Vilniaus apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. e2A-128-656/2017 Teisminio proceso Nr.2-68-3-08184-2016-9

2017 m. kovo 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. M. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui A. M. iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per filialą Lietuvoje, 4778,73 Eur draudimo išmoką ir 1 573,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas dėl nedraudžiamojo įyykio nurodė, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalies nuostatą, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Įvykio pripažinimas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) yra grindžiamas eismo įvykio aplinkybių vertinimu.Teismas įvertino UAB „Impulsana" specialisto atliktą tyrimą ir 2014-07-02 surašytą išvadą Nr. MV 2014-35, o taip pat ir ieškovo prašymu atliktą 2016-06-16 teismo trasologinės ekspertizės išvadą.Teismas nustatė, kad iš esmės tiek atsakovo iniciatyva atliktame tyrime ir surašytoje UAB „Impulsana" specialisto išvadoje, tiek teismo ekspertizės akte nurodyta išvada dėl eismo įvykio aplinkybių bei tikėtinų automobilių sugadinimų atsiradimo aplinkybių yra tarpusavyje skirtingos. Atsakovo iniciatyva po eismo įvykio atlikus tyrimą buvo parengta 2014-07-02 specialisto išvada Nr. MV 2014-35, kurioje nurodoma, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas leidžia teigti, kad tik dalies abiejų automobilių sugadinimų susidarymą galima paaiškinti jų susidūrimu tarpusavio padėtyje - kaktomuša, kaip pavaizduota eismo įvykio deklaracijoje, tačiau ne tokiomis aplinkybėmis (ne toks judėjimo greitis), kaip nurodo eismo dalyviai. Specialisto vertinimu, automobilio Renault Scenic sugadinimai priekyje susidarė dėl deformuojančio poveikio kryptimi iš priekio, kontaktuojant su vertikaliu standžių ribotų matmenų objektu. Tuo tarpu ieškovo iniciatyva teismo paskirtoje trasologinės ekspertizės akte konstatuota, jog transporto priemonės galėjo susidurti judėdamos priešpriešais, priekinėmis dalimis per visą plotį ir todėl susidūrimo metu galėjo būti deformuotos abiejų automobilių bamperių sijos, jų tvirtinimo kronšteinai, sulaužytos bamperių apdailos ir apdailos grotelės, pažeisti žibintų tvirtinimai.Teismas padarė išvadą, kad nors dėl šio eismo įvykio ir buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai, tačiau nei vienu atveju nebuvo konstatuota, kad eismo dalyviai nekontaktavo, nurodytame eismo įvykyje nedalyvavo arba kad eismo įvykis buvo sąlygotas tyčiniu veiksmu, ką įrodinėja draudikas.Teismo vertinimu, UAB „Impulsana" specialisto išvada, jog dalis automobilių sugadinimų, remiantis eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, negalėjo susidaryti, nepaneigia paties eismo įvykio buvimo fakto, juolab kad tyrimo išvadose nenurodyta, kokie transporto priemonių sugadinimai yra nesuderinami.Teismas vertino tą aplinkybę, kad eismo deklaraciją pildė eismo dalyviai neturintys kokių nors specialių žinių nustatant automobilių greitį prieš įvykį, bei įvertinus situaciją bei žmogiškuosius faktorius (galimą susijaudinimą ir pan.) po eismo įvykio, visiškai tikėtina, kad eismo įvykio deklaracijoje fiksuoti duomenys gali būti nevisiškai tikslūs. Ikiteisminis tyrimas dėl duomenų klastojimo taip pat buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausus liudytojais atitinkamus asmenis bei surinkus ir įvertinus kitus įrodymus taip pat nebuvo nustatyta ieškovo nusikalstamų veiksmų, klastojant duomenis bei apgaule siekiant gauti draudimo išmoką arba nustatyta duomenų, paneigiančių paties eismo įvykio buvimo faktą. Nors neteisėtumo sąvoka civilinėje ir baudžiamojoje teisėje skiriasi, tačiau ikiteisminio tyrimo nutraukimą nuosekliai vertinant šios bylos kontekste, teismas