atitinka šiuo metu šalių faktinį sklypo naudojimą. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra teisingesnis, racionalesnis ir atitinkantis bendraturčių nuosavybės teise turimas turto dalis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 27 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį (124–125). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė naudojimosi tvarką tik 3 488 kvadratinių metrų plotu. Nepasisakė apie sklypo dalį žymimą C tiek mano, tiek ieškovės projektuose. Nenurodo, kokia tvarka turi būti naudojamasi šioje dalyje esančiu žemės sklypu.
Teismas, nors ir pripažino, kad ieškovės pateiktame plane nenumatyti bendri priėjimai prie bendrų statinių, tačiau vis tiek ieškovės planą laikė racionalesniu, teisingesniu bei nurodo, kad ieškovė neprieštaraus, kad esant būtinybei atsakovas galėtų prieiti prie bendro naudojimo objektų. Toks teismo argumentas prieštarauja naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijui. Taip pat aplinkybė, kad ieškovė pasižada neprieštarauti, kad reikalui esant galėtų netrukdomai prieiti prie bendro naudojimo pastatų nėra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir tuo pagrindu nenustatyti bendro naudojimo vietų. Vien tai, kad dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesusitarėme tarpusavyje ir ginčo neišsprendėme be teismo pagalbos rodo, kad konkrečiai neišsprendus naudojimosi žemės sklypu tvarkos ateityje galimai vėl kils konfliktinės situacijos.
Ieškovės projektas ignoruoja bendraturčių teisę naudotis ir prieiti prie nedalomų bendro naudojimo įrenginių: vandentiekio, kanalizacijos šulinių, šildymo sistemos objektų. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.
Atsakovas netenka teisės prieiti prie vandentiekio šulinio, kadangi kanalizacijos šuliniai lieka atskirai priskirtose naudotis žemės sklypo vietose nepaisant to, kad būtent šių objektų naudojimas pagal jų funkcinę ir ūkinę paskirtį turi būti bendras.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, jog sklypo dalies, kurioje yra skysto kuro cisterna, drenažo ir kanalizacijos, vandentiekio šuliniai, naudojimosi tvarka turi būti nustatyta bendrai.
Atsiliepimas
Ieškovė M. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 127–130) prašo 2013-12-27 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apelianto M. R. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad posėdžio metu ieškovė ir atsakovas buvo radę bendrą kompromisą ir ginčo tuo metu nebekilo dėl bendro naudojimosi daiktų. Dabar skunde atsakovas iš naujo kelia problemas dėl naudojimosi bendrais daiktais. Ieškovė mano, kad teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad toks atsakovo elgesys laikytinas" nesąžiningu ir neatitinkančiu abiejų šalių interesų. M. R. teigia, kad išskirti apie šuns voljerą ir priėjimą prie jo bendrojo naudojimo žemę būtų neracionalu. Juo labiau, kad šis voljeras jai visiškai nereikalingas, o jame atsakovas laiko didelį šunį, kurio ieškovė bijo ir neketina jo maitinti. Skysto kuro cisterna ieškovei nereikalinga ir dėl jos jokių pretenzijų nei dabar, nei ateityje neketina reikšti. Kita vertus skysto kuro cisterna yra atsakovo žemės sklypo dalyje ir jis su ja gali elgtis kaip tinkamas atiduoti į metalo laužą ar toliau laikyti. Kilnojamoji malkinė yra ieškovės naudojamojoje žemės sklypo dalyje. Atsakovas gali ją nusigriauti ir panaudoti malkų pasigaminimui, arba persikelti į savo žemės sklypo dalį. Būtų neracionalu išskirti ieškovės pusėje bendro naudojimo žemės sklypą aplink pavėsinę ir priėjimą prie jos. Vandentiekio trasa eina per atsakovo naudojamą žemės sklypą vienos vandentiekio trasos šulinys taip pat atsakovo pusėje, kiti du vandentiekio trasos šuliniai yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės už sklypo ribų. Todėl užsukti ar paleisti vandenį nebūtų jokių problemų nei ieškovei, nei atsakovui. Kanalizacijos šulinys yra šalia kuro cisternos prie gyv. namo. Ieškovė įsipareigoja niekada netrukdyti atsakovui patekti prie kanalizacijos šulinio. Malkinė prišlieta prie ūkinio pastato pažymėta N. Ūkinis pastatas susideda iš garažo ir lauko virtuvės. jokių konfliktų dėl naudojimosi malkine tarp šalių nėra buvę ir negali būti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
CPK 327 str. 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p. turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007 ). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta ( CPK 8 str. ). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-2010 nurodė, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.
Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 ir kt.). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-956/2003).
Taigi, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, todėl šis institutas reikalingas tada, kai neaišku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Kaip ir bet kurią kitą teisę atidalyti ar nusistatyti naudojimosi tvarką bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis, žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema, dėl ko naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, galimas tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to projekte turi aiškiai atspindėti bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Tik tokiu atveju yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir vėlesnis tokios tvarkos įgyvendinimas, ką numato ir Nekilnojamo turto registro įstatymo 2 ir 12 straipsniai.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektai nėra tikslūs, tačiau visgi ieškovės ieškinį patenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas laikė, kad teisingesnis žemės sklypu nustatymo tvarkos planas yra ieškovės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas tarp šalių žemės sklypu naudojimosi tvarką nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu projektu, nes jis yra netikslus. Projekte nurodoma, kad žemės sklypo plotas yra 3678 kv. m. Jame nurodoma žemės sklypo dalis pažymėta raide A – 1744 kv. m. ploto ir žemės sklypo dalis pažymėta raide B – 1744 kv. m. ploto bei bendro naudojimo žemės sklypo dalis pažymėta raide C -190 kv. m. ploto. Pagal tokį projektą žemės sklypo dalimi A siūloma naudotis atsakovui, o ieškovei siūloma naudotis B žemės sklypo dalimi, žemės sklypo dalimi pažymėta raide C šalims siūloma naudotis bendrai. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas paskyrė ieškovei naudotis B sklypo dalimi, o atsakovui A sklypo dalimi dalimi, tačiau teismo sprendimu nenustatė šalims naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi. Taigi, pagrįstai apelianto apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas nustatė ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką ne visam plotui.
Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams poreikiams tenkinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. spalio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3536/2006 ).
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys bendrai naudoja gyvenamąjį namą, o žemės sklype yra bendro naudojimo statiniai: pavėsinė, šiltnamis, malkinė, kuriais taip pat šalys naudojasi bendrai. Prie gyvenamojo namo ir kitų statinių ieškovės plane nėra pažymėta bendrų priėjimų, nors jie yra būtini eksploatuojant bendrojo naudojimo objektus. Ginčo žemės sklype taip pat yra namo bendro naudojimo kanalizacija, vandentiekis, namo šildymo skysto kuro cisterna, todėl jiems aptarnauti taip pat reikalingi bendri priėjimai. Ieškovės plane tokie priėjimai prie aptartų objektų neatsispindi. Teismas priėmė į bylą ir ieškovės ieškinį patenkino remdamasis ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektu kuris neatitinka, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos žemės sklypo plano sąvokos. Toks teismo patvirtintas ieškovės pateiktas žemės sklypu naudojimosi projektas yra ydingas ir neįgyvendinamas, jo nebus galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl teismas remtis juo nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką tarp bendraturčių negalėjo.
Apylinkės teismas priimdamas sprendimą įpareigojo šalis, esant būtinam reikalingumui ( remonto, avarijos atvejais), netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos šulinių ar išorinių gyvenamojo namo sienų ar atlikti remonto ir valymo darbus, jeigu jie randasi kitai šaliai priskirto naudojimosi žemės sklypo dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tai nuspręsdamas priėmė sąlyginį sprendimą, kuris yra draudžiamas ( C P K 267 straipsnis). Pagal C P K 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sprendimus, kurių vykdymas būtų siejamas su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar neatsiradimu. Visi teismo sprendimai turi būti besąlygiški. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąlyginis sprendimas neleistinas ir dėl to, kad juo nėra išsprendžiamas šalių tarpusavio ginčas ir kartu paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas C P K 18 straipsnyje.
Apelianto apeliaciniame skunde iš esmės argumentuojama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pagal ieškovės pateiktą netinkamą žemės sklypo projektą nustatė žemės sklypu naudojimosi tvarką, tačiau esminių argumentų dėl teismo sprendimo, kuriame nurodyti motyvai dėl atsakovo pateikto žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo projekto neracionalumo, neatitikimo bendraturčių interesų pusiausvyrai nenurodo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl atsakovo minėto žemės sklypo projekto tinkamumo nepasisako.
Esant nurodytiems motyvams teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, neįvertino žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumo, nenustatė tam teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismas patenkino ieškovės ieškinį pagal netinkamai paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai ir trūkumai šalintini ir tik po to darytinos atitinkamos išvados.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.