- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- II-315-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01219-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Advokatai
- Žaneta Šlyžiutė
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato – atstovui Aleksandrui Direikai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vardu jo atstovės advokatės Žanetos Šlyžiutės skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-526-2018 panaikinimo ir bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 18-ANR_P-372-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 21 d., apie 12.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kambario, vagystės būdu pagrobė J. L. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą „Starcem“ C7824 WIP SN 1810003234, kurios vertė 150 eurų.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Aleksandro Direikos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-526-2018 už ANK 108 straipsnyje numatytą nusižengimą A. R. nubaustas 190 eurų bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. R. atstovė advokatė Žaneta Šlyžiutė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą A. R. atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosavybės teise priklauso I. A.. I. A. įgijo butą su gyventojais - O. L. (R.), Ž. L., M. L.. Minimi buto gyventojai, savininkei pareikalavus, atsisako išsikelti iš neteisėtai naudojamų patalpų, nemoka komunalinių mokesčių, sudaro kliūtis naudotis butu ir į jį patekti, kelia konfliktines situacijas, neteisėtai įrengė vaizdo stebėjimo kameras, kuriomis, nesant savininkės ir kitų asmenų sutikimo, vykdo nuolatinį filmavimą bute. I. A., negalėdama susitvarkyti su nepageidaujamais gyventojais ir jų iškeldinti iš savavališkai užimtų patalpų, savo valdymo ir naudojimo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisę 2018 m. balandžio 12 d. įgaliojimu perdavė A. R.. Iki tol A. R. vykdavo į butą kaip kviestinis liudytojas. Likus apytiksliai savaitei iki incidento, A. R. pastebėjo, kad bute yra įrengta kamera. Neteisėtus buto gyventojus jis įspėjo, kad filmuoti privačioje teritorijoje yra draudžiama ir kad jie privalo kamerą pašalinti. Buvo perspėta, kad jeigu jie to nepadarys patys, šią kamerą išmontuos A. R.. Dar po savaitės, t.y. 2018 m. balandžio 21 d. apie 12:30 val., teisėtam buto valdytojui ir naudotojui A. R. patekus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pastebėta, kad bute vis dar neteisėtai vykdomas vaizdo filmavimas. A. R., kaip buto valdytojas ir naudotojas bei savininkės I. A. atstovas, pareikalavo iš bute esančių asmenų nutraukti filmavimą. Minimiems asmenims nepaklusus aiškiam ir nedviprasmiškam reikalavimui, A. R. priverstinai nutraukė neteisėtą filmavimą, paimdamas vaizdo stebėjimo įrankį - kamerą „Starcem“ C 7824 VVIP SN 1810003234, t.y. panaudojo savigyną nuo neteisėto kėsinimosi į jo privataus gyvenimo slaptumą ir atvaizdą. Pažymėjo, kad A. R. nesiekė užvaldyti svetimo turto - vaizdo stebėjimo kameros „Starcem“ C 7824 VVIP SN 1810003234, ir paversti jį nuosavu, o tik nutraukė daromą pažeidimą. Vaizdo stebėjimo kamera nebuvo atiduota bute esantiems asmenims, siekiant prevencinių tikslų - nesudaryti sąlygų tolimesniam neteisėtam vaizdo stebėjimui, nes užfiksuoti vaizdai, jos iškarpant ir sumontuojant, teikiami žurnalistams ir televizijos laidoms „TV pagalba“ ir „Prieš srovę“". Tuo pačiu, būnant pagrįstai įsitikinęs, kad pašalinta vaizdo kamera priklauso bute gyvenantiems asmenims, A. R. išsiuntė O. L. (Rakauskaitei) sms žinutę, kuria pranešė, jog bute filmuoti draudžiama, o paimta kamera bus grąžinta, kai butas bus atlaisvintas ir sumokėtos