darė išvada, kad tyčios ieškovo veiksmuose, siekiant klastoti eismo įvykio duomenis, labiau tikėtina nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai, jeigu teismas nuspręstų, kad visi sugadinimai padaryti eismo įvykio metu, tai taikyti Taisyklių 8.1. punkte nustatytą 10 procentų dydžio išskaitą transporto priemonės sunaikinimo atveju. Nuostolio dydžiui esant 4778,73 Eur priteista suma turėjo būti sumažinta 477,87 Eur.Apeliantas nurodė, kad 2014-07-10 raštu draudikas pakankamai aiškiai informavo draudėją, kad nurodytas įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, todėl jam nebus mokama draudimo išmoka. Būtent nurodytą diena - 2014-07-10 - ieškovas sužinojo ar objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė, kildinama iš Draudimo sutarties, yra pažeista, todėl būtent nuo nurodytos dienos ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.Pirmosios instancijos teismo nuostata ieškinio senaties termino pradžia sieti su 2015-07-31 pareikštu antru draudiko atsisakymu mokėti draudimo išmoką yra ydingas dėl to, jog atsisakymas mokėti draudimo išmoką ir kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją yra tarpusavyje visiškai nesusiję dalykai.Remiantis reglamentavimu dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, bei taisyklių nuostatomis, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis (nagrinėjamos bylos atveju - kad 2014-05-25 eismo įvykio metu staiga ir netikėtai transporto priemonei buvo padaryti visi ieškovo nurodomi sugadinimai), o atsakovui, atsisakančiam mokėti draudimo išmoką – pareiga, kad šis įvykis yra nedraudžiamasis ar patirti nuostoliai nekompensuojami. Ieškovas neįrodė, kad vyko draudžiamasis įvykis, t.y. kad 2014-05-25 eismo įvykio metu staiga ir netikėtai transporto priemonei Peugeot 607 buvo padaryti tam tikri sugadinimai.Taisyklių 4.11 p. nurodoma, jog įvykis yra nedraudžiamasis, jei yra suklastojami duomenys apie įvykį ar jo aplinkybes, arba kitais būdais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką, o taip pat Lietuvių kalbos žodynu, kuriame žodis „klastoti" apibūdinamas kaip „perdirbinėti, falsifikuoti, apgaudinėti, klaidinti“.2014-07-02 specialisto išvadoje MV 2014-3 nurodyta, jog automobilių sugadinimai tarpusavyje nesuderinami: abiejų automobilių sugadinimai, tokioje apimtyje, kaip nurodyta eismo įvykio dalyvių, susidaryti negalėjo, ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-616 (16) nurodyta, jog „iš pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilių sugadinimai, nenustatyta tokių sugadinimų, kad juos tarpusavyje gretinant, būtų nustatyta automobilių „Peugeot 607" ir „Renault Scenic" tarpusavio kontakto individualizuojančių požymių.Esant tokiai situacijai, kai byloje atlikti trys specialiųjų žinių reikalaujantys tyrimai iš esmės paneigė ieškovo teiginius dėl visų sugadinimų padarymo eismo įvykio metu, ieškovas neįrodė draudžiamojo įvykio aplinkybės, t.y. neįrodė, kad visi, ar konkreti kažkuri dalis sugadinimų neabejotinai įvyko deklaruoto eismo įvykio metu.Pagal CK 6.249 str. 1 d., jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Aptariamu atveju, iš techninių tyrimų išvadų akivaizdu, jog automobiliai arba apskrrtai nekontaktavo tarpusavyje, arba eismo įvykio metu buvo padaryta tik dalis deklaruotų sugadinimų. Iš to seka, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai nenustatinėjo tikrojo žalos dydžio ir neteisingai priteisė visa ieškovo prašoma sumą.Ieškovas atsiliepime prašė atmesti apeliacinį skundą ir nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties termino pradžia sietina su atsakovo 2015-07-31 atsisakymu mokėti draudimo išmoką, Remiantis tuo, jog esminis draudiko motyvas, atsisakant mokėti draudimo išmoką, buvo tai, kad