Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K., E. G., E. R., G. K., I. K., V. G., E. B., K. L., J. V. T., V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. K., E. G., E. R., G. K., I. K., V. G., E. B., K. L., J. V. T., V. P. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Strazdenis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai pareiškė teisme ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Strazdenis“, prašydami panaikinti atsakovės 2018 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo nutarta atlikti daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo stogo, esančio virš garažų ir parkingų, remonto darbus už 100 902 Eur; priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

9. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantai pareiškė ieškinį atsakovei DNSB „Strazdenis“, prašydami panaikinti atsakovės 2018 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo nutarta atlikti daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo stogo, esančio virš garažų ir parkingų, remonto darbus už 100 902 Eur. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė, kad pateiktas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, ir įpareigojo ieškovus tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą – konkrečiai nurodyti, kurį iš 2018 m. spalio 25 d. įvykusiame visuotiniame daugiabučių namų patalpų savininkų susirinkime priimtą nutarimą ar jo dalį ginčija, be to, ieškovai įpareigoti įtraukti į bylos procesą abiejų daugiabučių namų patalpų savininkus. Nors apeliantai atskirajame skunde ir teigia, kad pareikštas reikalavimas yra suformuluotas aiškiai, be to, teismo įpareigojimas įtraukti visus patalpų savininkus į bylą atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių, yra perteklinis ir vertintinas kaip bylos vilkinimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

10. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti reiškiamo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis).

11. Kaip minėta šios nutarties 9 punkte, apeliantai pareiškė ieškinį atsakovei DNSB „Strazdenis“, prašydami panaikinti atsakovės 2018 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo nutarta atlikti daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo stogo, esančio virš garažų ir parkingų, remonto darbus už 100 902 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iš pareikšto reikalavimo iš esmės nėra aišku, kurį konkrečiai iš 2018 m. spalio 25 d. įvykusiame visuotiniame daugiabučių namų patalpų savininkų susirinkime priimtą nutarimą ar jo dalį prašoma panaikinti.

12. Iš kartu su ieškiniu pateikto 2018 m. spalio 25 d. visuotinio savininkų susirinkimo Nr. 1 protokolo turinio matyti, kad šio susirinkimo metu buvo svarstomi keturi darbotvarkėje numatyti klausimai: 1. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų būklės pristatymas; 2. Sprendimas dėl kreipimosi į teismą dėl žalos, atsiarusios dėl netinkamos kokybės daikto pastatymo/pardavimo iš statytojų/rangovų ir įgalinimų suteikimo; 3. Sprendimas dėl projekte nustatytų darbų (eksploatuojamų stogų remonto) organizavimo, kurį apėmė: a) dėl lėšų, reikalingų atlikti projekte numatytus darbus (100 902,00 Eur) rinkimo metodo nustatymo; b) dėl lėšų, reikalingų atlikti projekte numatytus darbus (100 902,00 Eur) rinkimo termino nustatymo; c) dėl rangovo atlikti eksploatuojamo stogo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekte numatytus darbus parinkimo, rangos darbų pradžios nustatymo; 4. Sprendimas dėl darbų eiliškumo. Atitinkamais darbotvarkės klausimais bei jų punktais šiame susirinkime buvo priimti ir konkretūs nutarimai. Atskirajame skunde apeliantai, lyg ir tikslindami pareikštą reikalavimą, nurodo, kad ieškiniu iš esmės prašoma panaikinti visą nutarimo trečiąjį punktą (nurodyta pažodžiui), nes, apeliantų nuomone, panaikinus sprendimą atlikti stogo remontą, nebetenka prasmės lėšų už remonto darbus rinkimo terminas, rangovo parinkimas ir rangos darbų terminų pradžia. Taigi, iš šių atskirojo skundo argumentų galima būtų suprasti, jog ieškiniu iš esmės prašoma panaikinti 2018 m. spalio 25 d. visuotiniame savininkų susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą dėl projekte nustatytų darbų (eksploatuojamo stogo remonto) organizavimo, tačiau, kaip patvirtina pateiktas minėtas protokolas, nei viename iš šio darbotvarkės klausimo punktų nebuvo priimtas tokios konkrečiai formuluotės nutarimas, kaip jį suformulavo apeliantai ieškinio reikalavime, prašydami tokį nutarimą panaikinti.

