Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiajam V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A K, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, VRM pensininkas, dirbantis D. L. ūkyje vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009-03-16 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d., atimant teisę dirbti teisėsaugos institucijose keturiems metams, konfiskuojant turto, kurio vertė 1100 Lt, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2012 m. balandžio 2 d. apie 18 val. 45 min. Biržų m. Respublikos g. 2A, viešoje vietoje, O. V. rūbų parduotuvėje, parduotuvės darbo metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: išplūsdamas parduotuvėje buvusį V. P. necenzūriniais žodžiais, tyčia abiejų rankų kumščiais suduodamas V. P. 11 smūgių į veidą, galvą, sprandą, rankas ir į kitas kūno vietas, kojos keliu suduodamas vieną smūgį į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių obuolių junginėse, muštinę žaizdą kairiame antakyje, odos nubrozdinimus už dešinės ausies ir apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairio kampo, skruostų ir kaktos minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, tuo nežymiai sutrikdydamas V. P. sveikatą. Ši veika atitinka BK 284 str. 1 d.

Apklaustas kaltinamuoju A. K. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012 metų balandžio mėn. 2 d. išėjo pensiją. Atvažiavęs prie parduotuvės „Norfa“, esančios Respublikos gatvėje, Biržuose, susitiko V. P., kuris iš jo tyčiojosi, įžeidinėjo, tai matė žmonės, buvę aikštelėje. Susistumdė abu ir išsiskyrė. Konfliktas įvyko, nes V. P. linko prie kaltinamojo žmonos, vaiko, ne kartą su juo dėl to konfliktavo. Grįžus namo dukra pasakė, kad mama su draugais gėrė alkoholį, ten vėl buvo dėdė ir ją glostė. Žmona buvo namuose, tačiau jos nieko neklausė, nes jau nebendravo. Tuomet nuvyko į parduotuvę, įėjęs pamatė nukentėjusįjį su O. V. geriančius, paklausė, ko lenda prie vaiko, ėmė stumdytis, norėjo jį sugriebti ir išsivesti į lauką, jis nėjo, tada abu apsistumdė, jis spardė kojomis, konfliktas truko apie minutę. Įsitikinęs, kad tiek smūgių nesudavė, gal vieną smūgį ir sudavė, nes bandė užlaužti ranką, tai iš alkūnės kokį kartą ir kliuvo. Neatsimena, kuri buvo valanda, nežiūrėjo, ar parduotuvė dirba, bet durys buvo atviros. V. P. su O. V. gėrė šampaną, ant stalo stovėjo butelis ir įpilta taurė. Nežino, iš kur V. P. atsirado sužalojimai, jis pastoviai būdavo nukentėjęs, jį kas nors sumuša. Santykiai su V. P. iki įvykio buvo įtempti, jis du metus buvo kaltinamojo žmonos meilužis, tik jo prašė, kad nelįstų prie vaiko. Jam irgi buvo padaryti sužalojimai, jie atsirado grumiantis su V. P.. Įėjęs į parduotuvę paklausė, ko lenda prie vaiko ir griebė vesti laukan. Įvykio dieną buvo blaivus. Parduotuvėje pirkėjų nebuvo. Į parduotuvę atvyko todėl, kad vaikas pasiskundė, nes „vėl tas dėdė lenda prie manęs“. Iš dukros pasakymo suprato, kad mama tuo metu buvo kartu su dukra. Po šio įvykio nutraukė santuoką su žmona. Konfliktas įvyko prieš 19 val., prieš parduotuvės uždarymą. Žmona K. K. negirdėjo dukros pasakojimo. Savo veiksmais siekė paaiškinti nukentėjusiajam, kad jis nelįstų prie vaiko, kariauja su juo jau du metus. Girtumas nebuvo nustatytas, jis į medikus tą dieną nesikreipė, juk apsistumdė ir tiek.

Kaltinamojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

N. V. P. parodė, kad su kaltinamuoju anksčiau buvo kolegos, dirbo policijos komisariate, dabar santykiai nekokie. 2012 metų balandžio 2 d. užėjo į parduotuvę Respublikos gatvėje, buvo apie 18 val. 30 min., O. V. pasiūlė arbatos, atsisėdo pasikalbėti, į parduotuvę įėjo A. K., rėkė „gaidy, užmušiu“, pribėgęs ėmė smūgiuoti į sėdintį nukentėjusįjį, iškeikė necenzūriniais žodžiais, prakirto antakį, po to išėjo, o nukentėjusysis iškvietė policiją ir nuvyko į ligoninę. Tą dieną į parduotuvę atėjo pirmą kartą, su kaltinamojo žmona asmeninių santykių nepalaikė, nebuvo susitikęs jos nei dukros tą dieną. A. P. dvare buvo vestuvėse, ten vyko konfliktas su A. K.. Kaltinamasis įvykio dieną jam padarė sužalojimus – prakirstas antakis, akys pamėlynavo, akių obuoliai raudoni, skaudėjo žandikaulį, sprandą, daugiau buvo sužalota galva. Grįžus namo labai svaigo galva, į gydytojus kreipėsi iš karto po įvykio. Medikai siūlė gultis į ligoninę, bet jis dėl mamos metinių atsisakė. Mėnesį laiko buvo nedarbingas, kas savaitę lankėsi pas gydytojus. Nedarbingumo atveju moka ne SODRA, o darbdavys. Prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos dėl visų jo išgyvenimų, skausmo, dažnai skauda galvą, mamos metinėse dalyvavo sužalotas, prastai atrodė, turtinė žala – vaistai ir negautas darbo užmokestis. Tiksliai negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių, ne mažiau 6-7, kaltinamasis smūgiavo abiem rankom, viskas truko neilgai, pribėgo įsiutęs. Plūdo necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad užmuš. Jis nežinojo, kad ta diena buvo paskutinė kaltinamojo darbo diena policijoje. Tą dieną K. K. su dukra nebuvo sutikęs. Kitų asmenų parduotuvėje nebuvo, tik pardavėja. Tą dieną iki įvykio kaltinamojo susitikęs nebuvo. Iš Kristinos pastabų, kad netinkamai bendrauja su jos dukra, nebuvo gavęs. Įtaria, kad A. K. buvo neblaivus, nes blaivus žmogus tokių sužalojimų nepadarytų. Teko nakvoti pas kaltinamojo uošvius, kartą ar du, vežė į oro uostą kaltinamojo žmoną su vaiku, yra su jomis buvęs filme. Bandė gintis, kai jam smūgiavo, nes moka kovinius veiksmus. Nežino, ar tai priekaištavimas iš kaltinamojo pusės, kad bendravo su jo žmona. Buvo su kaltinamojo dukra baseine, ten buvo daug žmonių. Kai jis buvo mušamas, O. V. šaukė, kad baigtų. Nežinojo, kad tą dieną A. K. buvo atleistas iš darbo. K. K. buvo jo bendradarbė, kartu dirbo iki 2012 metų vasario 1 d. Iš Nukentėjusiųjų nuo smurto asmenų fondo gavo apie 6000 Lt išmoką, tikslios sumos negali pasakyti.