skolos už komunalinius mokesčius. Aplinkybė, kad vaizdo kamera priklauso kitam asmeniui - J. L., A. R. nebuvo žinoma ir paaiškėjo tik gavus 2018 m. balandžio 26 d. administracinio nusižengimo protokolą. A. R. administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu negalėjo grąžinti vaizdo stebėjimo kameros J. L. dėl objektyvių aplinkybių, kadangi ji buvo palikta MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone, kuris, dėl užsidegimo, nuo 2018 m. balandžio 23 d. buvo paliktas remontui Jelgavoje, Latvijoje (minimos aplinkybės buvo nurodytos tyrėjui administracinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat pridedami užsidegusio automobilio nuotrauka, automobilio techninis pasas). Šiuo metu iš buto kambario paimta vaizdo kamera yra A. R. žinioje ir jis pasiruošęs ją perduoti J. L., tačiau, dėl konfliktinių santykių, siekdamas išvengti piktnaudžiavimo iš priešingos pusės ir tolimesnio neteisėto vaizdo stebėjimo bute, pageidauja tai padaryti teisme, dalyvaujant pašaliniams nesuinteresuotiems asmenims. Pažymėjo, kad pats J. L., pripažintas nukentėjusiuoju, netraktavo 2018 m. balandžio 21 d. įvykio kaip vagystės, bet pareiškė skundą dėl A. R. savavališkų veiksmų. Atsižvelgiant į buto savininkės ir bute gyvenančių asmenų konfliktinius santykius (Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos tarp minimų asmenų, o O. L. (R.) yra J. L. motina), pareiškimas dėl 2018 m. balandžio 21 d. įvykio yra viso labo šių santykių pasekmė, kurio tikslas yra „suvesti sąskaitas“ su buto savininke ir jos atstovu. Skunde taip pat teigiama, kad A. R. nesiekė užvaldyti svetimo turto - vaizdo stebėjimo kameros „Starcem“ C 7824 VVIP SN 1810003234, ir paversti jį nuosavu, o tik, panaudodamas civilinę savigyną, nutraukė daromą pažeidimą - jo ir buto vaizdo fiksavimą. A. R. niekuomet nebuvo trauktas jokion atsakomybėn už panašius teisės pažeidimus. Neteisėtas filmavimas pažeidė A. R. teises. Televizijos laidos „TV pagalba“ ir „Prieš srovę“ pasižymi neobjektyvumu ir nuolatiniais žurnalistinės etikos pažeidimais, ko rezultate A. R. yra priverstas įsivelti į naujus ginčus su televizija, dėl ko jam kilo reali grėsmė dėl reputacijos. Šioms laidoms išėjus į eterį, pasitvirtino A. R. įžvalgos. A. R., gindamas savo pamatines asmenines teises, nutraukė bute 2018 m. balandžio 21 d. buvusių asmenų - O. L. (R.), Ž. L., M. L., daromą pažeidimą, nes akivaizdu, kad nenutraukus filmavimo ir nepašalinus kameros iš buto, vaizdas ir toliau būtų neteisėtai stebimas ir fiksuojamas, o kompetentingos institucijos neturi galimybių laiku reaguoti į tokio pobūdžio pažeidimą. Nukentėjusiojo J. L. skundas ir tyrėjo padarytos išvados dėl A. R. veiksmų kvalifikavimo, pagal bendrą teisės principą ex injuria jus non oritur, negali būti laikomi teisėtais, nes vaizdo kamerą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai įrengusių ir naudojusių asmenų - O. L. (Rakauskaitės), Ž. L., M. L., veiksmai suponavo (išprovokavo) A. R. savigynos veiksmus. Tokiu būdu, A. R. veiksmuose nėra būtino vagystės požymio (subjektyvioji pusė) - tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą. Kaip jau buvo nurodyta, A. R. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo grąžinti vaizdo kameros J. L. administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu, tačiau tai padarys bylos nagrinėjimo teisme metu, vaizdo kamera naudotasi nebuvo. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes A. R. veikoje nėra ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo visų būtinų požymių.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, nes jis yra teisėtas bei pagrįstas. