Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. J., gimusi(duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje, (toliau – UAB) „B.“ administratore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J., būdama UAB „B.“ atsakingu asmeniu už darbuotojų paiešką ir įdarbinimą, aptarusi darbo pobūdį, darbo vietą, darbo užmokestį, 2020 m. birželio 27 d., leido dirbti A. P. virėjo pareigose, UAB „B.“ veiklos vykdymo vietoje, lauko kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini),, Palanga, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. G. J. su A. P. sutarė, kad jis bus priimtas virėjo pareigoms, pilnam etatui, mokant 3,3 EUR už valandą. Patikrinimo metu 2020-06-27 16:35 val. A. P. dirbo UAB „B.“ lauko kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini),, Palanga, ruošė mėsą. Tokiu būdu bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. J. teismo posėdžio metu pripažino padarytą nusižengimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad ji buvo įgaliota direktoriaus įsakymu įdarbinti darbuotojus. Penktadienį vakare, birželio 26 d. telefonu susitarė su A. P. dėl darbo. Susitarė su juo susitikti šeštadienį. Aptarė darbo užmokestį – 3,30 Eur per valandą. A. P. atvyko šeštadienį pasibandyti. Buvo pasiruošęs, davė jam aprangą. Buvo paruošiamojoje virtuvėje, susipažino su produktais, dalyvavo procese, ruošė maltinukus, tačiau nekepė mėsos. Toje bendrovėje pati dirba nuo spalio mėnesio pradžios, žino, kad jokių pasibandymų negali būti, turi būti įdarbintas asmuo. Ji nusirašė visus darbuotojo duomenis ir išsiuntė buhalterijai, el. paštu prieš patikrinimą. Tačiau buvo didelis darbo krūvis, todėl užmiršo viską sutvarkyti iki galo. Tiesiog įvyko klaida. Toks atvejis pirmas, bendrovė nėra buvusi bausta už nelegalius darbuotojus. Prašo paskirti minimaliausią baudą, nes šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki, gaunamas darbo užmokestis yra 536 Eur, turto neturi, nuomojasi būstą.

Teikdama paaiškinimą ikiteisminio tyrimo metu G. J. kaltę taip pat pripažino, nurodė analogiškas nusižengimo padarymo aplinkybes, kaip ir teisme, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi (b. l 8)

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. J. prisipažinimo, padarytą nusižengimą patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Tačiau pagal Darbo kodeksą ir teismų praktiką, įgaliotas asmuo negali būti suprantamas kaip įgaliotinis pagal civilinio kodekso nuostatas, nes darbo santykių prasme darbdavio įgaliotas asmuo yra darbovietės administracijos pareigūnas, kuriam pagal pareigybinius įgaliojimus, įstatymą ir/ar įmonės dokumentus pavesta įgyvendinti darbuotojų įdarbinimo funkcijas.

Vadovaujantis teismų praktika dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį nusižengimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas, tačiau kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį.

Šiuo atveju G. J. 2019 m. spalio 3 d. direktoriaus įsakymu buvo pavesta vykdyto darbuotojų atranką, priėmimą į darbą, darbo sutarčių rengimą, taigi atsakinga už darbuotojų atranką bei įdarbinimą, taigi G. J. pagal bendrovės vadovo rašytinė pavedimą įgyvendino bendrovės darbuotojų įdarbinimo funkcijas, dėl ko yra tinkamas nusižengimo subjektas.

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad A. P. realiai dirbo UAB „B.“ naudai, kurios darbuotoja vadybininkė G. J. 2019 m. spalio 3 d. direktoriaus įsakymu buvo atsakinga už darbuotojų įdarbinimo funkcijas, o A. P. ir UAB „B.“ santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama G. J. nurodė, kad A. P. tik pasibandyti, ar jam tinka darbas, tačiau DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju G. J. nesilaikė. Su A. P., 2020 m. birželio 27 d., kuomet jis pradėjo dirbti virtuvėje, jau turėjo būti sudaryta darbo sutartis, ir mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą turėjo būti pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, tuo labiau, kad A. P. prašymą dėl priėmimo į darbą buvo pateikęs jau 2020 m. birželio 25 d. Tačiau šie veiksmai šiuo atveju nebuvo atlikti.

Pripažįstama, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog G. J., būdama UAB „B.“ atsakingu asmeniu už darbuotojų atranką ir įdarbinimą, 2020 m. birželio 27 d. leido dirbti A. P. virėjo pareigose, t. y. UAB „B.“ veiklos vykdymo vietoje, lauko kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini),, Palanga, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą, įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000,00 Eur iki 5000,00 Eur.

G. J. prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai skirti mažesnė baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti švelnesnes nuobaudas nei jos numatytos sankcijoje už padarytus pažeidimus. G. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. J. yra jauno amžiaus, turi nedidelę darbo patirtį, gauna nedideles pajamas, registruotino turto neturi. Nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, buvo vienkartinis, padarytas per neapdairumą, nes iš karto po patikrinimo duomenys apie darbuotojo priėmimą į darbą buvo perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, duomenų apie jos teistumus, administracinius baustumus byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie ankstesnius bendrovės analogiškus nusižengimus. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino susidariusią ekonominę situaciją, tai, kad ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas taip pat neprieštaravo švelnesnės nuobaudos paskyrimui, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti G. J. paskyrus mažesnio dydžio baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda. Teismo vertinimu, tokios nuobaudos paskyrimas yra adekvatus padarytam administracinio nusižengimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjos asmenybei, bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

G. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct ) baudą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 20119469268. Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.