Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., jo gynėjai advokatei R. M.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities VPK Prienų PK atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą dėl administracinės atsakomybės taikymo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas automobiliu Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuotam policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą su padarytais administraciniais nusižengimais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu V. T. sutiko, jog automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ginčijo ir nesutiko su jam taikoma atsakomybe dėl to, jog jis nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti. Paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu, policijos pareigūnų automobilis susilygino su juo vairuojamu automobiliu, pavažiavus kokius 5 metrus, jis įvažiavo į keliuką vedantį link namų, o policijos pareigūnai atvažiavo paskui. Kad policijos pareigūnai jį stabdė nesuprato, įjungtų tarnybinio automobilio švyturėlių nematė, pareigūnus pastebėjo tik tuomet, kai tarnybinis automobilis buvo susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu. Gali būti, kad buvo įjungtas policijos pareigūnų garsinis signalas, bet jis negirdėjo, nes važiavo kombainas ir labai ūžė. Jis supratęs, kad policijos pareigūnų automobilis kažkur skuba, o ne vejasi jo automobilį, pareigūnų ženklų, kad jį stabdo, nesupratęs. Žino, kad kai policijos pareigūnas moja lazdele, ar įjungia tarnybinio automobilio garsinius ir šviesos signalus, reikia sustoti, bet šiuo konkrečiu atveju jis nesuprato, kad jis yra stabdomas, pagalvojo, kad policijos pareigūnai nori, kad jis sustotų ir praleistų jų automobilį. Kai važiavo paskui jį jam pasukus į keliuką, lyg ir girdėjo, kad pareigūnai per garsiakalbį kažką sakė, bet jis nieko nesuprato, kas buvo sakoma.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. T. parodė, jog ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T. sutuoktinė. Paaiškino, jog nusižengimo dieną kartu automobilyje su sutuoktiniu važiavo, žinojo, kad sutuoktinis neturi teisės vairuoti ir automobilį vairuoja neblaivus. Važiuojant keliu leidosi nuo kalniuko, praleido keliu važiuojantį kombainą, kuris važiavo įjungęs švyturėlius. Kombainą sutiko atvažiuojantį iš priekio, jį praleido, nes jis suko, o sutuoktinis pavažiavęs toliau apie 100-200 metrų pasuko į dešinėje pusėje esantį keliuką, vedantį link jų namų. Įsukant į keliuką tuo metu pamatė policijos pareigūnų automobilį, ar jie buvo su įjungtais švyturėliais, negali pasakyti, prieš tai iš paskos važiuojančio policijos pareigūnų automobilio nematė. Įvažiavus į kiemą sutuoktinis dar nebuvo išlipęs iš automobilio, kai atvyko policijos pareigūnai, kurie elgėsi negražiai, prieš sutuoktinį panaudojo jėgą, užlaužė rankas. Ar policijos pareigūnų automobilis į kiemą įvažiavo su įjungtais švyturėliais negali pasakyti, garsinis signalas buvo išjungtas. Nurodė, kad važiuodama matė šviesų mirksėjimą ir girdėjo kokį tai neaiškų garsą, tačiau pamanė, kad tai kombaino šviesos mirksi, o garsas sklinda iš gretimai esančio Senukų harmonizavimo parko, iš kurio per šventes būna girdimas garsas. Tą dieną važiuodami visą kelią taip pat girdėjo neaiškius garsus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. D. parodė, kad yra Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK vyriausiasis patrulis. Minėtą dieną patruliuodami kontroliavo ištisinių linijų pažeidimus. Važiuojant nuo Balbieriškio link Vartų kaimo, pastebėjo automobilį, kuris užsukęs į keliuką pagreitino važiavimo greitį, todėl nusprendė jį patikrinti. Besivejant automobilį, matė, kad jam kombainas užtvėrė kelią, automobilis sustojo ir praleido kombainą. Tuo metu jie privažiavę prie automobilio, kurį vijosi, ketindami automobilį sustabdyti, pradžioje įjungė garsinius signalus. Stabdomas automobilis nestojo ir padidinęs greitį nuvažiavo, jie bandė automobilį aplenkti, tačiau šis važiuodamas kelio viduriu jų nepraleido, į reikalavimą sustoti nereagavo. Automobilį vijosi važiuodami iš paskos įjungę garsinius ir šviesos signalus bei jam nesustojus, per garsiakalbį vairuotojui nurodydami sustoti. Budėtojui ketino pranešti apie persekiojamą automobilį, bet šis staiga pasuko į šoninį keliuką, vėliau į kiemo keliuką. Kieme automobilis ketino važiuoti atbuline eiga, bet jie įvažiavę tarnybiniu automobiliu užtvėrė kelią ir vairuotoją iš automobilio ištraukė. Nurodė, kad automobilį pradėjo stabdyti šiam sustojus praleisti kombainą ir tuo metu tarnybiniam automobiliui prisigretinus prie stabdomo automobilio, pradžioje stabdė įjungę šviesos ir garso signalus, o vėliau, kai šis nestojo – per garsiakalbį. Nuo posūkio, kur suko kombainas iki keliuko, į kurį pasuko V. T., galėjo būti apie 1 km. Visas minėtas stabdymo priemones naudojo iki pat besivejamo automobilio faktinio sustabdymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėja advokatė R. M. prašė už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, dalyje dėl nusižengimo, numatyti ANK 426 straipsnio 5 dalyje, administracinę bylą nutraukti. Pažymėjo, jog sprendžiant patraukimo už ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų. Policijos pareigūno K. D. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad, bandant automobilį aplenkti, šis nuolat blokavo kelią ir neleisdavo jo aplenkti, paneigia prie bylos pridėtas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdžiai matosi, kad policijos automobilis prie pažeidėjo vairuojamo automobilio galo privažiuoja 17:41:23 val., o savo namo kieme automobilis sustoja 17:42:00 val. Vadinasi, nuo policijos automobilio privažiavimo iki automobilio sustojimo praėjo tik 37 sekundės. Be to, teisme apklaustas policijos pareigūnas nurodė, kad, privažiavus prie pažeidėjo automobilio galo, ne iš karto buvo stabdoma per garsiakalbį. Įvykio vietos protokole atkarpa, kurią nuvažiavo V. T., kai prie jo vairuojamo automobilio privažiavo policijos automobilis iki jam įsukant į jo namus vedantį kelią, yra 230 metrų, iš kurių jam ne iš karto buvo išreikštas reikalavimas sustoti per garsiakalbį. Pagal Patrulių veikos instrukcijos 25 punktą transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Pagal Patrulių veikos instrukcijos 30 punktą, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui (30.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad tariamas nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę truko tik 19 sekundžių ir tik apie du šimtus metrų, nėra pagrindo netikėti V. T. parodymais apie tai, kad jis nesuprato, jog yra stabdomas policijos tarnybinio automobilio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pažeidėjas aiškiai nesuprato policijos pareigūnų išreikšto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, nėra duomenų, kad pažeidėjas sąmoningai nepakluso reikalavimui sustoti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje, remiantis įrodymų pagrindu, konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą atsakomybė atsiranda už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. V. T. pripažįsta, jog transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, šio nusižengimo fakto padarymo jis neginčija. Vairuotojų registro įraše taip pat nurodyta, kad V. T. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 6).

