Kauno apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“ atstovei Gretai Dobrovolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Swedbank P&C Insurance AS ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Kaunas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Kartu su ieškiniu pateikti priedai patvirtina, kad atsakovui V. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), esantis trečiame aukšte (1 t., b. l. 13). Butas (duomenys neskelbtini), esantis antrame aukšte, nuo 2018-11-10 iki 2019-11-09 buvo apdraustas ieškovės Swedbank P&C Insurance AS gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimo Nr. GT11189913/4 (1 t., b. l. 10-12). Draudimo objektas – butas (duomenys neskelbtini), 2019-07-27 buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui 6 434,40 Eur draudimo išmoką, ieškovė, paskaičiavusi turto nusidėvėjimo procentą, atėmusi besąlyginę išskaitą, prašo priteisti iš atsakovo 5 085,78 Eur, kadangi užliejimas įvyko iš atsakovo buto (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo V. Z. civilinės atsakomybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: (1) žalą, (2) neteisėtus atsakovo veiksmus ir (3) priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad vandentiekio avarija įvyko jam priklausančių patalpų dalyje, t. y. virtuvėje, pripažino, kad dėl įvykusios vandentiekio avarijos buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini), neginčijo nustatyto žalos dydžio. Todėl šios faktinės aplinkybės laikytinos visiškai nustatytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Tačiau atsakovas su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad vandentiekio avarija įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl atsiradusio vamzdžio įtrūkimo prieš vandens apskaitos skaitiklį. Atsakovo nuomone, kadangi žala padaryta trūkus vandentiekio vamzdžiui prieš jo apskaitos skaitiklį, jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, o dėl padarytos žalos yra atsakinga būtent UAB „Civinity namai Kaunas“, prižiūrinti bendro naudojimo vamzdynus, nes vandens nuotėkio vieta buvo iki skaitiklio, dėl ko pateko į trečiojo asmens atsakomybės ribas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas) (redakcija galiojusi įvykio dieną), nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, be kita ko, pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Pagal Reglamento 6.19. punktą (redakcija, galiojusi įvykio metu), bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

Be to, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pastato savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.

Atsakovas teigia, kad patalpų užliejimas įvyko dėl virtuvėje įtrūkusio vandentiekio vamzdžio, anot atsakovo, vandentiekio vamzdis buvo įtrūkęs iki skaitiklio. Tai nurodė tiek pats atsakovas, tiek bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai E. R. ir T. Z.. Atsakovas paaiškino, kad pastebėjęs vandens nuotėkį, vandeniui užsukti leidosi į rūsį, dėl ko buvo nutrauktas vandens tiekimas visai namo laiptinei. Liudytojas E. R., remontavęs pažeisto vamzdyno dalį, parodė, kad atvykęs į butą (duomenys neskelbtini), rado, kad yra surūdijusi vamzdžio dalis iki skaitliuko, o kadangi atsakovas jam buvo atsiuntęs pažeistos vietos nuotrauką, turėjo reikiamų detalių, per pusvalandį gedimą sutvarkė. Patikino, kad vandens nuotėkis buvo ne dėl vandens maišytuvo gedimo, ar jo žarnelių. Atsakovas aplinkybei, kad trūko vamzdis iki apskaitos prietaiso pagrįsti, pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad keista vamzdžio dalis, esanti iki vandens apskaitos prietaiso (2 t., b. l. 180-183).