ieškovas galimai suklastojo duomenis apie įvykį, siekdamas gauti draudimo išmoką teismas darė pagrįstą išvadą kad atsakovui (draudikui) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl duomenų klastojimo fakto, ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog užbaigus ikiteisminį tyrimą jo naudai, atsakovas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo duomenimis, galbūt išteisinamuoju nuosprendžiu, išmokės draudimo išmoką. Teismas taip pat pagrįstai neformalizavo ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos taikymo, kadangi egzistavo dar ir ta aplinkybė, kad ieškovas po 2014-07-10 rašto gavimo ieškiniu nesikreipė į teismą, nes 2014-07-10 rašte pagrindu nemokėti draudimo išmokos buvo nurodyta informacija apie įmonės „Impulsana" specialisto išvadą MV 2012-46, kuri nebuvo pridėta. Be to tokiu numeriu išvada niekada atsakovui ir nebuvo pateikta. Ši svarbi aplinkybė - netinkamas asmens, prašančiojo išmokėti draudimo išmoką informavimas, neteikiant visų dokumentų, lėmė ieškovo sumokimą, kad galėjo būti padaryta klaidą o tuo pačiu ir ieškovo nesuvokimą kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti būtent 2014-07-10 neinformatyviu raštu.Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis, kad ieškovas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką.Ekspertas teismo posėdžio metu parodė, kad remiantis fizikiniais dėsniais ir transporto priemonių konstrukcijomis, automobiliui Peugeot 607 visu pločiu atsitrenkus į automobilio Renault Scenic priekinę dalį galėjo būti viršyta Renault Scenic bamperio sijos medžiagos tamprumo modulio riba ir sija ties viduriu galėjo įlinkti, kitaip tariant, Renault Scenic įlinkis priekiniame bamperyje galėjo susidaryti transporto priemonėms kontaktuojant kaktomuša, o ne tik kontaktuojant standžių ribotų matmenų objektu, ką konstatavo UAB „Impulsana" specialistas savo išvadoje.Tiek atsakovo užsakymu atliktas specialisto tyrimas, tiek teismo paskirtos trasologinės ekspertizės duomenys leidžia daryti išvadą jog nepaneigtas faktas bei egzistuoja tikimybė, jog dvi transporto priemonės Peugeot 607 ir Renault Scenic buvo susidūrę 2014-05-25 eismo įvykio metu, o nuotraukose užfiksuoti apgadinimai galėjo būti sąlygoti šio susidūrimo. Kaip nurodyta teismo ekspertizės išvadoje, tyrimui pateikti duomenys nebuvo pakankami išvadai dėl tarpusavio kontakto nustatymo, trūkstant tarpusavio kontakto individualizuojančių požymių, t. y. nei vienas iš ekspertų nedalyvavo įvykio vietoje, o reikėjo vadovautis pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose automobiliai užfiksuoti jau su atidalintais nuo automobilių priekiniais bamperiais. Atsižvelgiant į tai, teismas darė įrodymais pagrįstą išvadą kad tokios eksperto išvados neleidžia vertinti, kad tarpusavio kontakto objektyviai nebuvo.Ieškovas prašomą priteisti iš atsakovo draudimo išmokos dydį grindė byloje pateikta paties atsakovo užsakymu UAB „Smart Claims" parengta 2014-06-26 transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 14-0007. Remiantis šia ataskaita, nuostolio dydis įvertintas 16 500 Lt (4 778,73 Eur) suma.Nors atsakovas (draudikas) pateikė dar vieną turto vertinimo ataskaitą, surašytą tos pačios įmonės UAB „Smart Claims", tačiau ataskaita parengtą atsižvelgiant į draudiko pateiktą UAB „Impulsana" išvadą pažymint, jog tyrime nurodoma, kad minima transporto priemonė Peugeot 607 galėjo būti apgadinta tik smūgio į priekinį dešinį kampą metu. Antroji draudiko pateikta vertinimo ataskaita objektyviai nepagrindė, kokie konkretūs ieškovui priklausančios transporto priemonės sugadinimai buvo įvertinti, teikiant patikslintą ataskaitą dėl turtui padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundas iš esmės atmetamas.