13. Kita vertus, iš paties ieškinio pareiškimo turinio matyti, jog ieškovai neginčija atsakovės sprendimo ta apimtimi, jog reikalingas abiejų daugiabučių namų eksploatuojamo stogo, esančio virš garažų ir parkingų, remontas, tačiau nesutinka su 2018 m. spalio 25 d. visuotinio savininkų susirinkimo sprendimu dėl stogo remonto ta apimtimi, kad šio remonto išlaidos skaičiuojamos vienodai tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojams, nors (duomenys neskelbtini) namas yra žymiai didesnis, t. y. ieškovai mano, jog mokestis už stogo remonto darbus paskirstytas neteisėtai. Iš šių ieškinio argumentų galima būtų manyti, kad ieškovai ginčija minėtame visuotiniame savininkų susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu tik a) punktu priimtą nutarimą dėl lėšų, reikalingų atlikti projekte numatytus darbus (100 902,00 Eur), rinkimo metodo nustatymo. Taigi pripažintina, jog vertinant tiek ieškinio turinį, tiek atskirajame skunde nurodytus paminėtus argumentus (nors ieškinio dalykas turi būti aiškus iš ieškinio), neaiškumas dėl ieškinio dalyko išlieka.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio dalykas neabejotinai yra esminis ieškinio elementas. Apeliantų nurodomas proceso efektyvumo klausimas sietinas ne tik su jų veiksmais ir besąlygišku (t. y. nepaisant net ir esminių įstatymo reikalavimų nesilaikymo) jų teisės kreiptis į teismą užtikrinimu, bet ir su kitų asmenų (atsakovės) teise bei galimybe efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio jau pradinėje proceso stadijoje, nes atsakovė, priėmus ieškinį, turi pareigą pateikti išsamius atsiliepimus į ieškinio argumentus jau šioje stadijoje (CPK 142 straipsnis). Akivaizdu, kad, nesant ieškinyje aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui, neįmanoma pateikti ir tinkamų atsiliepimų argumentų, kas neabejotinai gali lemti proceso efektyvumą tiek laiko, tiek kokybės aspektais. Todėl šiuo atveju neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas (dalykas) laikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis ieškinio priėmimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų pareiga yra dar ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmiau nurodytų motyvų sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantus įpareigojo ištaisyti šį ieškinio trūkumą.

15. Ieškovai atskirajame skunde kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo įpareigojimą įtraukti į bylos procesą daugiabučių namų patalpų savininkus, nurodydami, jog daugiabučių namų savininkų bendrijai suteikta teisė veikti savininkų vardu ir jie yra apjungti bei atstovaujami bendrijos, todėl bendrijos narių įtraukimas į bylą būtų perteklinis.

16. Pažymėtina, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename teismui pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir pan. Todėl nurodyti visus dalyvaujančius byloje asmenis yra ieškovo pareiga.

17. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrija – tai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkų steigiamas subjektas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendrijos steigimo pagrindinis tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendrija pati nepriima sprendimų dėl gyvenamojo namo objektų valdymo ir naudojimo. Tokie sprendimai, remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Taigi bendrija tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus.

18. Nagrinėjamu atveju viena iš bylos šalių yra daugiabučių namų savininkų bendrija, o ginčas kilęs dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos narių 2018 m. spalio 25 d. visuotiniame susirinkime priimto sprendimo vienu iš darbotvarkės klausimu, užfiksuoto susirinkimo protokole Nr. 1. Kadangi susirinkime buvo sprendžiami klausimai, svarbūs visiems bendrijos nariams ir susiję su visų bendrijos narių turtinėmis teisėmis ir pareigomis, akivaizdu, jog bylos išsprendimas turės įtakos visų bendrijos narių teisėms ir pareigoms. Šią aplinkybę atskirajame skunde iš esmės pripažįsta ir patys apeliantai, tačiau, pareikšdami ieškinį, daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų į bylos nagrinėjimą neįtraukė. Pastarąją aplinkybę pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

19. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Taigi, siekiant užtikrinti proceso teisėtumą, svarbu nustatyti visus asmenis, kurių materialiąsias teises ir pareigas įtakos priimtas teismo sprendimas. Būtent dėl šios priežasties teismui suteikta teisė inicijuoti tam tikrų asmenų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimas įtraukti tam tikrus asmenis į bylos procesą, nepaisant asmenų skaičiaus, vertintinas kaip siekis užtikrinti proceso teisėtumą, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad šis teismo įpareigojimas yra kaip vilkinantis bylos procesą. Kadangi jau ieškinio priėmimo stadijoje teismui buvo pagrindas spręsti, jog teismo sprendimas gali įtakoti visų bendrijos narių turtines teises, pareigas, jis pagrįstai nurodė ieškovams šiuos asmenis įtraukti į procesą nuo jo pradžios. Toks dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę gauti procesinių dokumentų kopijas, tad jų teismui turi būti pateikiama tiek kiek yra priešingų šalių (CPK 113 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Dokumentus teismui teikiantis asmuo turi siekti kooperacijos (bendradarbiavimo) principo realaus įgyvendinimo (CPK 8 straipsnis).

21. Dėl aptarto pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovams dėl ieškinio trūkumų šalinimo, susijęs su teisėto ir tinkamo proceso užtikrinimu, yra pagrįstas ir neatima iš ieškovų galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

22. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato apeliantams naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams J. K., E. G., E. R., G. K., I. K., V. G., E. B., K. L., J. V. T., V. P. naują terminą iki 2019 m. gegužės 30 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje, pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.