Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2007-04-12 · Civilinė byla Nr. 2-37-278/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-04-12
Bylos Nr.
2-37-278/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
J. Š., J.
Trečiasis asmuo
L.
Civilinė byla Nr. 2-37-278/2007m.Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1;44.5.2.17;116.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Panevėžys,

2007m. balandžio 12d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui Algiui Kleivai,atsakovui J. Š.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės “Žemuogėlė” (toliau BŽŪB “Žemuogėlė”) ieškinį atsakovams J. Š. ir A. J., trečiajam asmeniui L. M. dėl 15500Lt priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovas nurodo, jog ŽŪB “Žemuogėlė” iškėlus bankroto bylą ir administratoriui perėmus žemės ūkio bendrovės turtą, paaiškėjo, jog bendrovės vardu registruotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. 5398-2012-3016, pažymėtas 1/1p, yra nugriautas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pastatą nugriovė atsakovai. Prašo teismą priteisti solidariai iš atsakovų J. Š. ir A. J. 15500Lt už tyčia sunaikintą bendrovės turtą.

Atsiliepimas

Atsakovas J. Š. ieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad 1997–1999m.m. laikotarpiu žemės ūkio bendrovės “Žemuogėlė” vadovės L. M. sutikimu, fermos pastate laikė savo gyvulius. Norėdamas nupirkti fermą, 1998 metais teismo antstoliams jis sumokėjo 500Lt bendrovės skolą, o bendrovės vadovei L. M. davė karvę, tačiau fermos pirkimo-pardavimo dokumentais nebuvo įforminti. 2005m. pavasarį pradėjo griauti fermos priestatą, kurio dalį už 800Lt pardavė E. K., o fermos pastatą nugriovė kiti asmenys, nurodę, jog fermą nusipirko iš A. J.. Sutinka atlyginti 1400Lt žalą už nugriautą fermos priestatą.

Atsakovas A. J. ir tretysis asmuo L. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta (b.l.125-126).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių A. J. paaiškinimų matyti, jog atsakovas A. J. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad norėdamas nupirkti ŽŪB “Žemuogėlė” priklausančią fermą, jis savo lėšomis atliko pastato inventorizaciją, tačiau pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Nurodė, jog 2005m. fermos pastatą jis pardavė nugriovimui, pats jos negriovė. Be to, nurodė, jog ieškovo nurodyta pastato vertė yra užaukštinta, jo vertė buvo 2000-3000Lt, nes pastatas buvo senas, jo rekonstrukcija atlikta 1982m. (b.l.57-60, 63-64, 76-79,123-124).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios Panevėžio apygardos teismo 2005 06 14 nutarties matyti, kad žemės ūkio bendrovei „Žemuogėlė“ buvo iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirtas Algis Kleiva, kuriam suteikta teisė pačiam ar per atstovą atstovauti bendrovę teisme ir imtis priemonių išieškoti skolas iš bendrovės skolininkų (b.l. 10, ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.,14p., 23 str.). Byloje nustatyta, kad administratoriui perėmus žemės ūkio bendrovės turtą, paaiškėjo, jog bendrovės vardu registruotas fermos pastatas, unikalus Nr. 5398-2012-3016, pažymėtas 1/1p, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, yra nugriautas. Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 01 17 nuosprendžio matyti, kad bendrovei priklausančią mūrinę fermą bei jos priestatą savavališkai nugriovė atsakovai A. J. ir J. Š. (b.l.111-115). Minėtu nuosprendžiu konstatuota, kad A. J. fermos pastatą, kurio vertė 14100Lt pardavė nugriovimui, o atsakovas J. Š., fermos priestatą, kurio vertė 1400Lt dalinai nugriovė pats, o dalį priestato už 800Lt pardavė ir šiais veiksmais atsakovai bendrovei padarė didelę žalą. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynimo būdų ir yra galima esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249str.str.). CK 6.248str.1d. nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Šio kodekso 6.251str.1d. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, o CK 6.263 str. nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Nustatydamas žalos dydį, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti į ją padariusio asmens kaltę ir jos formą (CK 6.248str.2d.). Asmuo, žalą padaręs tyčia, visada privalo visiškai ją atlyginti, todėl žalą padariusio asmens kaltė ir forma turi esminę ir svarbią reikšmę nustatant atlygintinos žalos dydį. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 01 17 nuosprendžio, kuriuo atsakovai pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK 294str.1d. neskundė, kas rodo, jog A. J. ir J. Š. nuosprendį pripažino esant pagrįstu ir teisėtu. Dėl aukščiau paminėto, darytina išvada, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog neteisėtais veiksmais atsakovai padarė 15500Lt žalą bendrovei ir šią žalą jie privalo atlyginti. Nors atsakovas A. J. nesutinka su padarytos bendrovei žalos dydžiu, tačiau iš baudžiamoje ir civilinėje bylose esančios turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, jog fermos rinkos vertė 2005m. buvo 13000-18000Lt (b.l.14-32). Atsakovai, nagrinėjant civilinę bylą su šiuo įvertinimu nesutiko, dėl ko Panevėžio apygardos teismo 2006 01 11 nutartimi, atsakovų prašymu, buvo paskirta ekspertizė nugriautos fermos bei jos priklausinių rinkos vertei, pastato nugriovimo dienai, nustatyti, tačiau vėliau šios ekspertizės atsakovai atsisakė ir duomenų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus dėl bendrovei padarytos 15500Lt žalos dydžio, nepateikė (b.l.65-66, 68, CPK 178str.). Bendrovei padarytos žalos dydžio atsakovai A. J. ir J. Š. neginčijo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl ieškovo nurodytas 15500Lt žalos dydis nebuvo paneigtas. Be to, iš baudžiamoje byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas A. J. 2005 04 26 pirkimo-pardavimo sutartimi A. P. įmonei pardavė 40000 vnt. silikatinių plytų bei 15m³ medienos (baudž. byla Nr.1-13-736/2007, 1t. b.l.28-29). Iš ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad minėtu metu ardomų pastatų vienos silikatinės plytos kaina buvo nuo 0,45Lt iki 1Lt vertės, o atsakovas J. Š. nurodo, kad nuvalytos plytos vertė buvo apie 0,20Lt, todėl esant ir mažiausiai vienos plytos kainai, tik atsakovo A. J. parduotų ieškovui priklausiusios fermos plytų vertė viršijo 8000Lt, todėl A. J. teiginiai, kad fermos vertė buvo apie 2000-3000Lt, vertintini kritiškai. Be to, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 01 17 nuosprendžiu atsakovai yra ne tik pripažinti kaltais savavališkai nugriovę bendrovei priklausantį pastatą, bet šiuo nuosprendžiu nustatyta ir jų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos pobūdis ir dydis, t.y., kad A. J. nugriovė fermos pastatą ir padarė 14100Lt žalą, o J. Š. - nugriovė fermos priestatą ir padarė 1400Lt žalą. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos, todėl konstatuotina, jog atsakovas A. J. ir J. Š., tyčiniais, nusikalstamais veiksmais padarę žalą bendrovei, pilnai privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą (CPK 182str.3p., CK 6.263, 6.281str.str.). Byloje nustatyta, jog ŽŪB „Žemuogėlė“ priklausantį fermos pastatą ir jo priestatą atsakovai nugriovė tarpusavyje nesusitarus, todėl atsižvelgiant į tai, jog J. Š. pusę fermos priestato už 800Lt pardavė E. K., o likusią šio priestato dalį nugriovė bei tą aplinkybę, kad priestatas sudarė tik 10-ąją visos fermos dalį, kas yra konstatuota įsiteisėjusiu nuosprendžiu, ieškovo prašymas priteisti žalą iš atsakovų solidariai, yra nepagrįstas ir neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5str., 6.279str., b.l.111-115).

