Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1732-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-02
Bylos Nr.
1-1732-486/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. D.
Nukentėjusysis
G. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1732-486/2017Proceso Nr. 1-01-1-56363-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3.; 2.3.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 02 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorui T. J., kaltinamajam A. D., kaltinamojo gynėjai advokatui V. O., nukentėjusiajai G. D., jos gynėjai advokato padėjėjai L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., gyv., gyv. vietos nedeklaravęs, nuo 2011-03-10 įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą, LR pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba pagalbiniu darbininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 3 p., padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2016-12-02, apie 23.40 val., bute, adresu Vaduvos g. 23-10, Vilniuje, konflikto metu panaudojo savo žmonos G. D. atžvilgiu fizinį smurtą - pargriovęs ją ant lovos, užsuko rankomis jos kairės rankos plaštaką, dėl ko G. D. buvo padarytas kairės plaštakos III-o piršto galinio pirštakaulio lūžis, bei grumtynių metu sužalojo kairės kojos kelią, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - žmoną G. D., A. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 02 d. žmona išėjo pas bendradarbę į gimtadienį. Iš gimtadienio žmona grįžo neblaivi, apie 23.00 val. Ją parvedė kažkokie du vyrai. Grįžus neblaiviai žmonai tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad kaltinamasis norėjo jog nukentėjusioji eitų miegoti, o ji pradėjo išeidinėti iš buto, vaikščioti basa po laiptinę. Negalėdamas žodžiu sudrausminti savo neblaivios žmonos, kad ji nedarytų jam gėdos prieš kaimynus, jis panaudojęs fizinę jėgą ją paguldęs į lovą ir atsisėdęs ant jos kojų, savo abiem rankomis laikė jos dvi rankas. Nukentėjusioji muistėsi, o jis visa jėga stengiausi išlaikyti ją gulinčią ir tikėjosi, kad ji nurims ir užmigs. Tačiau žmona niekaip nenurimo ir jis pavargęs laikyti, ją paleido. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad grįžo namo girta, be to jos mobiliajame telefone rado nuotraukų, kur ji bučiavosi su kitais vyrais.

Be to jo žmona nesakė, kad jai skauda pirštas, dar pati ji griuvinėjo girta, tada matyt ir galėjo susižalojo. Kodėl A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs savo kaltę iš dalies ir neatmesdavo galimybės, kad jis galėjo sulaužyti sutuoktinei pirštą, o teisiamojo posėdžio metu neigia savo kaltę, kaltinamasis motyvuotai paaiškinti negalėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. D. parodė, kad A. D. yra jos sutuoktinis. 2016 m. gruodžio 2 d. ji išvažiavo į darbą, pasakė, kad vakare bus jos bendradarbės gimtadienis, kavinėje „Vilniaus Pergalė“. Ji pasakė Andriui, kad dalyvaus gimtadienyje. Andrius pasakė, gerai, pabus su Roku. Vakare, A. D. jau jai skambino į gimtadienį, jam pasirodė, kad nukentėjusioji prisigėrus. Po to vėl, apie 21.00 val., jis skambino, tačiau nukentėjusioji jau nekėlė ragelio. Ji buvo su sijonu, neturėjo kur dėti telefono, nes šoko, todėl nepakėlė telefono. Po to visi išvažiavo namo. Ji paskambino, kai atvažiavo namo, paprašė, kad Andrius atidarytų duris, nes buvo durų kodas. Jis nesutiko, pasakė, kad išmes raktą. Ji buvo su kulniukais, buvo sniego, netyčia nukrito, beieškodama raktų. Rado raktus, tada pamatė, kaip jis parodė kumštį ir pasakė „va tau bus“. Tada jis paklausė, kodėl ji nekėlė ragelio. Po to Andrius pamatė telefone, kad ji bučiuojasi su kitais vyrais, bet ten buvo toks žaidimas tiesiog, ir jam sukilo pavydas. Jis pastūmė ją ant lovos, koją atrėmė į jos krūtinę, laužė rankos plaštaką ir tuo metu sulaužė rankos pirštą. Ji šaukė „gelbėkit“. Po to kaltinamasis vėl spyrė jai su koja, nežino dėl ko. Telefoną jis atėmė. Po to nukentėjusioji ištrūko iš buto, nuėjo pas kaimynę, kad susisiekti su greitąja ir policija.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. D. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiosios G. D. tėvas. Liudytojas daug aplinkybių nežino, į šeimos reikalus nelenda, tačiau jo dukra buvo atvažiavusi sumušta. Konfliktai būdavo dažnai dėl Andriaus gėrimo. O kai negėręs, tai gerai viskas. Liudytojas šiaip apie gruodžio 2 d. konfliktą nelabai ką žino. Jau daug laiko praėjo. Matė dukros ranką sugipsuotą. Žino, kad Andrius buvo sumušęs, kad nosį buvo sulaužęs. Buvo rankos mėlynos, kojos suspardytos. Tai buvo ne vienintelis atvejis. Dukra skundėsi, bet buvo sakyta, kad yra vaikas – siūlė gyventi taikiai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.