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad 2018 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gautas J. L. pareiškimas dėl to, kad A. R. 2018 m. balandžio 21 d., apie 12.30 val. vagystės būdu pagrobė vaizdo stebėjimo kamerą – 150 eurų vertės iš buto adreso (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Peržiūrėjus pateiktą filmuotą medžiagą buvo matyti, kad A. R., užėjęs į kambarį, iš jo pasiėmė vaizdo stebėjimo kamerą, todėl jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį ir jam skirta 190 eurų bauda.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. R. atstovė advokatė Žaneta Šlyžiutė palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad butas, kuriame įvyko įvykis, nuosavybes teise priklauso I. A.. Buto savininkė išdavė įgaliojimą A. R. valdyti šią nuosavybę savo nuožiūra. Atvykęs į butą A. R. pastebėjo, kad yra įrengta kamera. Jis įspėjo buto gyventojus, kad liautųsi neteisėtai filmuoti. Įvykio dieną patekęs į butą pamatė, kad filmavimas vykdomas toliau. Jis paprašė bute buvusių asmenų liautis, tačiau jie šio reikalavimo nevykdė. Tada A. R. paėmė kamerą, gindamas savo ir buto savininkės teisės. A. R. parašė sms L., kad kamera paimta ir bus grąžinta, kai asmenys išsikraustys iš buto ir atlygins nuostolius. Aplinkybė, kad kamera priklauso kitam asmeniui, paaiškėjo, kai A. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Šiai dienai kamera pristatyta į posėdį ir A. R. pasiruošęs ją grąžinti J. L.. Nagrinėjant bylą komisariate kamera nebuvo perduota, nes ji buvo mašinoje, kuri Latvijoje užsidegė. Mano, kad nutarimas buvo priimtas vertinant tik objektyviąją pusę, tačiau siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 108 straipsnį, būtina pateikti ir subjektyviosios pusės požymius. Asmuo turi suvokti, kad siekia svetimą turtą paversti savo nuosavybe. Šiuo atveju A. R. gynė buto nuosavybės teise, jis nesiekė kameros paversti savo turtu ir nurodė, kokiomis aplinkybėmis kamera bus grąžinta savininkui. Mano, kad jo veika nebuvo tinkamai kvalifikuota ir byla turi būti nutraukta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. nurodė, kad jis palaiko savo skundo reikalavimus ir nori papildyti, kad šiame bute iki įgaliojimo jam išdavimo jis lankėsi apie 20-30 kartų, kad užtikrintų galimų pažeidimų fiksavimą. Santykiai su buto gyventojais nėra normalūs, nes, pareikėjo teigimu, jie gyvena bute neteisėtai, nemoka komunalinių mokesčių, todėl iš jų yra reikalaujama, kad jie atlaisvintų butą. Paskutiniu metu buto gyventojai pradėjo juos persekioti televizijos pagalba, buvo parodyti trys reportažai per televiziją, kurie, pareiškėjo teigimu, nebuvo objektyvūs. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo nuvykęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur tuo metu buvo M. L. su tėvu. Sulaukęs momento, kai jie nusisuko, jis paėmė bute įrengtą kamerą, informavo juos, kad paėmė kamerą ir paaiškino, kad bute filmuoti yra draudžiama. Po to jis parašė sms žinutę buvusiai buto dalies savininkei O. L., kurioje nurodė, kad kamera yra pas jį. Visi žinojo, kad kamerą paėmė pareiškėjas ir žinojo, kokiomis sąlygomis ji bus grąžinta. Apie susiklosčiusią situaciją jis aiškino ir policijos pareigūnams, bet jie jo neklausė. Be to, tokia kamera kainuoja apie 50 eurų, o ne 150 eurų, kaip nurodyta pateiktame ieškinyje. Kamerą jis grąžina J. L., tačiau nurodė, kad įspėja, jog jeigu bute vėl bus filmuojama, tai kamera vėl bus paimta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu su buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojais vyksta teisminiai ginčai dėl turto dalies atidalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pan.