L. O. V. parodė, kad jai priklausanti parduotuvė yra šalia parduotuvės „Norfa“, 2012-04-02 prieš pat darbo pabaigą parduotuvėje sėdėjo su V. P. ir kalbėjosi, jis sėdėjo prie stalo, V. P. minkštasuolyje, gėrė arbatą. Atėjo A. K., išvadino V. P. necenzūriniais žodžiais ir puolė jį, jis buvo atsisukęs nugara į liudytoją. Nematė, kokius smūgius sudavė, paskui matė sužalotą V. P. veidą. Dieną buvo atėjusi K. K. su dukra, V. P. tuo metu nebuvo. Nespėjo pamatyti, ar A. K. buvo girtas, konfliktas truko gal 10 min. V. P. iš antakio bėgo kraujas. Smūgių ji neskaičiavo, A. K. sakė, kad nebedirba policijoje ir jam viskas vienodai. K. K. pasakojo, kad vyras naudoja smurtą prieš ją, tai buvo pirmas atvejis, kai parduotuvėje vyko konfliktas, buvo parduotuvės darbo laikas. Nežino, kodėl tarp vyrų kilo konfliktas, į jų asmeninius santykius nesikiša. K. K. yra jos draugė. Išeidamas A. K. keletą necenzūrinių žodžių pasakė ir liudytojai. Konflikto metu ji nieko nesakė, tiesiog pasitraukė prie sienos ir sėdėjo, tai jai sukėlė baimę. Apie A. K. ir V. P. konfliktus jai nėra žinoma. Po incidento sutvarkė parduotuvę. A. K. apie vaiką atėjęs nekalbėjo, jis tiesiog keikėsi.Tuo metu klientų parduotuvėje nebuvo.

Liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Apie įvykį negali nieko pasakyti, nes nematė. Tą dieną parduotuvėje buvo dienos metu, apie 13 val. Tą dieną V. P. nematė. Su A. K. susitiko apie 20 val. savo gyvenamojo namo kieme, jis grįžo piktas, užgauliojo ją, dukra tuo metu buvo namie. Sutuoktiniui nepatikdavo, kad ji su kažkuo draugauja, atiminėdavo telefoną, dukrai V. P. patiko kaip žmogus. Gal dukra bendravo su tėčiu tą dieną, ji nematė, dukra mėgsta pafantazuoti. Iš O. V. sužinojo, kad V. P. buvo sumuštas. Buvęs sutuoktinis linkęs smurtauti, jai taip pat yra iškelta byla dėl smurtavimo. Nežino, kokios parduotuvės darbo valandos.

Liudytojas J. T. parodė, kad V. P. pažįsta iš matymo, yra jį gydęs ambulatoriškai. Neprisimena gydymo eigos, gali pasakoti tik pagal įrašus ligonio kortelėje. Kortelėje nepažymėta, kada ligoniui išimtos siūlės, nors turėjo pažymėti. Planuota siūles išimti po 13 dienų nuo susiuvimo, siūlių išėmimo laikas priklauso nuo to, kokia yra žaizda. Paprastai siūles išima po 7 dienų, jei susiūta su žaizdos tempimu, išimama ir po dviejų savaičių. Siūlių išėmimo laikas priklauso nuo žaizdos lokalizacijos, nuo traumos mechanizmo. Muštinėje žaizdoje siūlės laikomos ilgiau negu pjautinėje. Neprisimena siūlių išėmimo, negali pasakyti, kas išėmė. Paprastai sesutė išima siūles dalyvaujant gydytojui. Ligonio pasakymas, kad „siūlės buvo įaugusios“, yra jo subjektyvus pasakymas, būna, kad siūlė pasidengia šašu, tai nėra siūlų įaugimas. Atvejis nebuvo išskirtinis, todėl neatsimena, užmiršo įrašyti, kada išimtos siūlės.

