Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. B. (toliau – pareiškėjas) prašymą atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2014 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. A11-1587/14(1.1.56-SM3) T. B. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnį ir jam paskirta 80 Lt dydžio bauda.

2014 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo T. B. prašymas atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą, ir priėmus skundą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Prašymas motyvuojamas tuo, kad 2014 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuorašą pareiškėjas gavo tik 2014 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu po papildomo pareikalavimo. Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. vasario 25 d. dar iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, kuris turėjo įvykti 2014 m. vasario 27 d., jis savivaldybei įteikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė ir savo elektroninio pašto adresą, tačiau po administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo per protingą terminą elektroniniu paštu negavo jokios informacijos apie prašymų išsprendimą byloje ir bylos eigą, priimtas nutarimas per tris dienas jam elektroniniu paštu neišsiųstas ir pasirašytinai neįteiktas. Dėl šios priežasties pareiškėjas teigia pateikęs skundą, kuriuo prašė informuoti apie bylos eigą ir tik 2014 m. balandžio 23 d., elektroniniu paštu gavo nutarimo nuorašą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą netenkintinas.

ATPK 293 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti apylinkės teismas.

Skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas 2014 m. vasario 27 d., ir procesinis terminas skundui dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. vasario 27 d., todėl pareiškėjas akivaizdžiai praleido įstatymu nustatytą nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą. Praleistas terminas skundui dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja, kokios procesinio termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų procesui (ATPK 249 straipsnio 2 dalis).

BPK 37 straipsnyje yra pateiktas svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių sąrašas, kuris taikytinas ir priežastims dėl kurių buvo praleistas terminas skundui dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti. Svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą ir kt., taip pat kitos priežastys, objektyviai sukliudžiusios paduoti skundą įstatymais nustatytu terminu, pvz.: liga, ilgalaikė komandiruotė, nelaimingas atsitikimas ir pan. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą, tokių priežasčių nenurodo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo įteiktas priimto nutarimo nuorašas, taip pat gali būti pripažinta svarbia apskundimo termino praleidimo priežastimi. Vis dėlto tokiu atveju turi būti įvertinta visuma svarbių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti proceso eigos, bylos nagrinėjimo vietos ir laiko, arba, kad jis žinodamas bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nustatytu laiku negaudamas procesinio sprendimo nuorašo, nedelsdamas ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių ir veiksmų, kurie sudarė jam galimybę šio dokumento nuorašą gauti ir įgyvendinti apskundimo teisę.

Prašydamas atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą, T. B. pateikia vienintelę procesinio termino praleidimo priežastį – pavėluotą nutarimo nuorašo administracinio teisės pažeidimo byloje gavimo datą – 2014 m. balandžio 23 d. Tačiau susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla matyti, kad pareiškėjas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie jam pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tuo atveju, jeigu T. B. nesutinka su administraciniu nurodymu, tai jis kviečiamas į bylos nagrinėjimą, kuris vyks 2014 m. vasario 27 d. Nors T. B. bylos nagrinėjime nedalyvavo, tačiau jis dar iki šio posėdžio, gavęs administracinį nurodymą ir su juo nesutikdamas, bylą nagrinėjančiai institucijai 2014 m. vasario 25 d. įteikė rašytinius paaiškinimus. Taigi akivaizdu, kad jis apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinojo, tačiau sąmoningai į posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, o priešingai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose T. B. be kitų aplinkybių, nurodė tiek savo gyvenamosios vietos adresą, tiek ir elektroninio pašto adresą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad laikantis ATPK 288 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, būtent gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) T. B. 2014 m. vasario 27 d., t. y. tuojau pat po bylos nagrinėjimo ir buvo išsiųstas priimto nutarimo nuorašas, kurio šis neatsiėmė (tai pažymėta ant byloje esančio voko). Taigi ATPK 288 straipsnio 2 dalies reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotoja nepažeidė. Vien ta aplinkybė, kad prašyme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nurodęs ir savo elektroninio pašto adresą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutarimą priėmęs savivaldybės specialistas privalėjo visais įmanomais adresais, tarp jų ir elektroniniu paštu, siųsti jam nutarimo nuorašą. Teismas pažymi, kad pats atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, būdamas procesine prasme rūpestingas, turėjo pasidomėti bylos nagrinėjimo eiga ir rezultatu bei priimto procesinio sprendimo apskundimo terminu ir tvarka. Juo labiau, kad pats būdamas teisininkas (advokato padėjėjas) jis be abejonės suvokė, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą bus priimtas vienoks ar kitoks galutinis procesinis sprendimas. Nepaisant to, jis nutarimo nuorašo tuoj pat, ar artimiausiu terminu po bylos nagrinėjimo nepareikalavo ir kreipėsi į nutarimą priėmusią instituciją tik praėjus priimto nutarimo apskundimo terminui, t. y. po bylos nagrinėjimo datos praėjus 39 dienom, t. y. 2014 m. balandžio 7 d. Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 288 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėjusi institucija privalo nutarimo nuorašą per tris dienas po paskelbimo įteikti, arba išsiųsti asmeniui, dėl kurio jis priimtas. Pareiškėjo akcentuojamas ATPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas nutarimo nuorašą įteikti pasirašytinai, taikomas tik tiems atvejams, kai asmuo dalyvauja priimto procesinio sprendimo paskelbime, ar per ATPK 288 straipsnio 2 dalyje nustatytą trijų dienų terminą atvyksta į instituciją atsiimti priimto sprendimo nuorašo. Tuo tarpu tiems atvejams, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyksta, galioja antroji ATPK 288 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, apie tai pažymima byloje. Šiuo atveju byloje yra duomenys, kad 2014 m. vasario 27 d. nutarimas T. B. išsiųstas jo priėmimo dieną, paties pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, todėl institucija nutarimo nuorašo įteikimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė.

Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyta priežastis, dėl kurios jis praleido nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą, negali būti pripažinta svarbia, kadangi pačiam pareiškėjui esant procesine prasme rūpestingam ji objektyviai negalėjo atimti galimybės laiku paduoti skundą, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą, negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduotas praleidus įstatymais nustatytą apskundimo terminą, o atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, T. B. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo atsisakytina priimti ir skundas gražintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsniu ir 296 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo T. B. prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti, atmesti.

Atsisakyti priimti T. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus specialistės 2014 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. A11-1587/14(1.1.56-SM3) administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą skundo padavimo terminą, o prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

Nutartis per septynias darbo dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.