Nukentėjusysis J. L. teismo posėdyje nurodė, kad jam paskambino šeimos nariai ir pranešė, kad A. R. paėmė jo kamerą, įrengtą bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kamerą bute jis įrengė dėl to, kad jis ne pirmą kartą ateina į butą, liečia daiktus, priklausančius jo motinai, kuri yra nurodyto buto dalies savininkė. Paties kameros pasisavinimo fakto jis nematė. Šiuo metu dėl šio buto vyksta teisminiai ginčai. Nukentėjusysis nurodė, kad jis parašė pareiškimą policijai, turėdamas tikslą atgauti kamerą, kad vėl galėtų ją įrengti bute dėl saugumo. Tuo metu jam buvo žinoma, kad A. R. buvo parašęs jo motinai sms žinutę dėl kameros paėmimo. Po to jis sužinojo, kad A. R. buvo skirta bauda.
Teismo posėdžio metu A. R. grąžino J. L. vaizdo stebėjimo kamerą, J. L. patvirtino, kad tai ta pati kamera, kuri buvo paimta įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, J. L. patikslino, kad reikalavimo dėl turtinės žalos nereiškia, grąžinus kamerą, tačiau prašo priteisti iš A. R. 50 eurų neturtinės žalos, nes jis du mėnesius neturėjo kameros ir per tą laikotarpį negalėjo apsaugoti šeimos bei kaupti duomenų. Po kameros vagystės visi duomenys buvo fiksuojami mobiliaisiais telefonais, tačiau bute gyvenantys žmonės ne visada būna namuose, todėl kamera ir ten stovi tam, kad visada būtų fiksuojami neteisėtai veiksmai. Nukentėjusysis pripažįsta, kad jie kreipėsi į žiniasklaidą, nes neturi kitų priemonių parodyti, kaip žmonės yra metami į gatvę iš buto, kuriame išgyveno visą gyvenimą. Po šio įvykio dėl neteisėtų veiksmų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nukentėjusysis nurodė, kad pareiškimą policijai jis rašė dėl savavaldžiavimo, tačiau policijos pareigūnas šią veiką kvalifikavo kaip vagystę, todėl ir jis duoda parodymus apie vagystę.
A. R. kaltė, padarius ANK 108 straipsnyje nurodytą nusižengimą, taip pat grindžiama šiais byloje surinktais duomenimis:
- J. L. 2018 m. balandžio 21 d. pareiškimu policijai, kuriame nurodyta, kad tą dieną apie 12.30 val. buvo pavogta stebėjimo kamera, kurios vertė 150 eurų. Šią kamerą įsigijo, kad apsaugotų kambarį, kuriame gyvena deklaruoti asmenys, t.y. jo mama O. R. (L.), jo nepilnametė sesuo M. L. ir sesers tėvas Ž. L.. Kamera buvo pavogta A. R., kuris pastoviai vaikšto ir terorizuoja jo mamą ir nepilnametę seserį. Labai prašo, kad šis žmogus atlygintų jam žalą. Yra filmuota medžiaga. Taip pat prašo iškelti bylą dėl savavaldžiavimo, nes tokie veiksmai buvo kiekvieną dieną. A. R. turi įgaliojimą disponuoti šiuo butu ir jame esančiais daiktais, tačiau šis sprendimas yra apskųstas (b.l. 6);
- pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas A. R., imantis iš kambario vaizdo kamerą;
- A. R. 2018 m. balandžio 26 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jis nesutinka su kaltinimais ir paaiškina, kad iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį valdo ir nuomoja pagal buto savininkės I. A. įgaliojimą ir kurio raktus turi, vykdo remonto darbus, o neteisėti buto gyventojai naudojasi butu ir atsisako jį atlaisvinti, kiekvieno jo apsilankymo metu filmuoja jo veiksmus atviromis ir slaptomis filmavimo kameromis. Daug kartų jis reikalavo nefilmuoti, kadangi privačioje teritorijoje, t.y. bute jis draudžia tai daryti. Po daugkartinių reikalavimų jis jų atsisakymus nefilmuoti užfiksavo savo telefono kamera (prideda vaizdo įrašą). Visus įrašus jie atiduoda žurnalistams (TV pagalba, „Srovės“) ir kitoms TV laidoms. Siekdamas užkirsti daromą pažeidimą, jis išmontavo filmavimo kamerą ir informavo, kad kamera bus grąžinta, kai jie atlygins žalą už naudojimąsi neteisėtai butu. Taip pat pakartotinai pareikalavo nedelsiant atlaisvinti butą. Jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip vagystė, nes tokio tikslo – pasisavinti turtą jis neturėjo. Jo veiksmai yra savigyna nuo daromo neteisėto filmavimo ir neteisėto buto valdymo (b.l. 8);