Nors kaltinamasis A. D. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, tačiau atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neneigė smurtavęs prieš žmoną, tačiau savo parodymus pakeitė teisminio nagrinėjimo metu kas galėtų būti vertintina kaip jo gynybinė taktika. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats kaltinamasis neneigia, kad supyko 2016 m. gruodžio 02 d. išvydęs iš gimtadienio grįžusią girtą žmoną, dar labiau supyko radęs jos telefone intriguojančių nuotraukų, ko neneigia ir pati nukentėjusioji.

Be nukentėjusiosios parodymų, A. D. kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Policijos žiūryklės duomenyse užfiksuotas pranešimas apie vyro smurtavimą prieš nukentėjusiąją G. D. (b.l. 4-6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Antrosios kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulis V. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodo, jog 2016-12-02, apie 23.42 val., patruliuojant, iš budėtojo gautas pranešimas, jog Vaduvos g. 23-10 sumušta pranešėja. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, jog policiją kvietė G. D.. Įvykio vietoje nustatyta, jog A. D. spyrė pranešėjai į ranką ir sulaužė pirštus (b. l. 8-9).

Specialisto išvadoje Nr. G161/2017(01) nurodyta, jog G. D. nustatyta kairės plaštakos III-o piršto galinio pirštakaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl plaštakos III-o piršto galinio pirštakaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairiame kelyje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (b. l. 22-23).

Fotolentelėse užfiksuotas butas, kuriame įvyko įvykis (b. l. 15).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, LR BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant G. D. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės pasitvirtino, t.y A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., o būtent: jis 2016-12-02, apie 23.40 val., bute, esančiame Vaduvos g. 23-10, Vilniuje, konflikto metu panaudojo savo žmonos G. D. atžvilgiu fizinį smurtą - pargriovęs ją ant lovos, užsuko rankomis jos kairės rankos plaštaką, dėl ko G. D. buvo padarytas kairės plaštakos III-o piršto galinio pirštakaulio lūžis bei grumtynių metu sužalojo kairės kojos kelią, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir neigia savo kaltę, tačiau tokius kaltinamojo parodymus visiškai paneigia nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, kuriuos papildo kita bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, liudytojo S. D. parodymai, specialisto išvada ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji G. D. davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydama laiką vietą ir padarytų jai sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Be to, specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir paneigia kaltinamojo versiją.

Esant šioms aplinkybėms galima pagrįstai teigti, kad A. D. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas.

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. D. atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Taip pat atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas (b.l. 56). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 62),VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 63).

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad straipsnio sankcijoje už ši nusikaltimą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatyta terminuotą laisvės atėmimo bausmę arčiau minimalaus termino.

LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, dirba, be to, pati nukentėjusioji G. D. įvykio metu buvo vartojusi alkoholį, abudu tą dieną sukonfliktavo, o sunkių ir negrįžtamų pasekmių dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nekilo. Iš to seka, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis, nuteistojo atžvilgiu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėdamas. Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas LR BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtinos LR BK 75 str. 2 d. 6 p., 8 p. numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys A. D. elgesiui teigiamą įtaką.

Pažymėtina, kad prokuroras prašė kaltinamajam A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio baudą, tačiau teismo vertinimu, paskyrus LR BK 75 str. 2 d. 6 p., 8 p. pareigas, baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas būtų perteklinis.

Dėl proceso išlaidų.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgus į tai, kad patirtų išlaidų dydis pagrįstas pateiktu dokumentu (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 17-26, b.l. 125), yra proporcinga jai suteiktai teisinei pagalbai, todėl ši suma turi būti išieškota iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 302 str. 303-308 str. str.,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti nuteistąjį:

1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

2) bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti A. D. nukentėjusiosios G. D. naudai 300 (tris šimtus Eur) eurų atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. D. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.