Dėl ieškinio senaties termino

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Pagal CK. 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3- 177/2014).Byloje reikšminga aplinkybė, kad draudikas po 2014-07-10 atsakymo ieškovui, kuriame nurodė, kad ieškovo nurodytos įvykio aplinkybės techniniu požiūriu nepagrįstos, 2014-08-01 pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiaujant gauti draudimo išmoką. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-26 buvo pareikšti ieškovui įtarimai, o 2015-05-14 ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nepaisant ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal BK 300 str. („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), nutraukimo, atsakovas 2015-07-31 raštu Nr. (03.2H0.6-5568 atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties termino pradžia sietina su atsakovo 2015-07-31 raštu, kuriuo konkrečiai atsisakoma mokėti draudimo išmoką. Esminis draudiko rašte nurodytas motyvas, atsisakant mokėti draudimo išmoką, buvo tai, kad ieškovas nurodė neteisingus duomenis apie įvykį, siekdamas gauti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą kad atsakovui (draudikui) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl duomenų klastojimo fakto, ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog užbaigus ikiteisminį tyrimą ir nenustačius nuskalstamos veikos, atsakovas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo duomenimis ir išvadomis ar išteisinamuoju nuosprendžiu, išmokės draudimo išmoką. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad paties atsakovo kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą įrodo, jog atsakovas nebuvo garantuotas ir užtikrintas savo sprendimu, atsisakant mokėti draudimo išmoką remiantis vien tik UAB „Impulsana" specialisto išvada. Be to, kaip nurodė ieškovas, po 2014-07-10 rašto gavimo ieškovas ieškiniu nesikreipė į teismą, nes 2014-07-10 rašte pagrindu nemokėti draudimo išmokos buvo nurodyta informacija apie UAB „Impulsana" specialisto išvadą MV 2012-46, kuri nebuvo pridėta. Išvada niekada nebuvo pateikta atsakovui. Neišsamus asmens, prašančiojo išmokėti draudimo išmoką informavimas, neatskleidžiant konkrečių įrodymų turinio, lėmė ieškovo sumokimą kad galėjo būti padaryta klaidą o tuo pačiu ir ieškovo nesuvokimą kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti būtent 2014-07-10 neinformatyviu raštu. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovui kreipusis į draudiką, o šiam 2015-07-31 raštu atsisakius mokėti draudimo išmoką, tokio rašto gavimas yra laikytinas ieškinio senaties termino eigos pradžia, kai ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą Pats atsakovas, pateikdamas 2015-07-31 raštą (atsisakymą mokėti draudimo išmoka), kuriame pagrindu nemokėti draudimo išmokos remiasi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga: „Šios specialisto išvados pagrįstumą patvirtina ir atliktas autotechninis tyrimas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-622-14, kuriame taip pat konstatuotą kad dalis nustatytų sugadinimų automobiliuose negalėjo atsirasti deklaruoto eismo įvykio metu, o būtent tiek viename, tiek kitame automobilyje rasti priekinio bamperio sugadinimai galėjo atsirasti tiek juos paveikiant per vidurį stačiu kampu, bet ne kaip nurodo A. M. ir L. R., automobiliams susidūrus priekiams". Pagrįstas ieškovo argumentas, kad šio rašto (atsisakymo) turinys leidžia ieškovui manyti, kad atsakovas apsisprendė nemokėti draudimo išmokos keliais nurodomais pagrindais būtent po ikiteisminio tyrimo užbaigimo, tai yra po 2015-07-31. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2015-11-16, nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, prasidėjusio 2015-07-31.

Dėl įvykio aplinkybių vertinimo

Apeliantas skunde nurodo, kad aplinkybę, jog eismo įvykis buvo draudžiamasis, privalo įrodyti ieškovas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalies nuostatą, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pagal šią įstatymo normą ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Draudikas gali būti atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo tik esant tam tikroms sąlygoms. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindą išvadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012).Byloje neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad 2014-05-25 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavęs į priepriešinę eismo juostą susidūrė su automobiliu Renault Scenic. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Įvykio dalyviai apie įvykį pranešė policijai. Atsakovas neįrodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis, tai yra, kad ieškovas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Tokia išvada buvo padaryta, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir specialistų bei eksperto išvadų visuma.Atsakovas (draudikas), siekdamas, jog įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju, vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 111 bendrųjų sąlygų 4.11 punktu, kuriuo nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei yra suklastojami duomenys apie įvykį ir jo aplinkybes, arba kitais būdais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką. Atsakovas įrodinėjo, kad buvo suklastoti duomenys apie eismo įvykį ir jo aplinkybes. Atsakovas, siekdamas tinkamai pagrįsti atsisakymą mokėti ieškovui draudimo išmoką, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. 2014-08-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. 1 d. (dokumentų klastojimas), kuris nutrauktas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-05-14 nutarimu. Šis procesinis dokumentas patvirtina, kad ieškovas dokumentų neklastojo.Apelianto nuomone, teismo ekspertizės akto išvadoje taip pat nurodyta, kad „Dėl individualizuojančių požymių stokos vienareikšmiškai negalima nustatyti ar automobilių „Peugeot 607" ir „Renault Scenic" sugadinimai buvo padaryti vien jų tarpusavio kontakto metu ir ar automobiliai buvo sugadinti 2014-05-25 deklaruoto eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis". Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo atlikta išsamia išvadų analize, kuria remiantis buvo kritiškai įvertinti atsakovo argumentai, kad teismo trasologinė ekspertizė patvirtino, jog realaus eismo įvykio nebuvo (ieškovas suklastojo įvykio duomenis), nesant galimybių nustatyti individualizuojančių kontakto požymių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tyrimų duomenys patvirtina, kad priekinio bamperio sugadinimai galėjo atsirasti ne tik paveikiant per vidurį stačiu kampu.Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad remiantis fizikiniais dėsniais ir transporto priemonių konstrukcijomis, automobiliui Peugeot 607 visu pločiu atsitrenkus į automobilio Renault Scenic priekmę dalį galėjo būti viršyta Renault Scenic bamperio sijos medžiagos tamprumo modulio riba ir sija ties viduriu galėjo įlinkti. Renault Scenic įlinkis priekiniame bamperyje galėjo susidaryti transporto priemonėms kontaktuojant kaktomuša, o ne tik kontaktuojant standžių ribotų matmenų objektu, ką konstatavo UAB „Impulsana" specialistas savo išvadoje. Tiek iš teismo ekspertizės išvados, tiek iš eksperto paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad remiantis pateikta tyrimui medžiaga - foto nuotraukos darytos po eismo įvykio - nebuvo galima nustatyti nė vieno individualizuojančio požymio, leidžiančių vertinti, ar transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti vien jų tarpusavio kontakto metu ir ar buvo sugadinti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Eksperto paaiškinimais, pateikta ekspertizei medžiaga nebuvo pakankama objektyvioms išvadoms dėl automobilių sugadinimų tarpusavio kontakto metu suderinamumo padaryti.Teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto išvados bei eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu nepaneigia eismo įvykio buvimo fakto, kadangi trasologinė ekspertizė buvo atlikta, remiantis draudiko padarytomis nuotraukomis, bei ne vertinant pačias transporto priemones po eismo įvykio, kas tikėtina galėjo sąlygoti reikšmingų, duomenų stoką, Todėl teismo eksperto išvados dėl individualizuojančių požymių trūkumų, leidžiančių įvertinti, ar automobiliai buvo sugadinti 2014- 05-23 eismo įvykio metu, neleidžia spręsti dėl įvykio duomenų klastojimo ar įvykio nebuvimo. Draudiko pasirinktos UAB „Impulsana" specialisto atliktame tyrime taip pat nėra kategoriškos išvados, jog nėra individualizuojančių požymių, leidžiančių vertinti nebuvus abiejų transporto priemonių kontakto. Tiek atsakovo užsakymu atliktas specialisto tyrimas, tiek teismo paskirtos trasologinės ekspertizės duomenys leidžia daryti išvadą jog nepaneigtas faktas bei egzistuoja tikimybė, jog dvi transporto priemonės Peugeot 607 ir Renault Scenic buvo susidūrę kaktomuša 2014-05-25 eismo įvykio metu, o nuotraukose užfiksuoti apgadinimai galėjo būti sąlygoti šio susidūrimo. Kaip nurodyta teismo ekspertizės išvadoje, tyrimui pateikti duomenys nebuvo pakankami išvadai dėl tarpusavio kontakto nustatymo, trūkstant tarpusavio kontakto individualizuojančių požymių, t. y. nei vienas iš ekspertų nedalyvavo įvykio vietoje, o reikėjo vadovautis pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose automobiliai užfiksuoti jau su atidalintais nuo automobilių priekiniais bamperiais. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog eismo įvykio faktas nustatytas, autoįvykio metu buvo sugadintas automobilis Peugeot 607, toks sugadinimas draudžiamasis įvykis Taisyklių 3 punkto pagrindu ir to pakanka atsirasti draudiko prievolei mokėti draudimo išmoką. Draudimo santykių teisiniu reguliavimu, visų pirma, siekdama užtikrinti nukentėjusio interesų apsaugą. Tuo pagrindu darė išvadą, kad atsakovui neįrodžius, kad ieškovas imitavo eismo įvykį ar suklastojo jo padarinius, t. v. neįrodžius ieškovo kaltu veiksmu, nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, remiantis Taisyklių 4.11 punktu.UAB „Impulsana" specialistas galimybę, jog automobiliai galėjo susidurti judėdami priešpriešiais, priekinėmis dalimis per visą plotį, atmetė remdamasis tuo, jog esant tokioms abiejų automobilių tarpusavio padėtims (susidūrimas judant priešpriešiais, priekinėmis dalimis per visą plotį) negalima paaiškinti esminių a/m „Renault Scenic" priekinės dalies sugadinimų ties jos viduriu susidarymo. Pasak specialisto, esminiai a/m „Renault Scenic" sugadinimai (priekinio bamperio stiprintuvo, priekinio bamperio apdailos, radiatorių, priekinės plastikinės apdailos) susidarė dėl betarpiško kontakto su vertikaliu ribotų matmenų objektu, o elemento su tokiomis savybėmis nėra priekinėje a/m „Peugeot" dalyje; be to, tokiu susidūrimo mechanizmu negalima paaiškinti ir a/m „Peugeot 607" sugadinimų, esančių ties jo priekiniu dešiniu kampu (specialisto išvados tiriamosios dalies 2.4 punktas).Tačiau ieškovas neneigė, kad a/m „Peugeot 607" dešinės pusės apgadinimai atsirado ne eismo įvykio metu, o jau po įvykio: ieškovas pats buvo nurodęs, kad po eismo įvykio buvo iškviestas autovežis, kuris ieškovo transporto priemonę gabeno pas pažįstamą į garažą įvažiuojant į garažą jis papildomai apgadino dešinę pusę, tačiau apie tai draudiką informavo. Kadangi nepaneigta, jog a/m „Peugeot" priekinio bamperio apdailos dešinysis šonas buvo sulaužytas jau po eismo įvykio, remtis pastarąja aplinkybe, kaip paneigiančia eismo įvykio dalyvių nurodytą susidūrimo mechanizmą, nėra pagrindo.Pasak ekspertų, nors ir negalima teigti, kad a/m „Renault Scenic" priekinio bamperio sija ties viduriu buvo įlenkta koncentruotos jėgos (ties šia deformacijos vieta nėra jokių tiesioginio kontakto pėdsakų, priekiniame valstybinio numerio ženkle nėra padaryta gilaus įlūžimo, atkartojančio bamperio sijos įlenkimą), tačiau ši deformacija paaiškinama tuo, kad a/m „Renault Scenic" priekinio bamperio sijos tvirtinimo taškai yra ties sijos galais, kuri pritvirtinta prie lonžeronų galų; bamperio siją veikė išorinė poveikio jėga kryptimi iš priekio ir poveikio jėgos dydis, tekęs į sijos profilio ploto vienetą, viršijo medžiagos, iš kurios buvo pagaminta sija, tamprumo modulio ribą, be to, didžiausias lenkimo momentas susidarė sijos viduryje. Dėl šios priežasties, a/m „Peugeot 607" visu pločiu atsitrenkus į a/m „Renault Scenic" priekinę dalį, galėjo būti viršyta a/m „Renault Scenic" bamperio sijos medžiagos tamprumo modulio riba ir sija ties viduriu galėjo įlinkti. Tai įvertinę, ekspertai padarė techniškai išsamią ir pagrįstą išvadą kad a/m „Renault Scenic" priekinės dalies sugadinimai ties jos viduriu (ne tik bamperio sijos, bet ir jos tvirtinimo kronšteinų deformacija, sulaužyta bamperio apdaila ir apdailos grotelės, pažeisti žibintų tvirtinimai) galėjo būti padaryti automobilių „Peugeot 607" ir „Renault Scenic" susidūrimo metu, jiems judant priešpriešiais, priekinėmis dalimis per visą plotį. Tokia išvada paremta ne tik a/m „Renault Scenic" priekinės dalies sugadinimų vertinimu, bet ir a/m „Peugeot 607" priekinės dalies sugadinimų pėdsakų išsidėstymu - a/m „Peugeot 607" priekinio bamperio sijos kontakto pėdsakai išsidėstę ties viduriu ir jos abiejuose šonuose, kas leido ekspertams daryti išvadą kad a/m „Peugeot 607" priekinė dalis buvo gniuždyta per visą jos plotį ir tokio susidūrimo metu galėjo būti deformuota a/m „Peugeot 607" bamperio sija, tvirtinimo kronšteinai, sulaužyta bamperio apdaila ir apdailos grotelės, pažeisti a/m „Peugeot 607" žibintų tvirtinimai.Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad ekspertizės akte nustatyta, jog a/m „Renault Scenic" priekinės dalies sugadinimai ties jos viduriu (ne tik bamperio sijos, bet ir jos tvirtinimo kronšteinų deformacija, sulaužyta bamperio apdaila ir apdailos grotelės, pažeisti žibintų tvirtinimai) galėjo būti padaryti automobilių „Peugeot 607" ir „Renault Scenic" susidūrimo metu, jiems judant priešpriešiais, priekinėmis dalimis per visą plotį. Tai nepatvirtina UAB „Impulsana" specialisto išvados, kad bamperio sugadinimai galėjo atsirasti tik paveikiant per vidurį stačiu kampu, kuria rėmėsi atsakovas, ir patvirtina eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes.

