Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) (sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. G. 2025 m. rugsėjo 4 d., apie 7 val., bute (duomenys neskelbtini), suėmęs nepilnametei dukrai V. G. už kairės rankos ją tempė iš kambario, tęsdamas nusikalstamus veiksmus suėmęs už abiejų rankų tempė V. G. į koridorių, taip sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei V. G. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

5. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. G. tyčia suėmęs už rankų tempė nepilnametę dukrą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl A. G. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš dukrą, suprato savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, smurtauta prieš šeimos narę – nepilnametę dukrą, smurtas nebuvo intensyvus, buvo suspaustos rankos, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: ankstesni teistumai nors ir išnykę, kaltinamasis ne kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimą, baustas administracine tvarka, diagnozuotas ir psichikos sutrikimas (diagnozė lengvas protinis atsilikimas, reikšmingo elgesio sutrikimas), yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamos veikos, padarymą skirti prokuroro siūlomą – laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose, nustatomi įpareigojimai, kurių kaltinamasis turi laikytis bausmės vykdymo metu, tai yra dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

9. BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas, kartu su bausme, gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens. BK 72¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali skirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. A. G. ketvirtą kartą teisiamas už smurto naudojimą šeimos narių atžvilgiu, nors ankstesni teistumai išnykę, pripažįstama, kad yra pagrindas skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą artintis prie nukentėjusiosios V. G. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, nustatomas 4 mėn. terminas bei atstumas, kurio jis turi laikytis (BK 72¹ straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios poveikio priemonės pradžios terminas skaičiuojamos nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

10. Pripažinus A. G. kaltu padarius smurtinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narę, jam skiriama ir baudžiamoji poveikio priemonė - įpareigojimas per bausmės vykdymo laikotarpį, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Kaltinamajam A. G. išaiškinamos šios baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymo pasekmės.

11. Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį A. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu dirbti, netekus darbo per 15 (penkiolika) dienų nuo darbo netekimo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu dirbti, netekus darbo per 15 (penkiolika) dienų nuo darbo netekimo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir BK 72¹ straipsniu, kaltinamajam A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios V. G. ir jos gyvenamosios vietos arčiau kaip 50 (penkiasdešimties) metrų atstumu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti kaltinamajam A. G., jog iki teismo nustatyto termino pabaigos jam yra draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. G., lankytis jos gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam A. G., jog jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir/ar draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam A. G., jog jeigu jis be objektyvių priežasčių nevykdys jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonių – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ar įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiosios – jis atsakys pagal BK 243 straipsnį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą kaltinamajam A. G., iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų – ir laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.