- nuotrauka, kurioje užfiksuotas užrašas „kambarys yra stebimas vaizdo kameromis“ (b.l. 9);
- 2018 m. balandžio 12 d. įgaliojimu, patvirtintu notaru, kuriuo I. A. įgalioja A. R. savo nuožiūra naudoti, valdyti (be teisės disponuoti, išskyrus žemiau nurodytą nuomą) jai nuosavybės teise priklausančiu butu adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15);
- I. A. 2017 m. gruodžio 27 d. reikalavimu, adresuotu O. L. ir kitiems bute gyvenantiems asmenims, išsikraustyti ir atlaisvinti jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 17);
- A. R. įspėjimu ir reikalavimu, adresuotu neteisėtiems buto gyventojams bei jų atstovei advokatei A. B., atlaisvinti visą butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir išsikraustyti iki 2018 m. balandžio 13 d. (b.l. 16);
- 2018 m. balandžio 14 d. raštu, kuriuo D. M. informuoja, kad savo draugui J. L. parduoda kamerą Starcem“ C7824 WIP už 150 eurų (b.l. 18).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. pateikė teismui sms žinutę, 2018 m. balandžio 21 d., 12.42 val. siųstą O. L. tokiu tekstu „Onute, mano valdomame bute filmuoti draudžiama, jūsų kamera paimta kaip užstatas ir bus grąžinta, kai išsikraustysite iš buto ir atlyginsite patirtą ir vis didėjančią žalą už nemokamus komunalinius mokesčius ir nuomą“.
J. L. teismui taip pat pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašais, susijusiais su vaizdo kameros paėmimu.
Motyvuojamoji dalis
A. R. atstovės skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t.y. 150 eurų sumos.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Vienas iš pagrindinių administracinės nusižengimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, t.y. asmens psichinis santykis su jo daroma veika.
Analizuojant komentuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis (kaltininkas) šį turės kaip nuosavą, ir būtent to siekia. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą, ir siekia juo naudoti, valdyti ir disponuoti kaip savu.
Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad A. R. 2018 m. balandžio 21 d., apie 12.30 val., užėjęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį, pagal pateiktus dokumentus, jis valdo pagal buto savininkės I. A. 2018 m. balandžio 12 d. išduotą įgaliojimą, nepilnametės M. L. bei jos tėvo Ž. L. akivaizdoje paėmė iš kambario vaizdo kamerą, teigdamas, jog jo valdomame bute, t.y. privačioje valdoje filmuoti be jo sutikimo negalima. Šių aplinkybių neneigia pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taip pat jas patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kameros paėmimas bei teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo J. L. parodymai, iš kurių matyti, kad tai jis įrengė aukščiau minėtame bute vaizdo kamerą, siekdamas apsaugoti savo motinos O. L., kaip teisėtos nurodyto buto dalies savininkės, daiktus, taip pat siekdamas apsaugoti savo šeimos narius nuo, kaip nurodė, A. R. nuolatinio terorizavimo.
Kita vertus, iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad A. R. 2018 m. balandžio 21 d , apie 12.30 val., paėmęs iš kambario vaizdo kamerą, tą pačią dieną 12.42 val. informavo sms žinute O. L. apie kameros, kaip užstato, paėmimą ir žadėjo O. L. kamerą grąžinti tik tuomet, kai ji išsikraustys iš jai nepriklausančio buto ir sumokės už komunalinius mokesčius bei nuomą. Apie tai, kad paimta kamera priklauso ne O. L., o J. L., A. R., kaip nurodo, nežinojo (sužinojo tik protokolą surašius), duomenų, tai paneigiančių, byloje taip pat nėra. Apklaustas teismo posėdyje J. L. taip pat neneigė fakto, kad prieš kreipiantis į policiją dėl kameros vagystės (jo savivaldžiavimo), jam buvo žinoma apie A. R. žinutę, adresuotą jo motinai O. L., t.y. jam buvo žinoma, kad kamerą paėmė būtent A. R. ir šią aplinkybę jis nurodė savo pareiškime policijai (b.l. 6). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje grąžino kamerą jo teisėtam savininkui J. L. bei paaiškino, kad jis nurodė policijos pareigūnams kameros paėmimo aplinkybes bei informavo juos apie susiklosčiusią situaciją aukščiau nurodytame bute, kuris, jo manymu, nuosavybės teise priklauso tik I. A., tačiau policijos pareigūnai nekreipė jokio dėmesio į jo paaiškinimus ir priėmė jo atžvilgiu skundžiamą nutarimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei nukentėjusysis J. L. taip pat patvirtino teismui, kad šiuo metu su buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojais vyksta teisminiai ginčai dėl aktualaus buto (turto dalies atidalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pan.). Taigi iš šių visų duomenų taip pat akivaizdu, jog A. R. ir bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyvenančių asmenų tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir įtempti.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas negali daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R., imdamas iš kambario M. L. ir Ž. L. akivaizdoje kamerą, turėjo tikslą ją neteisėtai bei neatlygintinai pasisavinti ir valdyti šį daiktą kaip nuosavą. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. R. iš karto po kameros paėmimo informavo sms žinute O. L. apie kameros paėmimą ir jos grąžinimo sąlygas. Sužinojęs, kad jo paimta kamera priklauso ne buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyventojams, o J. L., jis nurodė, kad buvo pasiruošęs kamerą grąžinti jo teisėtam savininkui, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių (susijusių su tuo, kad jo automobilis, kuriame buvo kamera, buvo paliktas Latvijoje remontui), jis to negalėjo padaryti, tačiau teismo posėdžio metu jis kamerą grąžino J. L.. Be to, pažymėtinos ir aplinkybės, jog ir iki įvykio jis ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su savo pozicijos dėl filmavimo nurodytose patalpose išreiškimu, reikalaudamas, kad nebūtų filmuojama.
Todėl teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad A. R. veiksmuose, paimant nurodytą vaizdo stebėjimo kamerą, nebuvo tyčios būtent ją pasisavinti ir valdyti, naudotis bei disponuoti kaip savu, o, kaip seka iš jo parodymų (kurie byloje surinktais duomenimis nėra paneigti) jo tikslas buvo nutraukti filmavimą. Dėl šios priežasties jo veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 108 straipsnį, nes šiuo atveju joje nėra šio administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą.
