- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-563-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06777-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- I. Č., E. Č.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Č. ir E. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties dėl prašymo nutraukti santuoką palikimo nenagrinėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. Č. ir E. Č. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-11-22 civilinę bylą sustabdė iki pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tinkamai išsprendžiant kreditorių reikalavimų padalinimo klausimus.
3. Pareiškėjai pateikė teismui 2019-03-01 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. E. Č. įsteigtos (duomenys neskelbtini) kreditoriai M. K. ir M. G. nesutiko su šios sutarties sąlygomis dalyje, kuria nustatyta, kad po pareiškėjų santuokos nutraukimo už (duomenys neskelbtini) kreditinių įsipareigojimų vykdymą subsidiariai atsakingu lieka tik E. Č..
4. Savo prieštaravimus suinteresuoti asmenys argumentavo tuo, kad įmonės veikloje dalyvavo ir I. Č., įmonė įsteigta pareiškėjų santuokos metu, iš įmonės gautas pelnas buvo naudojamas šalių poreikių tenkinimui, be to, pareiškėjai į dalintino turto masę nėra įtraukę Švedijos Karalystėje registruotų transporto priemonių.
5. Pareiškėjai po to, kai teismas 2019-05-03 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyti kaip turi būti išspręstas turimo turto padalinimo klausimas ir dar kartą tinkamai išspręsti kreditorių reikalavimų pasidalinimo klausimą, pateikė 2019-05-21 patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjai paaiškinamajame rašte „Dėl trūkumų šalinimo“ nurodė, kad įtraukė papildomai šešias transporto priemones į dalintiną turtą, o keisti sutarties nuostatas dėl (duomenys neskelbtini) kreditinių įsipareigojimų vykdymo neketina bei pažymėjo, kad kreditorių nesutikimas nėra ir negali būti pagrindas reikalauti, kad pareiškėjai modifikuotų šią sutarties nuostatą
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-06-07 nutartimi pareiškėjų I. Č. ir E. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kita ko numatė, kad 2010-07-09 E. Č. įsteigta (duomenys neskelbtini), po ištuokos priklausys E. Č. ir jeigu ši bendrovė neįvykdys kreditorinių reikalavimų - juos subsidiariai patenkins E. Č. Kreditoriai M. K. ir M. G. teismui pateiktais procesiniais dokumentais, prašė šalių pasirašytos sutarties netvirtinti kaip pažeidžiančios kreditorių teisėtus interesus ir reikalavo, kad po santuokos nutraukimo pareiškėja I. Č. liktų subsidiariai atsakinga už (duomenys neskelbtini) prievoles.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nesuderino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų taip, kad jos neprieštarautų kreditorių interesams ir dėl to nekiltų ginčas. Atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditorių interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes.
10. Įvertinęs, kad byloje nėra jokių duomenų apie įmonės turto balansą, nėra duomenų, patvirtinančių, kad įmonė įsteigta tik pareiškėjo E. Č. asmeninėmis lėšomis, kad iš įmonės gautos pajamos nebuvo naudojamos šeimos interesais, teismas darė išvadą, kad patvirtinus pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, gali būti netinkamai užtikrinti kreditorių finansiniai interesai.
11. Pareiškėjams atsisakius tikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl kreditorinių reikalavimų pasidalinimo būdo, teismas sprendė, kad yra pagrindas I. Č. ir E. Č. pareiškimą palikti nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-06-07 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
13. Pareiškėjai nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai privalėjo nurodyti individualios įmonės kreditorinių reikalavimų pasidalinimo būdą taip, kad jis atitiktų kreditorių interesus ir procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją.
14. Pareiškėjų pozicija, kad (duomenys neskelbtini) prievolės yra tik individualios įmonės ir jos savininko, t.y. E. Č., pagrįsta teisiniu reguliavimu ir teismų praktika. Būtent kreditoriams tenka įrodinėjimo pareiga dėl individualios įmonės buvimo šeimos verslu ir iš to atsiradusių prievolių pobūdžio. Savo ruožtu pareiškėjai pasirengę teikti įrodymus apie tai, kad individualios įmonės savininko E. Č. sutuoktinė I. Č. turėjo savarankiškas pajamas ir prie individualios įmonės veiklos neprisidėjo.
15. Apeliantai pabrėžia, kad pagal analogiško pobūdžio civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011 byloje pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą pirmosios instancijos teismas, priėmęs kreditorių pozicijas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių, neturėjo palikti pareiškimo nenagrinėto, o išspręsti kilusį ginčą nustatant atitinkamus pareiškėjų ir kreditorių teisinius santykius.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys M. G. ir M. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeista.
17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2019-05-03 nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra su trūkumais. Pareiškėjai šios nutarties neskundė, tačiau joje nurodytų visų trūkumų taip pat nepašalino, t.y. neišsprendė kreditinių įsipareigojimų paskirstymo klausimo taip, kad nebūtų pažeidžiami kreditorių interesai.
18. Nurodo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju įmonė yra pareiškėjų šeimos verslas, t.y. verslui naudojamas tiek bendras pareiškėjų turtas, tiek ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo individualios įmonės veikloje. Todėl jų veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas buvo bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą ir jie abu yra atsakingi už individualios įmonės prievoles prieš kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
19. Atskirasis skundas tenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus teismas netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Ta pati teisės norma imperatyviai numato, kad teismas tokį prašymą palieka nenagrinėtu tuo atveju, jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio.
23. Nutarties 22 punkte aptartoje normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan. (CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jų teisės.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių, o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus (kaip šiuo atveju), kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (LAT 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
25. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas ir pirmiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas, neleidžia spręsti, jog šiuo atveju kreditorių nesutikimas su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis dėl prievolių paskirstymo tarp sutuoktinių, sudaro pagrindą palikti prašymą patvirtinti tokią sutartį nenagrinėta. Priešingai, toks prašymas turi būti išnagrinėtas sutuoktinių kreditorių argumentų kontekste ir iš esmės turi būti realiai, o ne formaliai ar vienpusiškai patikrinta sutarties atitiktis kreditorių interesams. Juo labiau, kad šiuo atveju prieštaravimus reiškia ne asmeniniai sutuoktinių kreditoriai, bet vieno iš sutuoktinių įsteigtos individualios įmonės kreditoriai.
26. Šioje ginčo situacijoje reikšminga ir tai, kad LAT 2012-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 buvo pakeista iki tol egzistavusi teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime pripažintos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu.
27. Kadangi, priėmus paminėtą kasacinio teismo nutartį individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimo ir prašymo palikimo nenagrinėtu, nes bylos nagrinėjimo metu kilus ginčui jo iš esmės nesprendė. Apeliantai pagrįstai teigia, kad teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 7 dalimi išspręsti bylą iš esmės.
29. Esant aptartoms aplinkybėms, nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės išsiaiškinti ir nustatyti, ar pagrįstas kreditoriaus nesutikimas su pareiškėjų pateiktos sutarties 5 punkto nuostatomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.