Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-160/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-22
Bylos Nr.
1S-160/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
D. F.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-160/2006
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjai Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. F. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. F. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2006 m. spalio 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

D. F. (D. F. ) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., o būtent:

2006 m. vasario 10 d., laikotarpiu nuo 10 iki 11 val., (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, jis tyčia dūrė peiliu vieną kartą nukentėjusiajam L. K. į kairiąją šlaunį bei sudavė kietais bukais daiktais ne mažiau kaip devynis smūgius į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu jį nužudė, nes dėl ūmaus nukraujavimo į kairės šlaunies minkštuosius audinius ir į išorę L. K. mirė.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. spalio 23 d. nutartimi D. F. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę, be to, kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nurodytos aplinkybės ir pareikšto kaltinimo sunkumas duoda teismui pagrindą manyti, jog kaltinamasis, norėdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo teismo. Be to, iš byloje esančio liudytojo R. M. apklausos protokolo matyti, kad buvo bandoma jį paveikti. Ši aplinkybė duoda teismui pagrindą manyti, jog D. F. būdamas laisvėje gali bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti liudytojus. Suėmimo pratęsimo būtinumą taip pat apsprendžia bylos sudėtingumas – byloje yra prieštaravimų, šaukiami į teismą liudytojai neatvyksta, keliamos naujos nusikaltimo padarymo aplinkybių versijos.

Šalies argumentai

Suimtasis D. F. skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis pats ar jo artimieji liudytojams bandė daryti poveikį. Priešingai, nei nurodo teismas, liudytojas R. M. ikiteisminiame tyrime parodė, kad pas jį atėję vaikinas ir moteris keisti parodymų neprašė. Liudytojas neįvardijo, jog buvo atėję būtent D. F. artimieji. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad kaltinamasis gali daryti poveikį liudytojams. Teisme apklausti liudytojai J. K. ir S. A. taip pat patvirtino, jog nei kaltinamasis, nei jo artimieji jiems jokio poveikio nedarė. Minėti liudytojai jau apklausti teisme, o liudytojas R. M. neatvyksta į teismą, nes policija jo neranda. Taigi kaltinamasis niekaip negalėtų jų paveikti. Priešingai, byloje esantys objektyvūs duomenys įrodo, kad liudytoja J. K. darė poveikį kaltinamojo motinai ir liudytojui D. Ž. , pastarajam poveikį darė ir policijos pareigūnai. Teismas, skirdamas ir pratęsdamas kardomąją priemonę, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. 4 d. nuostatų. Kaltinamasis neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažametį vaiką, kuriam reikia jo pastovios priežiūros ir auklėjimo. Būdamas suimtas jis negali vaikui užtikrinti pilnavertės šeimos, dėl to netiesiogiai pažeidžiamos jo vaiko teisės ir interesai. Teismas neatsižvelgė, jog jis po autoavarijoje patirtų sužalojimų pripažintas II grupės invalidu, tolimesniam gydymui reikia atlikti sudėtingą operaciją, kurios kalėjimo sąlygomis nėra galimybės atlikti. Be to, pakeitus kardomąją priemonę švelnesne, jam būtų suteiktas darbas, tada jis galėtų išlaikyti šeimą, kuri dabar neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Nepagrįsta teismo išvada, kad būdamas laisvėje suimtasis gali pasislėpti nuo teismo. Byloje nėra jokių įrodymų dėl tokio jo ketinimo. Aplinkybė, jog jis nepripažįsta savo kaltės, negali būti pagrindas laikyti jį suimtą. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad suėmimo pratęsimo būtinumą apsprendžia ir bylos sudėtingumas. Kaltinamasis mano, jog teismo nurodytos aplinkybės neįrodo bylos sudėtingumo, todėl suėmimas maksimaliam terminui pratęstas nepagrįstai. Be to, teismas pažeidė BPK 127 str. 9 d., 40 str. 2 d. reikalavimus, nes suėmimo pratęsimo klausimą išsprendė vienas teisėjas, o ne bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. BPK 127 str. 7 d. nurodoma, kad suėmimo pratęsimo nutartis turi atitikti BPK 125 str. keliamus reikalavimus, o pastarojo straipsnio trečia dalis numato, jog nutartis paskelbiama pasirašytinai. Teisėjas nepaskelbė pasirašytinai nutarties, o tik žodžiu pasakė, kad suėmimo terminas pratęsiamas trims mėnesiams, nes kaltinamasis gali pasislėpti ir daryti poveikį liudytojams. Tik po kelių dienų gavęs nutartį D. F. perskaitė suėmimo pratęsimo motyvus. Dėl viso to skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Teismo posėdyje gynėja prašo kaltinamojo skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo D. F. skundas atmetamas.

