Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-25 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovo A. O. 179,33 eurų skolos, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos kariuomenės naudai bei 15 eurų žyminio mokesčio valstybės naudai (e.b., b.l. 24-25).

2016-06-17 gauti atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo (e.b., b.l. 30). Atsakovas prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodoma, kad byloje priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas dėl to, kad ieškovas dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės neturėjo ir neturi realios galimybės savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas ieškovo atžvilgiu, taip pat atsakovas sutinka parengiamojo posėdžio metu grąžinti ieškovui natūra ieškovo ieškinyje pagal sąrašą nurodytus daiktus. Nuo 2014-01-24 iki Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-04 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-256/2016 įsiteisėjimo jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2016-03-04 pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-04 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-256/2016 jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 119 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi, nuo 2014-01-24 iki šio laiko jis yra už grotų, dėl suėmimo, o po to laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose neturėjo ir neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas ieškovo atžvilgiu. Nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovo nurodytus daiktus ir tam neprieštarauja ir niekados neprieštaravo.

2016-06-23 gautas ieškovo atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame nurodyta, kad nesutinka su prieštaravimais ir prašo preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą (e.b., b.l. 36-38). Nurodo, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos (toliau - KASOKTĮ) 44 str. 5 d. įpareigoja asmenis, su kuriais profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta prieš terminą, atlyginti jiems išduotos karinės aprangos likutinę vertę nepaisant to, ar išduota karinė apranga išleidimo į atsargą metu buvo grąžinta ar negrąžinta, o nuo prievolės atlyginti išduotos karinės aprangos likutinę vertę atleidžia tik tuos asmenis, kuriems išleidžiant į atsargą buvo palikta teisė nešioti uniformą. Atsakovą išleidžiant į atsargą teisė nešioti karinę uniformą jam nebuvo suteikta, dėl ko atsakovui prievolė atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę išliko ir išliks nepaisant to, ar atsakovas jam išduotą karinę aprangą Lietuvos kariuomenei grąžins ar ne. Tiek karinė uniforma, tiek ekipuotė yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma Lietuvos kariuomenės, kuri šią nuosavybę perduoda kariams laikinai naudotis tol, kol jie vykdo kario pareigas. Lietuvos kariuomenė, įgyvendindama valstybės turto - karinės aprangos ar ekipuotės savininko teises, perduodama šiuos daiktus atsakovui jo pareigoms vykdyti ir nesuteikdama nuosavybės teisė į juos, atleidžiant atsakovą iš profesinės karo tarnybos turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti šį valstybei priklausantį turtą (CK 4.95 str., 4.106 str., 4.109 str., 4.110 str.)

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinio reikalavimą, tačiau nurodė, kad atsakovo buvę kolegos dėjo visas pastangas ir surado dalį atsakovui suteiktos ekipuotės bei aprangos, todėl atsižvelgiant į tai mažino ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo 78,21 Eur už negrąžintos aprangos dalį. Nurodė, kad į bylą pateikė visus įrodymus, kada atsakovui buvo perduota apranga bei karinė ekipuotė. Aprangos ir ekipuotės nusidėvėjimo paskaičiavimas yra grynai aritmetinis dalykas. Kai negrąžinama apranga nėra jokio pagrindo sudaryti komisiją, siekiant įvertinti jos būklę, kadangi komisija sudaroma tik grąžintos aprangos bei ekipuotės būklei įvertinti, siekiant nustatyti ar ji tinkama tolesniam naudojimui. Nėra jokių abejonių, kad atsakovui nebuvo suteikta teisė nešioti uniformą po jo atleidimo iš profesanalios kario tarnybos.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Nustatyta, kad atsakovas 2010-04-20 Profesinės karo tarnybos sutarties pagrindu iki 2014-04-20 buvo priimtas į profesinę karo tarnybą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo Mechanizuotosios pėstininkų brigados „G. V.“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karys (e.b., b.l. 97-98).

2014-04-17 LR Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-383 „Dėl vyr. eil. A. O. išleidimo į atsargą“ atsakovas buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, su atsakovu nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir atsakovas išleistas į atsargą, kadangi atsakovo elgesys prieštaravo tarnybos interesams (e.b., b.l. 6).

Pagal LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASO KTĮ) 44 str. 5 d. karys, nutraukdamas Profesinę karo tarnybos sutartį prieš terminą, privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę nešioti uniformą.