Ekspertas G. Serbenta teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą apie V. P. padarytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą. Patvirtino, kad kirstinė antakio žaizda yra nesunkus kūno sužalojimas, smegenų sukrėtimas gal nepasitvirtino. Abejonių nekilo, pasitvirtino nedarbingumo trukmė. Nebuvo duomenų apie ankstesnius V. P. sužalojimus. Buvo sužalotas poodinis akių vokas. Negalima analizuoti kiekvieno sužalojimo atskirai, reikia imti sužalojimų visumą, kai kurie sužalojimai atskirai imant, būtų priskiriami nežymiems, antakio prakirtimas priklauso nuo gijimo. Girdėjo, kad žaizda buvo gili, pats jos nematė. Kvituose nurodyti vaistai yra tepalai, nuo skausmo. Sužalojimų sprando srityje nėra. Tvirtina, kad V. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Ekspertė J. G.-Dorošenko posėdžio metu patvirtino Ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta, kad V. P. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Ji paaiškino, kad nusiskundimai galvos skausmu yra subjektyvus dalykas, jie kaip sužalojimai nevertinami, vertinami tik objektyvūs dalykai. Nukentėjusiojo žaizda yra sąlyginai maža, apie 1.5 cm. ilgio, tokios žaizdos sugyja paprastai per savaitę, 14 dienų gydymas yra per ilgas laiko tarpas. Nėra duomenų, kada išimtos siūlės. Apie žaizdos pūliavimą duomenų nėra. Jei siūlės išimamos vėliau nei po 10 dienų, med. dokumentuose tai turi būti motyvuojama. Kraujosruvos gali būti gydomos ilgiau, dėl to galėjo būti tęsiamas nedarbingumas, taisyklių komentare kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nėra gydytojo įrašo, kad žaizda pūliavo. Vien remiantis nukentėjusiojo pasakojimu negali būti konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam galvą galėjo skaudėti dėl padidėjusio kraujospūdžio, dėl esamos situacijos – vyko ikiteisminis tyrimas, dėl prieš tai turėtų ligų, visų anksčiau buvusių ligų paūmėjimai nebuvo vertinami vertinant sužalojimo mastą.

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 484/12 (05) nurodyta, kad A. K. nustatyta poodinės kraujosruvos pilvo dešinėje pusėje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-04-02, į ką nurodo gelsvas kraujosruvų atspalvis, ne mažiau dviejų kartų įspiriant ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų A. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 39).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 449/12 (05) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos akių obuolių junginėse, muštinė žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdijimai už dešinės ausies ir apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairio kampo, skruostų ir kaktos minkštųjų audinių sumušimas, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje V. P. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-04-02. Sužalojimai V. P. padaryti ne mažiau 10 smūgių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. V. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 12).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. EKG 99/13(01) nurodyta, kad 1.V. P., galimai 2013-04-02, padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių buvo sutrukdyta sveikata ir medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie jo gydymo trukmę neatitinka objektyvių kūno sužalojimo duomenų: kairio antakio srityje padarytos muštinės žaizdos nėra sąlyginai didelės, jos gijo be komplikacijų, galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais neurologiniais požymiais, poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai galvos srityje, gyjantis be komplikacijų, taip pat nesukelia sveikatos sutrikdymo trukmę daugiau nei 10 dienų, nors po 10 dienų dar gali likti šių sužalojimų gijimo požymiai, kurie, matomose kūno vietose, keltų ne sveikatos sutrikdymą, o tik estetinius veido pokyčius. 2.V. P., galimai 2012-04-02, padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas neatitinka nustatytų kūno sužalojimo pobūdžio, todėl vertinant sveikatos sutrikdymo trukmę neimamas domėn. 3.Su VTMT prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G449/12(05) dėl V. P. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto – nesunkaus sveikatos sutrikdymo - nesutinka dėl priežasčių, nurodytų 1-ame ir 2-ame punktuose (b.l. 134-138).

Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šios aplinkybės nepatvirtino jokie byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusiojo V. P. sveikatos sužalojimo mastui nustatyti byloje buvo paskirta užduotis specialistui ir ekspertų komisijai. VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 449/12 (05) nustatyta, kad V. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Teismo posėdžio metu kilus abejonių tokios išvados pagrįstumui, byloje teisėjos nutartimi paskyrus komisijinę ekspertizę, VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. EKG 99/13(01) nustatyta, kad V. P. sveikata sutrikdyta nežymiai. Posėdžio metu apklausta ekspertė J. G.-Dorošenko patvirtino savo išvadas, paaiškino, kad vien remiantis nukentėjusiojo pasakojimu, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, o sveikatos istorijoje nėra objektyvių duomenų, kad jo sveikata sutrikdyta nesunkiai. Teismas, ištyręs byloje esančią Specialisto išvadą ir Ekspertizės aktą, pripažįsta, kad šioje byloje remiasi Ekspertizės aktu, nes šią ekspertizę atliko du medicinos ekspertai – J. G.- Dorošenko ir R. R., turintys medicinos mokslų daktaro laipsnį, teismo medicinos gydytojų specialybę, ekspertizės akte pateiktos išvados aiškios ir suprantamos, atsakė į visus neaiškumus, kilusius susipažinus su Specialisto išvada. Todėl V. P. sveikatos sužalojimo mastą nustačius nežymiu, nebeliko BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, kurio padarymu buvo kaltinamas A. K.. Dėl šio nusikaltimo A. K. išteisintinas.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad kaltinamasis savo įžūliais veiksmais, demonstruodamos nepagarbą aplinkiniams, viešoje vietoje sudaužydamas svetimą turtą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. Teismas proceso metu informavo dalyvius apie tai, kad yra galimybė perkvalifikuoti A. K. inkriminuojamą veiką iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., to sakydamas paskutinį žodį prašė ir kaltinamasis A. K.. Ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo išvados, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Teismas pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors aptariamas BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. A. K. savo asmeniniams santykiams su nukentėjusiuoju aiškintis pasirinko viešą vietą – parduotuvę, suprasdamas, kad ten gali būti žmonių. Įvykio metu parduotuvėje buvo pardavėja O. V., kuri patvirtino, kad išsigando dėl tokių kaltinamojo veiksmų. Bet kuriuo metu į parduotuvę galėjo įeiti pirkėjai, nes buvo parduotuvės darbo laikas. A. K. iki įvykio dienos buvo policijos pareigūnas, todėl jam buvo suprantama, kad važiuoja į viešą vietą, kurioje jis privalo laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. K. veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.

Advokatas Ž. Rutkauskas prašė išteisinti jo ginamąjį dėl abiejų jam inkriminuotų veikų. Jis nurodė, kad pradėjus procesą pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., jo ginamajam buvo užkirstas kelias į privataus kaltinimo tvarka vykstantį teismo procesą, kaltinamajam sveikata taip pat sutrikdyta nežymiai, jis negalėjo pareikšti priešinio skundo dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo. Advokato prašymas netenkintinas dėl aukščiau išdėstytų motyvų.

Nukentėjusysis V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 940,40 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt išlaidų teisinei pagalbai atlyginti (b.l. 83-84). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro 876,77 Lt netekto darbo užmokesčio ir 103,63 Lt, išleisti vaistams pirkti. Posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kaip apskaičiuota žala. Teismo pareikalautoje pažymoje VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinė nurodė, kad skirtumas tarp V. P. išmokėto darbo užmokesčio ir to darbo užmokesčio, kuris būtų buvęs išmokėtas nesant nedarbingumo pažymėjimo už 2012 metų balandžio mėnesį 646,90 Lt. sudaro apie nukentėjusiajam priskaičiuotą darbo užmokestį (b.l. 145), ši suma nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo, nes yra pagrįsta. Nukentėjusiojo prašymas priteisti išlaidas, patirtas perkant vaistus, pagal pateiktus kvitus, taip pat yra tenkintinas iš dalies. V. P. medicininėje kortelėje 2012-04-03 yra gyd. Šakelienės padarytas įrašas, kuriuo ligoniui buvo pakirti vaistai – Lioton, Bromazepami, Fezami, Brexing, 2012-04-27 gyd. E. Š. paskyrė ligoniui vaistus Rutinoscorbin ir Bepanten, išlaidos, patirto s perkant šiuos vaistus 66,32 Lt, priteistinos iš kaltinamojo, nes jos yra pagrįsto gydytojos paskyrimu. Nukentėjusysis pateikė 2012-04-20 Šeimos vaistinės kvitą, pagal kurį pirko CONTRACTUBEX, sumokėdamas 37,31 Lt, apie tokio vaisto paskyrimą nėra įrašo nukentėjusiojo medicininėje kortelėje, todėl prašymas šioje dalyje netenkintinas. Iš kaltinamojo priteistina 713,22 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo asmens naudai.