Dėl žalos dydžio

Pagal CK 6.997 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį draudimo suma - draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus. Šalys, sudarydamos Kasko draudimo sutartį, susitarė, kad draudimo suma yra transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną (draudimo liudijimas Nr. AC 201507).Ieškovas prašomą priteisti iš atsakovo draudimo išmokos dydį grindė byloje pateikta paties atsakovo užsakymu UAB „Smart Claims" parengta 2014-06-26 transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 14-0007, pagal kurios duomenis nuostolio dydis įvertintas 16 500 Lt (4 778,73 Eur) suma. Būtent šią sumą ir prašė priteisti ieškovas. Atsakovas savo paties užsakytos ataskaitos neginčijo. Atsakovas (draudikas) pateikė dar vieną turto vertinimo ataskaitą, 2015-12-29 surašytą tos pačios įmonės UAB „Smart Claims", tačiau ataskaita parengtą atsižvelgiant į draudiko pateiktą UAB „Impulsana" išvadą pažymint, jog tyrime nurodoma, kad minima transporto priemonė Peugeot 607 galėjo būti apgadinta tik smūgio į priekinį dešinį kampą metu. Ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą yra 2775,19 Eur.Teisėjų kolegija sutinka, kad antroji draudiko pateikta vertinimo ataskaita objektyviai nepagrindė, kokie konkretūs ieškovui priklausančios transporto priemonės sugadinimai buvo įvertinti. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad konkrečiu duomenų apie sugadinimus ir vertes negalėjo pateikti ir draudiko atstovas teismo posėdžio metu. Be to, kaip aptarta, UAB „Impulsana" išvada buvo sukritikuota teismo eksperto, todėl teismas pagrįstai jos pagrindu atliktais paskaičiavimais ir nesirėmė. Teismo trasologinės ekspertizės išvadose nepaneigta tikimybė, kad transporto priemonės galėjo susidurti ir kaktomuša, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, įvertinus po eismo įvykio užfiksuotus transporto priemonių sugadinimus. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra paneigtas pirmosios draudiko užsakymu atliktos 2014-06-26 transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 14-0007, pagal kurios duomenis nuostolio dydis įvertintas 16 500 Lt (4 778,73 Eur), atitikimas automobilio sugadinimo pobūdžiui ir ataskaitos teisingumas.Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 111 8.1. p. nustatyta, jog draudimo išmoka yra lygi dėl draudžiamojo įvykio patirtų ir pagal šių taisyklių sąlygas draudiko kompensuojamų nuostolių dydžiui, iš jo išskaičiavus draudimo sutartyje numatytą išskaitą. Draudimo sutartimi susitarta taikyti 10 proc. dydžio išskaitą transporto priemonės sunaikinimo atveju. Apeliantas skunde pagrįstai nurodė, kad nuostolio dydžiui esant 4778,73 Eur, priteistina suma turėjo būti mažintina 477,87 Eur (10 proc.) besąlygine išskaita. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šio argumento neginčijo.Teisėjų kolegija 10 procentų mažina priteistą sumą ir priteisia 4300,86 Eur draudimo išmoką.Ieškovas patyrė 350 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos išlkaidų, iš kurių 315 Eur priteisiama ieškovui iš atsakovo. Atsakovas sumokėjo 108 Eur žyminį mokestį, todėl atsakovui iš ieškovo priteisiama 11 Eur žyminio mokesčio. 10 procentų mažintina ieškovui iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma priteisiant 1557 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui A. M. iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per filialą Lietuvoje, 4300,86 Eur draudimo išmoką ir 1 557 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui A. M. iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per filialą Lietuvoje, 315 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti atsakovui AAS Gjensidige Baltic, veikiančiam per filialą Lietuvoje, iš ieškovo A. M. 11 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.