Už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą atsakomybė atsiranda už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Taigi, būtina asmens patraukimo atsakomybėn už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punktą, transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškimas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Analogiški galimi alternatyvūs policijos pareigūno stabdymo būdai išdėstyti ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Iš minėtų reikalavimų, nurodančių, kaip reikia stabdyti transporto priemones matyti, jog stabdant automobilį važiavimo tarybine transporto priemone metu, reikia ne tik įjungti švyturėlį ir specialiuosius garso signalus, bet taip pat reikia priartėti prie transporto priemonės galo ir per garsiakalbį pareikšti reikalavimą sustoti.

V. T. iš esmės neneigia, kad važiuodamas automobiliu matė policijos pareigūnų automobilį, tačiau teigia nesupratęs, kad jis buvo stabdomas policijos pareigūnų, garsinio signalo negirdėjo, nes nuo jo lenkiamo kombaino buvo triukšmas, policijos pareigūnų per garsiakalbį duodamų nurodymų nesuprato, o policijos pareigūnų automobiliui privažiavus gretimai, manė, jog pareigūnai nori, jog jis sustotų juos praleisti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėja nurodė, jog V. T. buvo per mažai laiko suvokti, kad policijos pareigūnai jį stabdo.

Tačiau byloje pateikti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai paneigia šiuos V. T. ir jo gynėjos teiginius, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjos teiginius vertina kaip gynybinę poziciją.

Pažymėtina, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio K. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.40 val. Paupio k., Kunigiškių k., Prienų raj. pastebėję įtartinai keliu važiuojantį automobilį, V. T. vairuojamą automobilį stabdė privažiavus prie jo automobilio įjungus mėlynos ir raudonos šviesos ir garso signalus, per garsiakalbį nurodžius reikalavimą automobiliui sustoti, tačiau automobilis nestojo, o padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo toliau, pavažiavęs apie 1 km., pasuko į sodybos kiemą (b. l. 3).