Aplinkybės, jog A. J. rūpinosi žemės ūkio bendrovės “Žemuogėlė” fermos pastato inventorizavimu, o A. Š., ketindamas pirkti pastatą, apmokėjo dalį bendrovės įsiskolinimo, mokėjo L. M. ir atsakovų teigimu dėl to jie turėjo išlaidų, nesuteikė atsakovams teisės griauti bendrovei priklausantį pastatą, nes pirkimo-pardavimo sutarties dėl šio pastato su bendrove atsakovai nebuvo sudarę. Patirtas išlaidas, atsakovai turėjo teisę susigrąžinti įstatymų nustatyta tvarka, pareiškus ieškinį teisme bendrovei bei asmeniškai L. M., ar pareikšti kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, tačiau šios tvarkos atsakovai nesilaikė, todėl šiuo pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį nėra pagrindo.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo J. Š. priteistina 1400Lt, o atsakovo A. J. -14100Lt žalai atlyginti.

Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo yra atleistas ieškovas, pašto išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu, o BŽŪB „Žemuogėlė“ turėtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos skelbimams), priteistinos iš atsakovo A. J. (CPK 80str.1d.1p., 88str.1d.3d., 93str.1d., 96str.1d., b.l.3, 127,128).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 150str.1d., 150str.5d., 259, 260, 263, 270 str. str. teismas

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1400Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus Lt), o atsakovo A. J. (a.k(duomenys neskelbtini) 14100Lt (keturiolika tūkstančių šimtą Lt) žalos atlyginimo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Žemuogėlė (į.k. 6127791) naudai.

Priteisti iš atsakovo J. Š. 50Lt žyminio mokesčio ir 5,58Lt pašto išlaidų, viso 55,58Lt (penkiasdešimt penkis Lt 58ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. J. 423Lt žyminio mokesčio, 56,42Lt pašto išlaidų, viso 479,42Lt (keturis šimtus septyniasdešimt devynis Lt 42ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 104,40Lt bylinėjimosi išlaidų bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Žemuogėlė“ naudai.

Sprendimą įvykdžius, Panevėžio apygardos teismo 2005m. lapkričio 11d. nutartimi J. Š. ir A. J. turtui uždėtą areštą panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja: Birutė Valiulienė