- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1146-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03283-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Skolininkas
- Š. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės Š. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Š. B. kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti vykdomosiose bylose Nr. 0042/11/01701 (kreditorius UAB „Mokilizingas“) ir Nr. 0179/11/00545 (kreditorius AB „Swedbank“) išskaitomų lėšų iš skolininkės Š. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydį, paliekant Š. B. išmokėtino, atskaičius privalomus mokėti mokesčius, darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalį, lygią 475 Eur, o šildymo sezono metu (nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d.) dalį, lygią 545 Eur. Pareiškime nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00545, esant pareiškėjos prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-24 nutartimi c. b. Nr. 2-28243-845/13 sumažino išskaitomų lėšų iš pareiškėjos Š. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydį, paliekant pareiškėjai išmokėtino (atskaičius privalomus mokesčius) darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalį, lygią 1 250 Lt, o šildymo sezono dalį, lygią 1 450 Lt. Pareiškėja, pagrįsdama savo reikalavimą dėl išskaitų sumažinimo nurodė, jog viena išlaido dukrą, gim. 2007 m., todėl kreipiasi į teismą, siekdama apsaugoti vaiko interesus. Jos darbo užmokestis nuo 2014-12-18, atskaičius mokesčius, sudarytų apie 518,72 Eur per mėnesį, o vykdant išskaitas faktiškai pareiškėjai pragyvenimui liekanti suma sudarytų 202,70 Eur. Išlaidos vaikui per mėnesį sudaro: 173,70 Eur maistui, 42,41 Eur aprangai ir avalynei, 8 Eur higienos priemonėms, 83,08 Eur mokymosi reikmėms, 9,78 Eur buitinėms reikmėms ir kt. Pareiškėjos teigimu, tenkinant pačius būtiniausius vaiko poreikius kas mėnesį iš viso reikalinga 316,97 Eur išlaidų, dėl to pareiškėja prašo sumažinti atliekamas išskaitas iš jos darbo užmokesčio. Prašoma išskaityti dalis siejama ne su pareiškėjos gaunamu darbo užmokesčiu, o su vaiko interesais – t.y. su suma, kuri pareiškėjai reikalinga tenkinant minimalius vaiko poreikius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu su prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, jog šis prašymas pažeidžia skolininko ir išieškotojo lygiateisiškumą, teismas jau sprendė sumažinti išskaitų dydį iš pareiškėjos darbo užmokesčio, o tenkinus vėl tokį prašymą, būtų nepagrįstai pažeisti išieškotojo interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi prašymo netenkino. Nutartyje nurodė, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-9403-534/2010 dėl 20 785,83 Lt skolos išieškojimo iš Š. B. išieškotojui AB „Swedbank“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-24 nutartimi sumažino vykdomojoje byloje išskaitomų lėšų iš pareiškėjos Š. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydį, paliekant pareiškėjai išmokėtino (atskaičius privalomus mokesčius) darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalį, lygią 1 250 Lt, o šildymo sezono metu dalį, lygią 1 450 Lt (bylos apyrašo l. 16-17). Antstolis A. B. vykdo Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 2011-04-26 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 11 515 Lt skolos ir 5 000 Lt palūkanų išieškojimo iš Š. B. išieškotojui UAB „Mokilizingas“ (v. b. l. 1). Pareiškėja pareiškimu prašo sumažinti išskaitas, atliekamas vykdomosiose bylose, paliekant Š. B. išmokėtino, atskaičius privalomus mokėti mokesčius, darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalį, lygią 475 Eur, o šildymo sezono metu (nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d.) dalį, lygią 545 Eur.
Pareiškėja pareiškimu siekia ne sumažinti išmokų proporciją, kaip tai yra numatyta CPK 736 str., tačiau palikti jai darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydį, atskaičius mokesčius, lygią 475 Eur, o šildymo sezono metu (nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d.) dalį, lygią 545 Eur. Iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015-03-03 pažymos matyti, jog pareiškėjos darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014-12-18 iki 2014-12-31 sudarė 789,95 Lt, o laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 sudarė 575,44 Eur. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0042/11/01701 esančios 2014-12-17 darbo sutarties matyti, jog su pareiškėja sudaryta terminuota darbo sutartis, nustatant 18,5 BMA siekiantį darbo užmokestį. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog ji iš esmės siekia nustatyti darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumą, iš kurių išieškojimas nebūtų galimas. Iš pareiškėjos reikalavimo matyti, jog jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, nesiekia prašomų palikti jos dispozicijai sumos, todėl susidaro situacija, kai išieškojimas iš skolininkės išvis bus neįmanomas, tad gali susidaryti situacija, jog bus vilkinamas bei nepagrįstai ilgai užsitęs vykdymo procesas, o ne bus, kaip nurodo pareiškėja, realizuotos pareiškėjos nepilnamečio vaiko teisės. Pareiškėja byloje nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog jos turtinė situacija pagerės, kad net palikus pareiškėjos dispozicijoje prašomas sumas, vykdymo procesas galės būti efektyviai tęsiamas. Priešingai, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, su pareiškėja yra sudaryta terminuota darbo sutartis, todėl galima situacija, jog pareiškėjos darbo užmokestis ateityje gali keistis, net mažėti, dėl to, tenkinus pareiškėjos reikalavimą, vykdymo procesas išvis būtų neefektyvus. CPK 736 str. įtvirtintas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydis, nustatytas procentinėmis išraiškomis, užtikrina, jog, net pasikeitus darbo užmokesčiui ir/ar kitoms pajamoms, vykdymo procesas tęstųsi ir nebūtų pažeisti ieškotojų interesai. CPK 736 str. 2 d. įtvirtina teisė teismui pakeisti išskaitų dydį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, tačiau neįtvirtinta teisė nustatyti konkrečios sumos, iš kurios išskaitymas yra negalimas.
Šalies argumentai
Skolininkė Š. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti. Sumažinti vykdomosiose bylose Nr. 0042/11/017018 (kreditorius UAB „Mokilizingas“) ir Nr. 0179/11/00545 (kreditorius AB „Swedbank“) išskaitomų lėšų (iš skolininkės Š. B., a/k (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydį - paliekant Š. B. išmokėtino (atskaičius privalomus mokėti mokesčius) darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalį, lygią keturiems šimtams septyniasdešimt penkiems eurarns, o šildymo sezono metu (nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d.) - dalį, lygią penkiems šimtams keturiasdešimt penkiems eurams.
Skunde nurodė, kad teismas beveik visiškai nemotyvavo nutarties dalies liečiančios vaiko interesus. Teismas tik apsiribojo pasakydamas, kad Įstatymas aiškiai įtvirtina pareiškėjos teises rūpintis vaiku (CK 2.14 str. 1 d., 3.155 str. 2 d., 3.157 str. 1 d., Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos vaiko teisė turi šiuo atveju prioritetą prieš suinteresuotų asmenų – išieškotojų teisių įgyvendinimą. Taip teimas nepagrįstai sulygino išieškotojų ir vaiko interesus, neparinko reikiamų procesinių ir materialinės teisės normų ginančių vaiko teises.
Teismas motyvavo: Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog ji iš esmės siekia nustatyti darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumą, iš kurių išieškojimas nebūtų galimas. Iš pareiškėjos reikalavimo matyti, jog jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, nesiekia prašomų palikti jos dispozicijai sumos, todėl susidaro situacija, kai išieškojimas iš skolininkės išvis bus neįmanomas, tad gali susidaryti situacija, jog bus vilkinamas bei nepagrįstai ilgai užsitęs vykdymo procesas, o nebus, kaip nurodo pareiškėja, realizuotos pareiškėjos nepilnamečio vaiko teisės. CPK 736 str. 2 d. įtvirtina teisė teismui pakeisti išskaitų dydį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, tačiau neįtvirtinta teisė nustatyti konkrečios sumos, iš kurios išskaitymasyra negalimas. Šie nutarties motyvai neatitinka bylos aplinkybių, t.y. buvo nukrypta nuo pačių aplinkybių turinio. Išieškojimas netaptu neįmanomas, kadangi prašoma ne šildymo sezono metu suma yra mažesnė nei šiuo metu gaunamas darbo užmokesčio dydis. Teismas neišsamiai ir neobjektyviai įsigilino visas bylos aplinkybes ir nenustatytų ar klaidingai nustatytų aplinkybių pagrindu pateikė nepagristus motyvus. Kita vertus, teismui nebuvo pagrindo dėl šios priežasties visiškai netenkinti pareiškimo. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, pareiškimą galėjo tenkinti bent dalinai.
Kiti nutarties motyvai yra orientuoti tik į išieškotojų interesus, o vaiko prioteriniams interesams bei jų užtikrinimui, teismas jokių motyvų nepateikė. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į skolininkės interesus ir šių teisėtų interesų bei motyvų pagrisumo nenagrinėjo.
Šalies argumentai
Išieškotojas Swedbank AB su skundu nesutiko ir nurodė, kad teismo 2015-03-10 nutartis yra pagrįstą ir teisėta, kadangi teismas spręsdamas klausimą dėl išieškojimo sumažinimo, vertino ne tik skolininkei rūpimus ir jos keliamus klausimus, bet ir stengėsi įvertinti ir išlaikyti kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyrą. Sprendžiant vykdomosiose bylose išskaitomų lėšų sumažinimo klausimą reikia vadovautis principu, kuriame nurodoma, kad išieškojimo procese yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Kitaip tariant, turi būti išlaikoma skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Š. B. prašo sumažinti išskaitomų lėšų dydį, paliekant jai išmokėtino darbo užmokesčio dalį: ne šildymo sezono metu 475 EUR, o šildymo sezono metu 545 EUR. Toks prašymas yra ne tik nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, bet ir iš dalies neįmanomas įvykdyti, kadangi skolininkės gaunamas darbo užmokestis (atskaičius privalomus mokesčius) yra 518,72 EUR, o prašoma palikti suma (šildymo sezono metu) yra 545,00 EUR, t.y. skolininkė prašo palikti jai daugiau, nei ji realiai gauna. Be to, 2013-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismas (c.b. Nr. 2-28243-845/2013) jau yra nusprendęs sumažinti išskaitomu lėšų dydi, paliekant pareiškėjai išmokėtino darbo užmokesčio ar kitu jam prilyginamu išmoku dalį, lygią 1.250 Lt, o šildymo sezono metu dalį, lygią 1.450 Lt. Visus 2014 metus antstolis taikė teismo nustatytus išieškojimo apribojimus ir tokios sąlygos pareiškėją tenkino, naujų esminių pasikeitimų pareiškėja nenurodo, vadinasi 2013-07- 24 Vilniaus miesto apylinkės teismo taikyti išieškotinų sumų apribojimai yra pakankami.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje keliamas vykdymo proceso metu iš asmens išskaitomų lėšų sumažinimo klausimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-9403-534/2010 dėl 20 785,83 Lt skolos išieškojimo iš Š. B. išieškotojui AB „Swedbank“. Antstolis A. B. vykdo Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 2011-04-26 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 11 515 Lt skolos ir 5 000 Lt palūkanų išieškojimo iš Š. B. išieškotojui UAB „Mokilizingas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-24 nutartimi sumažino vykdomojoje byloje išskaitomų lėšų iš pareiškėjos Š. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydį, paliekant pareiškėjai išmokėtino (atskaičius privalomus mokesčius) darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalį, lygią 1 250 Lt, o šildymo sezono metu dalį, lygią 1 450 Lt. Pareiškėja pareiškimu prašo sumažinti išskaitas, atliekamas vykdomosiose bylose, paliekant Š. B. išmokėtino, atskaičius privalomus mokėti mokesčius, darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalį, lygią 475 Eur, o šildymo sezono metu (nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d.) dalį, lygią 545 Eur. Teismas skolininkės prašymo netenkino.
Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas beveik visiškai nemotyvavo nutarties dalies liečiančios vaiko interesus. Nutarties motyvai yra orientuoti tik į išieškotojų interesus. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į skolininkės interesus ir šių teisėtų interesų bei motyvų pagrisumo nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrįsta. Teismas ginčijamoje nutartyje pateikė bendrą ginčo vertinimą ir atsižvelgė tiek į vaiko, tiek į skolininkės, tiek į išieškotojo intersus ir priimdamas nutartį nagrinėjamu klausimu išlaikė visų suinteresuotų asmenų intersų pusiausvyrą. Š. B. prašo sumažinti išskaitomų lėšų dydį, paliekant jai išmokėtino darbo užmokesčio dalį: ne šildymo sezono metu 475 EUR, o šildymo sezono metu 545 EUR. Toks prašymas niekaip negalėjo būti patenkintas, nes skolininkės gaunamas darbo užmokestis (atskaičius privalomus mokesčius) yra 518,72 EUR, o prašoma palikti suma (šildymo sezono metu) yra 545,00 EUR, t.y. skolininkė prašo palikti jai daugiau, nei ji realiai gauna. Be to, 2013-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismas (c.b. Nr. 2-28243-845/2013) jau yra nusprendęs sumažinti išskaitomų lėšų dydį, paliekant pareiškėjai išmokėtino darbo užmokesčio ar kitu jam prilyginamu išmoku dalį, lygią 1.250 Lt, o šildymo sezono metu dali, lygią 1.450 Lt. Apeliacinės instancijos vertinimu pakeisti byloje Nr. 2-28243-845/2013 nustatytus maksimalius išieškomų sumų dydžius nėra įmanoma, nes tokiu atveju dėl per menkos išieškomos sumos, išieškojimas būtų beveik nevykdomas ir kreditoriai jiems priklausančių sumų beveik negautų.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo ginčijamą nutartį pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutarė:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.