- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-05-26
- Bylos Nr.
- 2-267
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė (pran.), Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- B. V., V. B.
- Ieškovas
- D. B., S. J., J. B.
- Atsakovas
- B. B.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus I-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. V. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkinti pareiškėjų B. V. ir V. B. pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-126-260/2005 pagal ieškovų D. B., S. J. ir J. B. ieškinį atsakovams B. B., atstovaujamam globėjos B. V., ir V. B., tretieji asmenys Alytaus I-ojo notarų biuro notarė Nijolė Liubamirskienė, Alytaus miesto savivaldybė, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. B. , S. J. ir J. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiais 2002 m. gruodžio 31 d. tarp B. B. , atstovaujamo jo globėjos B. V., ir V. B. sudarytus nekilnojamo turto, esančio A. Juozapavičiaus g. 51, Alytaus mieste, pirkimo - pardavimo sutartį ir šio turto priėmimo - perdavimo aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu už akių šį ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko atsakovai bei jų atstovė, kurie prašė bylos nagrinėjimą atidėti motyvuojant tuo, kad atsakovus atstovaujanti advokatė yra užimta kitoje byloje. Teismas pripažino, kad atsakovai bei jų atstovė į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties ir vadovaudamasis CPK 246 straipsnio pirmąja dalimi konstatavo, jog jų nurodyta aplinkybė nėra laikoma svarbia priežastimi.
Šalies argumentai
Atsakovo B. B. globėja B. V. ir atsakovas V. B. pateikė teismui pareiškimus dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, prašydami jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 5 d. nutartimi šių pareiškimų netenkino. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai į teismo 2005 m. gruodžio 7 d. posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes jų atstovės negalėjimas atvykti į teismo posėdį nelaikomas svarbia priežastimi. Be to, pareiškimuose nurodyti argumentai negali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui: atsakovo B. B. globėja B. V. ir atsakovas V. B. yra motina ir sūnus, todėl sudaryti ginčijamą sandorį jiems draudė CK 3.244 straipsnio ketvirtoji dalis. Teismas taip pat laikė, kad nepagrįsti atsakovų argumentai dėl teismo neteisingai nustatytos ieškinio sumos, nes CPK 86 straipsnio pirmoji dalis suteikia teismui teisę nustatyti ieškinio sumą. Įrodymų, kad ieškovų nurodyta ieškinio suma yra neteisinga, atsakovai nepateikė.
Atsakovo B. B. globėja B. V. ir atsakovas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės: patenkinti pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą apeliantai motyvuoja tuo, kad:
1. Apeliantai be savo atstovės negalėjo tinkamai atstovauti savo interesų. Teismas be pagrindo nelaikė apeliantų atstovės užimtumo kitose bylose svarbia priežastimi, nes teismo posėdžio data su apeliantų atstove nebuvo derinta, ir byla paskirtą tą pačią dieną, kai apeliantų atstovė jau turėjo įsipareigojimą dalyvauti dvejose kitose bylose, kuriose posėdžio data su ja suderinta anksčiau. Pagal CPK 156 straipsnio komentarą atstovo dalyvavimas kitoje byloje turėtų būti laikomas nesvarbia priežastimi tik tada, jeigu teismas su juo iš anksto suderino posėdžio datą, o dalyvavimas kitoje byloje priklausė vien nuo jo valios. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta ši byla (CPK 285 str. 3 d. 2 p., 288 str. 4 d.);
2. Teismas neįvertino apeliantų pateiktų įrodymų ir argumentų, nors, priimdamas sprendimą už akių, tai privalėjo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004), tačiau apeliantų pateiktų įrodymų ir argumentų teismas neįvertino. Nagrinėjamuoju atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas turint teismo leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą, laikantis įstatymo reikalavimų, o turto pirkėjas yra sąžiningas įgijėjas;
3. Teismas neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir neaišku kuo remdamasis nustatė ginčo turto vertę. Tokiu būdu ieškinio kaina buvo nepagrįstai padidinta ir nustatytas pernelyg didelis žyminio mokesčio dydis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai D. B. , S. J. , J. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Savo prašymą ieškovai motyvuoja tuo, kad:
1. Nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai į minimą teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, tačiau jie neprašė teismo posėdį atidėti, nepasirinko kito atstovo, vietoje negalinčio dalyvauti, ir neatvyko į teismo posėdį;
2. Nepagrįsti atsakovų argumentai dėl neteisingai nurodytos ieškinio kainos ir per didelio žyminio mokesčio, nes atsakovų nurodyta ginčo turto rinkos vertė neatitinka realios rinkos vertės, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams bei visuotinai žinomoms aplinkybėms;
3. Teismo leidimas parduoti neveiksnaus asmens B. B. nekilnojamąjį turtą jo globėjos sūnui išduotas bei turto pardavimo sandoris sudarytas nesilaikant įstatymo reikalavimų (CK 3.244 str. 4 d.), todėl atsakovas V. B. nelaikytinas sąžiningu turto įgijėju.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kaip žinoma, sutinkamai su CPK 288 straipsnio ketvirtąja dalimi sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, kai šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir kai jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl šios priežasties neteisingai pritaikė CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Dėl atsakovų neatvykimo į teismo posėdį.