Trečiasis asmuo aplinkybę, kad užliejimas įvyko ne dėl vamzdžio iki skaitliuko gedimo, o dėl maišytuvo gedimo, grindžia avarinės tarnybos Avarijos atliktų darbų aktu Nr. BV-AADA-19-07-0280. Nurodytame akte nurodoma, kad atvykimo laikas 2019-07-28, lentelės dalyje „Apžiūrėti objektai“ yra buto (duomenys neskelbtini), nuotrauka, prie „Pastebėti defektai, deformacijos, gedimai“ nurodoma „užpilti apatiniai butai“, „atlikti darbai: apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai, trukusi virtuvės maišytuvo žarnelė (originale – šlangutė), (duomenys neskelbtini) buto problema; tvarkysis patys“. Akte taip pat nurodoma, kad darbus atliko D. Ž. ir darbų vadovas E. N.. Liudytojas D. Ž. teismo posėdžio metu paliudijo, kad įvykio aplinkybių neatsimena, prašo vadovautis atliktų darbų akte nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo E. R. parodymais, kad užliejimas įvyko dėl įtrukusio vamzdžio iki skaitiklio. Šias aplinkybes pagrindžia ir atsakovo paaiškinimai, kad įvykus užliejimo faktui, jam teko vandens tiekimą sustabdyti rūsyje, t. y. nutraukus vandens tiekimą visai laiptinei. Trečiojo asmens prašymas vadovautis Avarijos atliktų darbų aktu, kuriame nurodoma, kad avarija įvyko dėl maišytuvo gedimo, atmestinas dėl šio akto neišsamumo – jame yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės nuotrauka, tačiau nėra atsakovo buto ((duomenys neskelbtini) butas ) ar užfiksuotos vandentiekio dalies, iš kurios įvyko išsiliejimas, nuotraukos, nėra jokių duomenų, kad trečiojo asmens atstovai būtų patikrinę vandens išsiliejimo židinį, tarp jų taip pat nėra nurodyta, kokios buvo vandens išsiliejimo priežastys, ar jos pašalintos tinkamai, atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo yra atsakingas už bendrų vamzdynų būklę. Nors liudytojas D. Ž. paaiškino, kad neatsimena su ginčo įvykiu susijusių aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad darbuotojai į butą neužėjo, ką patvirtina ir akte nurodytas įvykio vietos apžiūros laikas nuo 18:39 iki 18:49, t. y. apie 10 minučių (atsižvelgiant ir į tai, kad buvo apžiūrėti du butai). Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad trečiasis asmuo, kaip specialistas ir profesionalas, turėjo tinkamai įsitikinti užliejimo priežastimis bei žalos vieta, jas užfiksuoti ir patikrinti, kokios yra vandens išsiliejimo priežastys, ar jos yra pašalintos tinkamai, ko nurodytame akte nėra, todėl nėra pagrindo šį aktą vertinti kaip patikimą įrodymą vandens išsiliejimo vietai nustatyti. Įvertintina ir tai, kad tarp atsakovo bei trečiojo asmens, dėl atsakomybės ribos, kyla interesų konfliktas, todėl avarijos atveju žalos vieta turi būti fiksuota neginčijamais įrodymais, ko ginčo akte pasigendama. Pažymėtina, kad trečiojo asmens atstovai atvyko ne įvykio dieną į ginčo butus, akte nurodoma 2019-07-28, todėl akivaizdu, kad jie negalėjo atlikti vamzdžio remonto, priešingai, nei tą nurodo trečiasis asmuo.

Taigi, pagal civilinėje byloje surinktus faktinius duomenis nustatytina, jog avarijos metu trūko vandentiekio vamzdžio dalis nuo vandentiekio įvado į butą iki uždaromojo ventilio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes ne dėl atsakovo neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra visų atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinio netenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės. Atsakovas prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur už pareiškimo dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių parengimą, 150 Eur už atsiliepimo, 200 Eur tripliko parengimą, 744,50 Eur pasiruošimą bylos nagrinėjimui, 363 Eur teisines konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose 947 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 60,50 Eur, iš viso 2 865 Eur (2 t., b. l. 33-41, 185-189). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Iš ieškovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi išlaidų suma neviršija minimalios sumos (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Swedbank P&C Insurance, kuri veikia per filialą Lietuvoje, filialo kodas 302649474, atsakovui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 865 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų,

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.