Iš į bylą pateikto įsakymo dėl atsakovo išleidimo į atsargą nustatyta, kad atsakovui išleistam į atsargą nebuvo palikta teisė dėvėti uniformą. Pažymėtina, kad su atsakovu buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis dėl tarnybos interesų. Atsakovas 2014-01-24 buvo sulaikytas, o vėliau suimtas kaip įtariamasis padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d., 2016-03-04 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d. ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimu. Teismo vertinimu atsakovo argumentai, jog ieškovas neįrodė, kad jam po profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo nebuvo suteikta teisė nešioti uniformą, atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos kariuomenės vado 2010-05-31 įsakymu Nr. V-465 patvirtinto Naudotos aprangos bei ekipuotės grąžinimo, įvertinimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo 3 p., kai karys išleidžiamas į atsargą arba dėl kitų priežasčių nutraukia Profesinę karo tarnybos sutartį, jis taip pat turi pareigą grąžinti materialines vertybes, nurodytas minėto tvarkos aprašo I priede, ir Lietuvos kariuomenės vado 2009-07-22 įsakymu Nr. V-734 patvirtintame Karių aprūpinimo ekipuote sąraše (Lietuvos kariuomenės vado 2011-05-16 įsakymu Nr. V-487 Karių aprūpinimo ekipuote sąrašas pervadintas į Karių aprūpinimo ekipuote normą) kaip inventorių įvardintus ekipuotės daiktus grąžinti karį aprūpinančiam padaliniui.

2016-02-24 Lietuvos kariuomenės raštu Nr. TS-43 atsakovui buvo siūloma iki 2016-04-01 grąžinti materialines vertybes arba sumokėti jų likutinę vertę. Tačiau iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas šios prievolės neįvykdė.

Atsakovo prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo ir teismo posėdyje išdėstyti argumentai, kad jis negalėjo grąžinti aprangos bei ekipuotės dėl jo sulaikymo, suėmimo bei laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad atsakovas gavęs Lietuvos kariuomemės pretenziją, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas įvykdyti jų reikalavimą, nepateikė jokios informacijos apie jo aprangos buvimo vietą, neprašė artimųjų, kad įvykdytų Lietuvos kariuomenės reikalavimą. Nors prieštaravimuose į preliminarų sprendimą atsakovas nurodė, kad jo uniforma yra pas močiutę, kuri parengiamojo teismo posėdžio metu pristatys uniformą ieškovui, tačiau, apranga ieškovui nebuvo grąžinta, o atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės ginčijo ieškovo reikalavimą.

Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu pateikė 2016-09-26 Aprangos ir ekipuotės likutinės vertės paskaičiavimo aktą Nr. 8, kadangi, kaip nurodė ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, atsakovo buvę kolegos surado dalį ekipuotės elementų išduotų atsakovui jo darbo vietoje ir jie buvo priduoti (e.b., b.l. 87-89, 92). Atsižvelgiant į tai ieškovas mažino savo reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo 78,21 Eur, kuriuos sudaro 16,52 Eur sportinis komplektas, 45,66 Eur lauko batai, 10,42 Eur asmens ženklas, 3,71 lauko uniformos laipsnio ženklas vyr. eil., 1,90 Eur lauko uniformos laipsnio ženklas vyr. eil., 1,90 Eur (e.b., b.l. 87-89).

Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė reikalaujamos grąžinti aprangos ir ekipuotės perdavimo fakto. Į bylą pateikti važtaraščiai, kuriuos pasirašęs atsakovas, neginčijamai įrodo, kad tarnybos metu jis buvo aprūpintas apranga bei ekipuote tarnybos laikotarpiui, kurios likutinės vertės atlyginimo šiuo metu reikalauja ieškovas (e.b., b.l. 93, 94 ,95).

Byloje nepateikta įrodymų, kad ginčo apranga bei ekipuotė būtų grąžinta. Naudotos aprangos bei ekipuotės grąžinimo, įvertinimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad materialinių vertybių grąžinimo faktą asmuo, padalinyje paskirtas atsakingas už materialinių vertybių priėmimą, įformina užpildydamas priėmimo-perdavimo važtaraštį.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovui išduotos bei negrąžintos karinės aprangos likutinė vertė yra 78,21 eurai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti šią sumą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str., 6.63 str.).

CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 430 str. 7 d. numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR CPK 83 str. 1 d. 10 p. ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos –15 eurų žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 430 str. 6 d., 7 d., 8 d., 262 str. 1 d., 270 str., 370 str. teismas

nusprendžia:

preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 78,21 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos kariuomenės, į.k. 188732677, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 eurų žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.