- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- N-62-630-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos (toliau – Institucija) specialistė surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, kaip buvo nustatyta 2008 m. birželio 20 d., apie 8.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiko Amerikiečių pitbulterjerą (pagal gyvūnų registracijos centro duomenis Nr. 941000002059192), kuris yra agresyvus, ir neturi savivaldybės išduoto leidimo dėl agresyvaus gyvūno laikymo, taip pat raštiško kitos šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pilnamečių narių sutikimo, taip pažeisdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 13 ir 17 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija (toliau – Savivaldybės administracinė komisija), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. spalio 30 d. nutarimu pripažino R. P. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir paskyrė jai 300 litų baudą. R. P. pateikė pažymą apie tai, kad jos šuo yra beveislis, tačiau Savivaldybės administracinė komisija, priimdama nutarimą, pasirėmė kinologo – instruktoriaus V. G. išvada, kad šuo yra Amerikiečių pitbulterjero arba Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas, taip pat 2008 m. spalio 8 d. Agresyvių šunų ir jų mišrūnų veislės nustatymo ir leidimų išdavimo ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) nutarimu priskirti R. P. šunį Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnui, įrašytam į agresyvių šunų veislių sąrašą.
II.
R. P. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė Savivaldybės administracinės komisijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindė tuo, kad Savivaldybės administracinė komisija ginčijamą nutarimą priėmė pasirėmusi 2008 m. spalio 8 d. Ginčų komisijos, kurią sudarė šeši nariai, iš kurių tik du turi kinologo ar veterinaro išsilavinimą, nutarimu. Bet ir šių dviejų Ginčų komisijos narių, turinčių atitinkamą išsilavinimą bei kurių nuomone galima būtų pasiremti, nuomonės išsiskyrė: Lietuvos kinologų draugijos prezidentė, kinologė ekspertė R. K. negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad šuo yra vienos kažkokios veislės mišrūnas, o veterinarijos gydytoja V. K., į šuns registracijos ir identifikavimo protokolą įrašiusi Amerikiečių pitbulterjero veislę, Ginčų komisijos posėdžio metu pakeitė nuomonę ir teigė, jog šuo turėtų būti įvardijamas Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnu. Nesutinka ir su kinologo – instruktoriaus V. G. išvada, kad šuo yra Amerikiečių pitbulterjero arba Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas, nes jis šuns veislę nustatė tik iš šuns nuotraukų. Paaiškino, kad pirmajame VšĮ Gyvūnų registravimo centro išduotame Gyvūno registracijos ir identifikacijos pase šuns veislė buvo nurodyta „Amerikiečių pitbulterjeras“, tačiau ši žyma buvo padaryta tik dėl to, kad buvo būtina įrašyti kokią nors šuns veislę, tačiau šis pasas nebuvo pasirašytas jokio pažymėjimą išdavusio asmens, todėl jis yra niekinis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutarimu R. P. skundą tenkino. Teismas konstatavo, kad byloje surinkta medžiaga yra prieštaringa, todėl negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl R. P. šuns įtraukimo į Agresyvių šunų veislių sąrašą, o tuo pačiu konstatuoti administracinio teisės pažeidimo protokole įvardintus agresyvių šunų įsigijimo ir laikymo taisyklių pažeidimus. Teismas nustatė, kad Ginčų komisijos narių nuomonės buvo prieštaringos, o išanalizavęs Ginčų komisijos 2008 m. spalio 8 d. protokolinį nutarimą priskirti R. P. šunį Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnui, įrašytam į agresyvių šunų veislių sąrašą, bei Savivaldybės administracinės komisijos 2008 m. spalio 30 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo R. P., padarė išvadą, kad šie dokumentai nėra pagrįsti jokiais juridiniais kriterijais (taisyklėmis ar pan.). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai nustatyti tam tikro šuns veislę ir tuo pačiu įvertinti, ar minėtas gyvūnas patenka į Agresyvių šunų veislių sąrašą. Taip pat atsižvelgė į tai, kad Lietuvos kinologų draugijos prezidentė, kinologė ekspertė R. K. 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos kinologų draugijos pažymoje nurodė, kad R. P. šuns negalima priskirti jokiai veislei ar akivaizdžiam kurios nors vienos veislės mišrūnui, todėl jis laikytinas beveisliu. Pirmajame Gyvūno registracijos ir identifikacijos pase pažymėta, kad R. P. šuns veislė yra „Amerikiečių pitbulterjeras“, tačiau minėtame dokumente nėra pažymėjimą išdavusio darbuotojo vardo, pavardės, todėl tokį dokumentą teismas įvertino kritiškai. Teismas R. P. prašymą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atmetė, nes ATPK 279 straipsnis nenumato galimybės priteisti šias išlaidas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
III.
Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą panaikinti ir palikti galioti Savivaldybės administracinės komisijos 2008 m. spalio 30 d. priimtą nutarimą skirti R. P. 300 litų baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 2 dalyje. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti galutinį Ginčų komisijos nutarimą, o ne jos atskirų narių pasisakymus, taip pat atsižvelgti į Gyvūno registracijos ir identifikacijos pase nurodytus objektyvius duomenis apie šunį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų V. G., S. V., V. K. ir R. K. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, apie tai, kad R. P. šuo turi Amerikos Stafordšyro bulterjero bruožų, kas patvirtina teisingą šuns veislės identifikaciją antrosios gyvūno registracijos metu. Pažymi, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, namas, kuriame gyvena R. P., yra vienbutis, todėl kitų pilnamečių šeimos narių sutikimas laikyti šunį yra privalomas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą R. P. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo, nutraukė nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Ginčas šioje byloje kilo dėl R. P. laikomo šuns veislės, t. y. ar šuns veislė yra įtraukta į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintą Agresyvių šunų veislių sąrašą. Nenustačius esminio administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, t. y. kad R. P. šuns veislė yra priskirtina agresyvių šunų veislėms ir jų mišrūnams, kitų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nustatymas netenka prasmės, nes administracinis kaltinimas pareikštas tik dėl Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių reikalavimų nepaisymo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esantys duomenys apie R. P. šuns veislę yra prieštaringi, todėl juos įvertino kritiškai, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 patvirtintose Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad „Jeigu Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnui pareikalavus Savininkas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šuo gali būti priskiriamas vienai iš agresyvių šunų veislių, tuo tikslu šuo pateikiamas apžiūrėti kinologui ekspertui, kuris nustato, kokiai šunų veislei ar jos mišrūnui priskiriamas šuo. Šuo gali būti apžiūrimas tiesiogiai dalyvaujant kinologui ekspertui, taip pat gali būti nufotografuotas ar nufilmuotas ir vėliau medžiaga pateikiama kinologui ekspertui. Atlikus apžiūrą, surašomas šuns apžiūros aktas.“ Tų pačių taisyklių 3.3 punkte apibrėžta, kad „Kinologas ekspertas – tai asmuo, turintis Lietuvos kinologų draugijos išduotą kinologijos teisėjo pažymėjimą.“ Byloje yra Lietuvos kinologų draugijos prezidentės, kinologės ekspertės R. K. išduota pažyma, kad R. P. šuns negalima priskirti jokiai veislei ar akivaizdžiam kurios nors veislės mišrūnui, todėl šuo laikytinas beveisliu (b. l. 69). Savo išvadų teisingumą kinologė ekspertė patvirtino Ginčų komisijoje ir teismo posėdžio metu. Nė vienas kitas specialistas, apžiūrėjęs R. P. šunį ir teikęs savo nuomonę apie jo veislę, nebuvo įtrauktas į Lietuvos kinologijos draugijos kinologų ekspertų sąrašą. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą R. P. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.