Nukentėjusysis pareiškė 20 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Toks reikalavimas pareikštas tuo metu, kai teismui byla buvo perduota kaltinant A. K. padarius nukentėjusiajam nesunkų kūno sužalojimą. Teismo ekspertams nustačius, kad V. P. sveikata buvo sužalota nežymiai, teismas sprendžia neturtinės žalos atlyginimo klausimą vertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes. Posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad neturtinės žalos dydžio jam labai skaudėjo galvą, sužalotu veidu dalyvavo savo motinos metinėse, dėl to patyrė dvasinį diskomfortą, be to, tokį žalos dydį nurodė, pasitaręs su teisininku. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 dalyje, į kuriuos teismas atsižvelgia (teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėrį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus), t.y. į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas nežymiai, jam skaudėjo galvą, buvo sužalotas veidas, dėl ko patyrė dvasinį diskomfortą, buvo nedarbingas mėnesį laiko. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką, teismas mano, kad V. P. priteistina 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir byloje esančios LR Teisingumo ministerijos pažymos (b.l. 149) matyti, kad V. P. 2013-04-10 buvo išmokėta 6076,77 Lt suma pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Sutinkamai su 2008-11-14 Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-1843 2 str., smurtiniu nusikaltimu laikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Nukentėjusiajam avansu buvo išmokėta kompensacija pagal šį įstatymą, nes Specialisto aktu jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi proceso metu pasikeitė nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo mastas, išmokėtos kompensacijos grąžinimas turi būti sprendžiamas minėto įstatymo 14 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo V. P. patirtos 300 Lt išlaidos už civilinio ieškinio ruošimą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

A. K. yra teistas vieną kartą (b.l. 42, 45-50), administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas (baustas administracine tvarka 2010-10-08 pagal LR ATPK 181-3 str. 1 d. įspėjimu už tai kad mažamečių vaikų akivaizdoje mušdamas V. P. bei keikdamasis necenzūriniais žodžiais sutrikdė mažamečių vaikų rimtį (b.l. 52), Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l 61), Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkės išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad A. K. vidaus reikalų sistemoje pradėjo dirbti nuo 1996-07-01policininku vairuotoju, nuo 2008-10-01 dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus vyresniuoju patruliu. A. K. apibūdinamas teigiamai: sugeba logiškai mąstyti, kvalifikuotai spręsti dalykinius klausimus. Tarnybines užduotis įvykdo laiku ir kokybiškai. Yra pareigingas ir drausmingas, komunikabilus. Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Per tarnybos laiką keturis kartus buvo skatintas piniginėmis išmokomis, tris kartus – padėkomis, dirbantis.

A. K. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-19 paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2009-03-16 nuosprendį (b.l. 45), kuriuo A. K. buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 225 str. 2 d., paskiriant bausmę – atėmimą teisės dirbti teisėsaugos institucijose 4 metams, konfiskuojant turto, kurio vertė yra 1100 Lt.

LITEKO sistemos duomenimis, A. K. 2012-05-07 pateikė teismui dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėjo 1100 Lt, įvykdydamas nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – atėmimas teisės dirbti teisėsaugos institucijoje 4 metus bendrintina BK 63 str. 9 d. pagrindu su bausme, skiriama už padarytą nusikaltimą.

Kardomoji priemonė A. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju V. P. ir atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam.

Paskirtą bausmę BK 63 str. 9 d. pagrindu subendrinti su 2009-03-16 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme - atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose 4 metams, konfiskuojant turto, kurio vertė yra 1100 Lt, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju V. P. ir atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam ir atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose 4 metams, konfiskuojant turto, kurio vertė yra 1100 Lt. Į atliktą bausmę įskaityti atėmimo teisės dirbti teisėsaugos institucijose atliktą laiką ir turto konfiskavimą 1100 Lt sumai.

A. K. išteisinti pagal BK 138 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš A. K. 713,22 Lt turtinei žalai atlyginti, 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt patirtų proceso išlaidų nukentėjusiojo V. P. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš A. K. 42,86 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.