- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- e2-4218-837/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03201-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Jasonas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo S. L. 125,53 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. gegužės 4 d. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą interneto tinklalapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini), įvykusios avarijos metu buvo apgadintas UAB ,,Circle K Lietuva“ (buvusi UAB ,,Statoil“) priklausantis turtas – dujų užpylimo žarna. Avarija įvyko dėl transporto priemonės ,,Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo S. L. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo 251,05 Eur draudimo išmoką.
Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPSVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį (pabėgimą iš eismo įvykio vietos) S. L. atžvilgiu nebuvo pradėta, tačiau teismas pažymi, kad net ir nenustačius kaltininko veiksmuose tyčios turėtų būti taikomos TPSVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio nuostatos, kad kaltė gali pasireikšti ir dėl neatsargumo ar civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės. Šioje situacijoje atsakovo S. L. civilinė atsakomybė kyla be kaltės, nes žalą jis padarė valdydamas didesnio pavojaus šaltinį (CK 6.270 straipsnis). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 punktu, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Esant minėtoms aplinkybėms, atsakovui kyla prievolė grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 125,53 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas žalą atlygino, nėra ir šalys tokių įrodymų nepateikė (CPK 176–179 straipsniai). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 125,53 Eur draudimo išmoką yra pagrįstas.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.
Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas (CK 6.245, 6.233, 6.270 straipsniai). Iš atsakovo priteistinas 125,53 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 80, 93 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,53 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 53 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį – AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.