- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- N-62-2917-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimo L. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. spalio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas L. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F378696 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad L. R., 2008 m. spalio 11 d., 18.27 val., Vilniuje, Žemaitės ir Naugarduko gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Sharan”, v. n. (duomenys neskelbtini), prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio automobiliui „Mazda Xedos 6”, v. n. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. L. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Protokole pažymima, jog tokia veika L. R. pažeidė KET 106 ir 232 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažino L. R. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą; pripažino L. R. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos; vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, L. R. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad L. R. prisipažino kaltu padaręs tik administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Rėmėsi ATPK 284 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, vertinant, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra būtina nustatyti, jog asmuo veikė tyčia. Sprendė, kad tai, jog L. R. veiksmuose buvo tyčia, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad A. K. (A. K.) Žemaitės g. važiavo pirmąja eismo juosta, o L. R. – antrąja eismo juosta, kad pastarasis Žemaitės ir Naugarduko gatvių sankryžoje norėjo persirikuoti į pirmąją eismo juostą, kad automobilių apgadinimai rodo, jog L. R. turėjo matyti priekyje pirmąją eismo juosta važiuojantį automobilį ir tai, jog, persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, jis pavojingai prie minėto automobilio priartėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats L. R. nurodė, jog matė sankryžoje jam iš dešinės sustojusį raudonos spalvos automobilį. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas L. R. duotus paaiškinimus, kad jis automobilių susidūrimo nepajuto ir nepamatė, vertino kritiškai. Pažymėjo, jog jo kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus taip pat buvo įrodyta byloje surinkta medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nenustatė L. R. administracinę atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į L. R. asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, jo atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
III.
L. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimą dalyje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti; likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde remiasi ATPK 256 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas priešingai, pažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimus. Pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Akcentuoja, kad jokių susidūrimo (kontakto) su kitu automobiliu požymių (kontaktinio smūgio, brūkštelėjimo, kokio nors triukšmo, garso ir pan.) jis nepajuto ir neišgirdo. Nurodo, jog būdamas įsitikinęs tuo, kad neįvyko joks eismo įvykis, jis ramiai nuvažiavo toliau. Teigia, jog tik 2008 m. spalio 22 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jis galimai kliudė kitą automobilį. Pažymi, kad jis neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio, kadangi jo automobilis buvo apdraustas ir techniškai tvarkingas, o jis pats neturėjo jokių galiojančių administracinių nuobaudų. Tą patvirtinta ir tai, jog į policijos įstaigą jis atvyko nepanaikinęs automobilio priekinio bamperio įbrėžimų. Vertina, kad tą aplinkybę, jog jis nepajuto ir nepamatė automobilių susidūrimo, patvirtina ir tai, jog abiejų automobilių apgadinimai yra nežymūs. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodė, kokias konkrečiai KET nuostatas jis, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidė. Akcentuoja, jog jo darbovietė jį charakterizuoja teigiamai, jis turi 3 mažamečius vaikus, o jo žmona šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jis gauna minimalų darbo užmokestį, todėl jam automobilis ir teisė jį vairuoti yra būtini. Be to, tai yra reikalinga ir jo darbo funkcijų atlikimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
L. R. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4 000 iki 5 000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliantas neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutinka, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. R. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, buvo įrodyta byloje surinkta medžiaga (Protokolu (b. l. 2), 2008 m. spalio 11 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), 2008 m. spalio 11 d. eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), nukentėjusiojo A. K. (A. K.) 2008 m. spalio 11 d. paaiškinimu (b. l. 5), fotolentele prie bylos Nr. 3-14499/1613 (b. l. 11-13), 2008 m. spalio 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu Nr. 3-14499/1613 (b. l. 14)), be to, kaip jau buvo minėta, to neneigia ir pats L. R. (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolas, b. l. 23-25), tačiau nesutinka, kad nagrinėjamu atveju buvo įrodyta, jog apeliantas iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2198/2009).
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog L. R. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, atsižvelgė į tai, kad jis pats nurodė, jog matė sankryžoje jam iš dešinės sustojusį raudonos spalvos automobilį, todėl turėjo suvokti, kad, persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, pavojingai prie jo prisiartino. Teisėjų kolegija vertina, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra grindžiama prielaidomis. Apeliantas teigia, kad jis savo ir A. K. vairuotų automobilių susidūrimo nepajuto, taip pat negirdėjo, nes jo vairuotame automobilyje tuo metu grojo muzika. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nesistengė panaikinti jo vairuoto automobilio apgadinimo pėdsakų. Be to, ir nukentėjusysis paaiškino, kad jo vairuotą automobilį kliudęs automobilis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Šios aplinkybės duodą pagrindą abejoti, jog apeliantas iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Abiejų automobilių apgadinimai taip pat nepaneigia, kad L. R. galėjo nepajusti ir neišgirsti įvykusio susidūrimo. Todėl nagrinėjamu atveju yra būtina vadovautis in dubio pro reo principu ir kilusias abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kas reiškia, kad, neįrodžius L. R. tyčios, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo jo atžvilgiu turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimas atitinkamai keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį, kuria L. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. R. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti; nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, L. R. paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos ir L. R. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 menėsių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, panaikinti. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.