Nagrinėjamoje byloje atsakovai bei jų atstovė advokatė prašė atidėti bylos nagrinėjimą argumentuodami tuo, kad advokatė tuo metu yra užimta kitoje – baudžiamojoje, byloje (t. 1, b. l. 144 - 147). Teismas, kaip minėta, šią priežastį nepripažino svarbia, laikė, jog atsakovai bei jų atstovė į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties ir priėmė sprendimą už akių.
Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad teismas, atmesdamas atsakovų prašymą ir išnagrinėjęs šią bylą jiems nedalyvaujant, pažeidė atsakovų proceso teises. Pagal CPK 42 straipsnį, nustatantį šalių teises ir pareigas šalys ir proceso dalyviai turi teisę būti teismo išklausyti ir teismas privalo užtikrinti šios teisės įgyvendinimą. Tai užtikrina ir CPK 15 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso žodiškumo principas. Siekiant įgyvendinti paminėtas nuostatas CPK normose yra įtvirtinta taisyklė, kad skiriant bylą nagrinėti, siunčiant teismo šaukimus ar pranešimus, nustatant įvairius procesinius terminus būtina užtikrinti, jog proceso dalyviai turėtų realią galimybę atvykti į teismą, tinkamai atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau šioje byloje teismas nesilaikė nurodytų civilinio proceso nuostatų.
Buvo paminėta, kad byla buvo atnaujinta teismo 2005 m. sausio 26 d. nutartimi ir paskirta nagrinėti 2005 m. vasario 7 d. 11.00 val. Tuo tarpu atsakovams V. B., B. B. globėjai B. V. šaukimai buvo įteikti sausio 28 d., o jų atstovei advokatei sausio 31 d. (t. 1, b. l. 135 - 142). Taigi atsakovams apie šios bylos nagrinėjimą buvo pranešta vos prieš savaitę. Todėl teismas, paskyręs bylą nagrinėti po labai neilgo laiko tarpo ir iš anksto nesuderinęs nagrinėjimo laiko su atsakovų atstove, atsakovų nurodytą neatvykimo į teismą priežastį neturėjo pagrindo laikyti nesvarbia ir priimti sprendimą už akių (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso koncentruotumo principas (CPK 7 str.) turi būti įgyvendinamas nepažeidžiant dalyvaujančių asmenų civilinio proceso teisių.
Dėl atsakovų argumentų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK 285 straipsnio taikymo, tai yra sprendimo už akių priėmimo klausimais, yra ne kartą nurodęs, jog teismas priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netiriant šių įrodymų turinio, tačiau įvertinant teisinį jų pagrindą. Tuo tarpu iš minimo teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nesilaikė šių reikalavimų. Taip, atsakovai nuo pat šios civilinės bylos iškėlimo pradžios kėlė klausimą dėl per didelės ieškinio sumos, atitinkamai, bylos teismingumo. Nurodė, kokie byloje esantys įrodymai, jų manymu, pagrindžia šiuos teiginius. Patys ieškovai dublike suformulavo prašymą teismui skirti ekspertizę ginčo nekilnojamojo turto vertei nustatyti (t. 1, b. l. 86). Teismas 2004 m. spalio 28 d. nutartimi nutaręs atleisti ieškovus nuo 3 218 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pasisakė ir dėl ekspertizės skyrimo. Teismas nenurodydamas argumentų, konstatavo, jog kad ieškovų įvardinta ieškinio suma 119 891 Lt nėra aiškiai neatitinkanti turto rinkos vertės, todėl skirti ekspertizę netikslinga.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau atsakovų pateiktų įrodymų šiuo klausimu iš viso nenagrinėjo, o atmesdamas atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas pasirėmė vien CPK 86 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad teismui suteikta teisė nustatyti ieškinio sumą. Kaip žinoma, ieškinio sumos nustatymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos teismingumu, o bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, todėl paminėti atsakovų argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų pareiškimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ją panaikina, patenkina atsakovų pareiškimus, panaikina minimą teismo sprendimą už akių, atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės ir šią bylą perduoda nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 288 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio antruoju punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti, patenkinti pareiškėjų B. V. ir V. B. pareiškimus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir perduoti ją nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.