Šias aplinkybes K. D. patvirtino ir teisme apklausiamas liudytoju. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad V. T. vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti, kai tarnybinis automobilis privažiavo gretimai įjungus garso ir šviesos signalus, tačiau automobilis nesustojo ir padidinęs greitį nuvažiavo. Pradėjus persekioti nestojusį automobilį, garsiakalbiu išreiškė reikalavimą sustoti. Pažymėtina, kad liudytojas parodymus davė prisiekęs ir pasirašęs, kad yra supažindintas su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai įtarti buvus šį pareigūną suinteresuotus, šališku ir neobjektyviu, todėl jo paaiškinimus ir parodymus teismas laiko pagrįstais ir patikimais. Kaip minėta, K. D. nurodė, jog stabdė automobilį įjungę garsinius ir šviesos signalus ir per garsiakalbį liepiant sustoti.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir teigia nepastebėjęs įjungtų šviesos signalų bei negirdėjęs garsinio signalo, o liepimas sustoti buvo neaiškus, todėl nesuprato, kad yra stabdomas, tačiau šias aplinkybes paneigia paties V. T. tolimesni veiksmai, t.y. iš paskos privažiavus tarnybiniam automobiliui, jis staiga padidinęs greitį nuvažiavo, tai aiškiai matyti ir vaizdo registratoriaus padarytame įraše. Įraše aiškiai matyti, kad policijos pareigūnų automobilis paskui V. T. automobilį sustojo iš galo, atstumas tarp automobilių nedidelis, pareigūnai persekiodami V. T. automobilį atsilikę nebuvo, važiavo iš paskos ir net ketino lenkti automobilį. Taigi, esant tokiam atstumui, yra nelogiškas ir niekuo nepaaiškinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, jog jis negirdėjęs garso signalų ir nematė švyturėlių. Be to aplinkybę, kad jis matė švyturėlius ir girdėjo garsinį signalą patvirtina paties V. T. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog jis manęs, kad policijos pareigūnai nori, kad jis sustotų ir juos praleistų, kas neabejotinai patvirtina, kad V. T. matė policijos tarnybinio automobilio švyturėlius ir girdėjo garsinį signalą (b.l. 22). Tačiau ir ši nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas, jog V. T. nesuprato, jog yra stabdomas, kadangi iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors ir supratęs, kaip jis pats teigia, kad turėtų pasitraukti, automobilio greičio nesulėtino, į kelio kelkraštį nepasitraukė praleisti policijos tarnybinio automobilio.

Iš visumos aptartų duomenų teismas laiko, kad V. T. buvo stabdomas laikantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytų reikalavimų, V. T. matė šviesos ir girdėjo garsinius signalus, tačiau pareigūnų teisėtai išreikštam reikalavimui sustoti nepakluso. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. T. turėjo motyvą nesustoti stabdomas policijos pareigūnų – asmuo automobilį vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, taip ketindamas išvengti atsakomybės.

Liudytojos I. T. teismo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kritiškai, kadangi liudytoja yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, parodymai subjektyvūs, liudytoja paaiškino, ar ji asmeniškai girdėjo policijos pareigūnų automobilio garso signalą ir matė švyturėlius, tačiau tai nereiškia, kad vairuotojas, kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai, negalėjo girdėti ir matyti pareigūnų duodamų signalų sustoti. Taip pat duoti parodymai aiškiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi liudytoja paaiškino, kad lenkiamo kombaino buvo įjungti švyturėliai, tačiau iš vaizdo įraše nematyti, kad švyturėliai buvo įjungti.

Advokatė R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. T. buvo per mažai laiko suvokti, kad policijos pareigūnai jį stabdo. Pažymėtina, kad nors V. T. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, bet ši teisė jam atimta, t. y. ją turėjo, tačiau padarius nusižengimą prarado. Kas leidžia teigti, kad V. T. Kelių eismo taisyklės yra žinomos. Teisės aktuose numatytiems požymiams, pagal kuriuos identifikuojamas reikalavimas sustoti, suvokti nėra reikalingos specialios žinios, kurioms įsisavinti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Teismo vertinimu, tokie požymiai suprantami normalių gebėjimų asmenims ir į juos reaguojama greitai. Tai, kad V. T. greitai reagavo į reikalavimą sustoti patvirtina vaizdo registratoriaus užfiksuotas įrašas, tik toks reagavimas pasireiškė nepaklusimu. Taigi, nuo policijos pareigūnų stabdymo pradžios iki automobilio sustojimo, V. T. turėjo objektyvią galimybę suvokti ir sustoti, tačiau to nepadarė ir sustojo tik tuomet, kai įvažiavo į kiemą, o policijos automobilis atvažiavo iš paskos.

Tai, kad policijos patruliai pažeidė Patrulių veikos instrukcijos 30.1 punkto reikalavimus, pagal kurį jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo pranešti budėtojui, nepranešdami apie šį įvykį budėtojui, teismas vertina, kaip formalų pažeidimą, kuris neturi tiesioginės įtakos V. T. kaltei – suvokimui, kad jis buvo policijos pareigūnų stabdomas ir sąmoningai nepaklūsta reikalavimui sustoti, t. y. administracinio nusižengimo kvalifikavimui.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

V. T. atsakomybę lengvina tai, kad iš dalies prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusižengimų padarymui. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus išrašo matyti, jog V. T. baustas administracine tvarka, 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirta nuobauda už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą neturint teisės, t.y. už tokios pat rūšies nusižengimus V. T. yra baustas, tačiau išvadų nepadarė, nusižengimus padarė pakartotinai. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kaip linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, V. T. už padarytus nusižengimus skiriamos nuobaudos sankcijos ribose. V. T. išaiškinama, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už tuo pačiu metu padarytą nusikalstamą veiką - transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, konfiskuota V. T. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) LITEKO duomenimis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. spalio 10 d. Taigi, automobilio konfiskavimo klausimas išspręstas, todėl administracinio nusižengimo byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. T. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, skirti 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

V. T. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, skirti 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. T. paskirti galutinę nuobaudą – 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinama, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.