BPK 122 str. detaliai reglamentuota, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas. 2006 m. vasario 15 d. skiriant D. F. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, iš esmės įstatymas nepažeistas.

Suėmimas D. F. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

D. F. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti arba pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Kaltinamasis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Tai irgi leidžia manyti apie šio suėmimo pagrindo realumą.

Liudytojų R. M. , S. A. ikiteisminio tyrimo metu (pastarojo – ir ikiteisminio tyrimo teisėjai) duotuose parodymuose yra duomenų, jog kaltinamojo motina D. Ž. ir jos sūnus E. Ž. kalbėjo su jais apie nusikaltimo aplinkybes, prašė ,,nesodinti“ nekalto žmogaus, liepė ,,kalbėti normaliai“. Liudytojas R. M. papildomai nurodė, kad moteris klausė, kokius parodymus liudytojas davė. Nors šie asmenys neprašė keisti parodymų, tačiau tokį elgesį galima vertinti kaip psichologinį spaudimą liudytojui. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. Ž. bendravo su liudytoju D. Ž. , ir šis vėliau pakeitė savo parodymus.

Dėl to teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus ir taip trukdyti procesui.

Iš 2006 m. spalio 31 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog bylos nagrinėjime padaryta pertrauka, o įrodymų tyrimas nebaigtas. Ši aplinkybė reiškia, kad nurodytas suėmimo taikymo pagrindas dar nėra išnykęs, kadangi priklausomai nuo teisminio tyrimo eigos gali kilti reikalas papildomai apklausti minėtus liudytojus. Be to, teisme dar neapklaustas liudytojas R. M. . Skundo motyvas, jog, policijai nerandant šio liudytojo, kaltinamasis negalėtų jo paveikti, nepagrįstas, nes nėra duomenų, kad liudytojas išvykęs į užsienį.

Skunde nurodytos aplinkybės, jog D. F. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažametį vaiką, jo bloga sveikatos būklė, jis yra II grupės invalidas ir pan., reikšmingos nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau negali paneigti realiai esančio šio suėmimo pratęsimo pagrindo arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad suimtajam dėl jo sveikatos būklės negali būti taikomas suėmimas. Be to, esant reikalui, medicinos pagalba jam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

D. F. skunde nurodyta aplinkybė, jog jam esant suimtam jis negali vaikui užtikrinti pilnavertės šeimos ir dėl to netiesiogiai pažeidžiami vaiko interesai, taip pat negali nulemti, svarstant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės panaikinimo, nes ji paskirta ir pratęsta, kaltinant D. F. labai sunkia nusikalstama veika. Šiuo atveju viešasis interesas turi prioritetą prieš vaiko, kuris auga motinos prižiūrimas, interesus.

Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad D. F. gali būti padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 125 str.), nors jis pasirinko gynybos būdą tai neigti. Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys. Tai bus padaryta, priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo bus užbaigtas bylos nagrinėjimas, arba nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas bus apskųstas.

BPK 121 str. 4 d. nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį. Tai, jog D. F. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, nereiškia, kad teismai, priimdami sprendimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo, neįvertino visų aplinkybių, leidžiančių taikyti šią kardomąją priemonę.

D. F. skunde nurodo, jog teismas, akcentuodamas bylos sudėtingumą, nepagrįstai suėmimą pratęsė įstatyme numatytam maksimaliam terminui. Nors suėmimas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, tuo nėra pažeista BPK 127 straipsnio taisyklė, kad suėmimas ilgiau kaip 6 mėnesiams gali būti tęsiamas tik ypatingai sudėtingose ar didelės apimties bylose. Atkreipiamas suimtojo dėmesys, jog šis reikalavimas taikomas tik ikiteisminio tyrimo metu, o ne bylą nagrinėjant teisme (BPK 127 str. 2 d.).

Dėl išdėstytų motyvų konstatuojama, kad D. F. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.

Nėra pažeidimas, kaip nurodo savo skunde kaltinamasis, ir tai, jog suėmimo pratęsimo klausimą sprendė ne trijų teisėjų kolegija, bet vienas teisėjas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 31 punkte teismams išaiškinta, kad specialiai surengtame teismo posėdyje, laikantis BPK 233 str. 5 d. nurodytos tvarkos ir surašant atskirą protokolą, klausimą dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam gali spręsti ir vienas teisėjas paprastai iš bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos.

Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas, jog pažeisti BPK 125 str. 3 d. reikalavimai.

Aptariama teisės norma numato, kad nutarimas ar nutartis paskelbiami įtariamajam pasirašytinai tik dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Pasirašymo procedūra dėl paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo nenumatyta.

Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

suimtojo D. F. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė