- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-261-1357-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties L. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2009 m. kovo 11 d. surašė L. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 11 d., 06.15 val., Radviliškio rajone, Skėmų kaime, vairuodamas automobilį, važiuodamas 87 km/h greičiu viršijo leistiną 50 km/h greitį 37 km/h. Tokiais veiksmais L. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2009 m. kovo 26 d. nutarimu L. A. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 600 Lt bauda.
Šalies argumentai
L. A. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2009 m. kovo 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi L. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas padarė išvadą, kad L. A. padarytas pažeidimas nustatytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų Ž. S. ir A. T. tarnybiniais pranešimais, teisme apklaustų liudytojų Ž. S. ir A. T. parodymais. Teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojų parodymais. Pareiškėjo padarytą pažeidimą liudytojai užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniuose pranešimuose. Nenustatyta, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti L. A. nepagrįstai apkaltinti.
Teismas nenustatė, kad sustabdydami L. A. vairuojamą automobilį ir formindami kelių eismo taisyklių pažeidimą policijos pareigūnai būtų pažeidę Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 ir Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną greičio matavimo prietaisas buvo tinkamas naudoti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo motyvus, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog greičio matavimo prietaisu Berkut R pareigūnai užfiksavo būtent jo vairuojamo automobilio greitį paneigia liudytojų Ž. S. ir A. T. parodymai ir byloje esanti medžiaga. Liudytojai patvirtino, kad greitį matavo L. A. vairuojamo automobilio.
III.
Apeliaciniu skundu L. A. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, o jo paaiškinimus vertino kaip neobjektyvius. Byloje nėra pateikta Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, suteikiantis galimybę naudoti radijo stotį matavimo prietaisui Berkur R Nr. 08022054 PI 0232330.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
L. A., prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog L. A. padarytą pažeidimą įrodo rašytiniai bylos įrodymai bei liudytojų policijos pareigūnų Ž. S. ir A. T. parodymai teismo posėdžio metu. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose pateiktais paaiškinimais, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. A. 2009 m. kovo 11 d., 06.15 val., Radviliškio rajone, Skėmų kaime, vairavo automobilį važiuodamas 87 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h, ir šiais veiksmais padarė jam inkriminuotą, ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apelianto argumentai, susiję su greičiui fiksuoti naudoto prietaiso patikimumu, nelaikytini pagrįstais. Greičio viršijimas nustatytas greičio matavimo prietaisu Berkut R. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nagrinėdamas administracinio tesiės pažeidimo bylą Nr. N444-295/2010, nustatė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2006 m. vasario 20 d. išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) Nr. (12.21)-4R-00649 ir 2007 m. liepos 4 d. išdavė leidimą naudoti radijo ryšio stotis Nr. (12.21)-4R-00649-3, iš kurių matyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba minėtuose leidimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka leido naudoti radijo dažnius bei radijo ryšio stotis, naudojant radiolokacinius greičio matavimo prietaisus Berkut R, vykdant eismo priežiūros funkcijas.
Byloje yra pateiktas pažeidimui nustatyti naudoto greičio matavimo prietaiso Berkut R patikros sertifikatas Nr. 0232330, kuris galiojo nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. (taigi galiojo ir pažeidimo fiksavimo metu), naudotam greičio matavimo prietaisui taip pat yra išduotas tipo patvirtinimo pažymėjimas (sertifikatas) (2004 m. spalio 11 d. Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124) (Lietuvos matavimo priemonių registro duomenys, prieiga per http://www.lvmt.lt). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad greičio matavimo prietaisas naudotas neteisėtai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šiuo matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumo. Pažymėtina, kad atskirai kiekvienam matavimo prietaisui patvirtinimo pažymėjimas neišduodamas, todėl tokio pažymėjimo galėjo ir nebūti nagrinėjamoje byloje.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį. Nuobauda paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 30² straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
L. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.