Minėta, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje pripažino, kad šiuo metu su buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyventojais vyksta teisminiai ginčai dėl nurodyto buto. Nukentėjusysis J. L. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jie (nukentėjusiojo motina O. L. ir kiti šeimos nariai) kreipėsi ne tik į teismą dėl sandorių, susijusių su aukščiau nurodytu butu, pripažinimo negaliojančiais, bet ir į žiniasklaidą, siekdami nors kažkaip atkreipti dėmesį į tai, kaip žmonės yra metami į gatvę iš buto, kuriame išgyveno visą gyvenimą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ginčai dėl aukščiau minėto buto dalies priklausomumo vyksta nuo 2017 metų (civilinė byla Nr. e2-11492-433/2018 ir kitos dvi civilinės bylos.), todėl akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie tai žinojo. Iš teismui pateikto vaido įrašo, kuriame užfiksuotas kameros paėmimo faktas, taip pat matyti, kad kamera buvo paimta iš kambario, kuriame gyvena žmonės (užfiksuota M. L. ir Ž. L. naminiais drabužiais). Nukentėjusiojo J. L. teigimu, jo šeimos nariai jokio raginimo iš antstolio išsikelti iš aukščiau nurodyto buto nėra gavę, todėl, jo manymu, gyvena ten teisėtai. Tuo tarpu policijos pareigūnai, tirdami nukentėjusiojo J. L. pareiškimą, apsiribojo tik pačios kameros paėmimo faktu, visiškai nevertindami aplinkybių, dėl kurių buvo paimta ši kamera iš kambario (A. R. teigimu, jis aiškino policijos pareigūnams kameros paėmimo priežastis, tačiau jie į tai dėmesio nekreipė). Tokiu būdu pareiškimą tyrę pareigūnai nevertino ir aplinkybių, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimo), požymių, nors nukentėjusysis J. L. pareiškime policijai prašė bausti A. R. už savavaldžiavimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). Taigi šiuo aspektu turi būti įvertinama, ar administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama spręsti tarp šalių susiklosčiusius (ginčijamus) civilinius teisinius santykius.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. veiksmuose nėra ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą, taip pat įvertinus tai, kad policijos pareigūnai, tirdami nukentėjusiojo pareiškimą, visiškai nevertino jau nurodytų kameros paėmimo aplinkybių, teismas naikina skundžiamą nutarimą ir grąžina administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, siekiant nustatyti ar A. R. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nemato galimybės taikyti ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, įvertinus tai, kad ši nuostata reglamentuoja atvejus, kai pati nusižengimo esmė yra apibrėžta aiškiai ir konkrečiai, ji yra įrodyta ir nekelia abejonių, tačiau suklysta kvalifikuojant atitinkamus veiksmus. Šiuo atveju atitinkami A. R. veiksmai administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime buvo apibrėžti kaip svetimo turto vagystė, t. y. akivaizdžiai nusižengimas apibrėžtas kitaip, nei kad nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. Atitinkamai minėta nuostata nenumato galimybės teismui, nagrinėjančiam skundą dėl asmens atžvilgiu priimto nutarimo, ne tik keisti atitinkamą veiksmų kvalifikaciją, tačiau ir iš esmės kitaip – skirtingai apibrėžti galimai padarytą nusižengimą (objektyviuosius požymius). Teismo vertinimu, tokiu būdu būtų pažeista ir asmens teisė į gynybą. Juolab, kaip minėta, dėl to, kad galimai padarytas kitas administracinis nusižengimas, būtina atlikti ir papildomą aplinkybių tyrimą bei vertinimą, susijusį su reikšmingomis aplinkybėmis.
Nukentėjusysis J. L. pateikė byloje civilinį ieškinį dėl 150 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurį jis patikslino, teismo posėdyje jam grąžinus vaizdo stebėjimo kamerą, nurodydamas, kad jis prašo priteisti iš A. R. neturtinę žalą – 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nutarimas, kuriuo A. R. pripažintas padaręs atitinkamą administracinį nusižengimą, panaikinamas, nurodytas J. L. reikalavimas dėl žalos priteisimo iš A. R. paliekamas nenagrinėtu, juolab atkreipiant dėmesį, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje numatyta galimybė priteisti tik turtinę žalą (ANK 664-665 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. R. vardu advokatės Žanetos Šlyžiutės pateiktą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-526-2018 ir grąžinti bylą Vilniaus miesto 5 policijos komisariatui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Nukentėjusiojo J. L. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.