Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., turinti pagrindinį aukštesnįjį išsilavinimą, našlė, nedirbanti, neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

I. K. 2019 m. spalio 15 d. apie 19.49 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t .y., alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0380 nustatytas 1,95 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Išvada dėl I. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš 2019 m. spalio 15 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0380, patikros sertifikato Nr. 1084979, buvo patikrintas I. K. girtumas. Pirmasis tikrinimas atliktas 20.11 val. ir nustatytas 1,95 promilių girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 20.31 val. ir nustatytas 1,97 promilių girtumas. (b. l. 53–56)

2019 m. spalio 15 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža ir joje rastas automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po apžiūros automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su raktu ir užvedimo pulteliu, automobilio draudimo liudijimas, techninės apžiūros kortelė paimtas. (b. l. 9–10, 12–23)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. K.. (b. l. 40)

Iš 2016 m. gegužės 29 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad A. K. iš A. U. už 13 500,00 eurų įsigijo automobilį „BMW X6“, identifikacinis Nr. WBAFG01060L335795. (b. l. 52)

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji pripažino, kad prieš sėsdama už automobilio vairo trumpuoju laikotarpiu vartojo alkoholį, taigi, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau nepaisant to, neatsisakė savo nusikalstamų ketinimų, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, kuriais kaltinamajai nustatytas vidutinis – 1,95 promilių – girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Tokie kaltinamosios I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

I. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė pripažinti I. K. kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti 75 MGL (3750,00 eurų) baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajai I. K. skirtina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamai, tačiau turinčiai galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbančiai I. K. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks I. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, I. K. bausmė skirtina artima minimaliam sankcijoje numatytam bausmės rūšies dydžiui, tai yra už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą – 60 (šešiasdešimties) MGL (3000,00 eurų) dydžio bauda.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 (keturiasdešimties) MGL (2000,00 eurų) dydžio (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, tačiau yra sveika ir darbingo amžiaus, teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamoji faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdama ją praradusi dėl analogiško nusižengimo ir buvo vidutinio girtumo laipsnio (mažiausiai 1,95 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, jos veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2019 m. spalio 17 d. (b. l. 94–95), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, analogišką prašymą pateikė ir siūloma laiduotoja V. V..

Tokie prašymai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017 m. sausio 1 d., kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji I. K. yra brandi asmenybė – darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), gyvena savarankiškai, našlė, kaip nurodė turi pilnametį sunų ir augina nepilnametę dukterį, nedirba, tačiau bylos duomenimis turi ilgametę vadovaujančio darbo patirtį įmonėje, susijusioje su taksi paslaugų teikimu, vairavo transporto priemonę būdama vidutinio girtumo laipsnio (mažiausiai 1,95 promilės), psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, taigi dėl jos asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir todėl nėra pagrindo manyti, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų ją auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų.

Kita vertus, viena iš esminių aplinkybių sprendžiant klausimą dėl galimybės šioje byloje taikyti laidavimą, yra tai, kad I. K. nusikalto turėdama eilę galiojančių administracinių nuobaudų, kurių absoliuti dauguma dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, o kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, I. K. 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-26208-2018, buvo nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad 2018 m. lapkričio 1 d., apie 23.58 val., Kauno mieste būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,68 promilės) vairavo transporto priemonę, taip pat pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 66), dėl ko jai nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. vasario 1 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, I. K. nusikalto nepraėjus nė metams nuo ankstesniojo analogiško pobūdžio nusižengimo padarymo, bei iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, nes vėl transporto priemonę vairavo ne tik neblaivi, bet ir praradusi teisę vairuoti, jos atžvilgiu fiksuota ir daugiau kartotinių kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai vairavo neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo, o ir automobilį, kuriuo padarė nusikaltimą būtent šiuo laikotarpiu skolinosi iš A. K., kuriam nepasakė apie tai, kad jai atimta teisė vairuoti transporto priemones, taigi, akivaizdu, kad I. K. dėl ankstesnės savo patirties jokių išvadų nepadarė ir jos teisę pažeidžiantis elgesys yra linkęs kartotis, o tai kelią realią grėsmę tiek jai pačiai, tiek ir aplinkiniams, todėl nėra pagrindo matyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismui pripažinus, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl I. K. atleidimo pagal laidavimą, pasiūlytos laiduotojos V. V. asmenybė ir jos galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir užtikrinti jog ji ateityje nenusikalstų, nėra plačiau aptariama.

Teismo nuomone, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi I. K. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai turi būti sprendžiami iš esmės.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamosios dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, tai yra 9000,00 eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė I. K., buvo įvykdytas vairuojant A. K. priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nurodė, jog automobilį buvo paskolinęs kaltinamajai, o ši jį ketino pirkti, nežinojo, kad vairuos neblaivi, ar kad I. K. yra praradusi teisę vairuoti transporto priemones. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo gražintas jam saugoti iki teismo galutinio sprendimo šioje byloje (b. l. 43–44, 46). Kaltinamoji I. K. aukščiau nurodytu automobiliu naudojosi tik tarpusavio susitarimo su A. K. pagrindu, taigi, žinodama, kad ši transporto priemonė yra ne jos asmeninis turtas, bet priklauso kitam asmeniui, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir nepaisydama tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir būdama praradusi teisę vairuoti, panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant.

Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininkės išieškotina konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos vidutinė automobilio „BMW X6 xDrive35d 6A“, 2010 m. laidos, vertė yra 14 430,00 eurų be PVM. (b. l. 41), transporto priemonės savininkas A. K. nurodė, kad šio automobilio reali vertė yra apie 10 000,00 eurų, iš 2016 m. gegužės 29 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad A. K. ją įsigijo už 13 500,00 eurų.

Bet kuriuo atveju taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininkės asmenybę, jos finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininkės nustatymo teismas bendrame kontekste vertina tris pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra ne didesnė nei 13 500,00 eurų, kaltinamosios turtinę padėtį ir proporcingumo principą. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma, kuri turi būti išieškoma iš kaltinamosios yra 5000,00 (penki tūkstančiai) eurų.

Kaltinamoji I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyta nebuvo, jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91–92) ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 94–95), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones I. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotoje A. K. nuosavybėje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra – nuo 2019 m. spalio 17 d., apie tai pranešti VĮ Regitra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš I. K. išieškoti konfiskuotino turto – A. K., priklausančio automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5000 (penkis tūkstančius) eurų.

I. K. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5000,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusis nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotoje A. K. nuosavybėje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.