- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- eI3-5416-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00773-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Valstybinė miškų tarnyba
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės miškų tarnybos skundą pareiškėjui R. B. dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo R. B. skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-23 Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to pageidavo atsakovė. Atsakovė skunde nurodė, kad Tarnyba nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) sprendimu, nesutinka su jame nurodytais motyvais, nesutinka su pačio ginčo pagrindo teisiniu kvalifikavimu ir mano, kad Komisija netinkamai vertino įrodymus, esančius ginčo byloje, netinkamai vertino faktines aplinkybes bei netinkamai vertino teisės aktų normų turinį. Komisija sprendime nurodo, kad „iš bylos duomenų matyti, kad apie tai, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (sklypuose) nustatyti mišku apaugę ir (ar) augantys ne miško žemės plotai (medžių vidutinis amžius 20 metų ir daugiau, plotas –(duomenys neskelbtini) ha). Pareiškėjas buvo informuotas atsakovės 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Komisija neanalizuodama ginčo byloje esančio Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir pati sau prieštaraudama, sprendime teigia, kad ,,byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė informavo pareiškėją apie nustatytų plotų įrašymą į Miškų valstybės kadastrą kaip miško ir įtraukimą į valstybinę miškų apskaitą Įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 15.2.1 papunktyje nustatyta tvarka ir terminais“. Pareiškėjas 2018-08-09 Tarnybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), inventorizuotą mišką, vadovaujantis Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. Dl-409/3d-331, rašte nurodant, kad apaugęs mišku ne miško žemės plotas (duomenys neskelbtini) ha registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Taip pat, tame pačiame rašte pareiškėjas buvo informuotas, kad šie plotai turi būti saugomi, tvarkomi, atkuriami ir naudojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, bei kad žemės savininkas turi patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Komisija net keletą kartų sprendime nurodo kad „Patikrinimo akte Nr. 1707 nurodytas 2020 m. gruodžio 15 d. priimtas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) į bylą nepateiktas“, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes šis įsakymas buvo pateiktas. Komisija sprendime nurodo, kad „tik vieno atsakovės pareigūno dalyvavimas 2020 m. gruodžio 15 d. atliekant (duomenys neskelbtini) sklypo patikrinimą vietoje laikytinas Duomenų teikimo aprašo 7 punkte numatytos procedūros pažeidimu“, tačiau Tarnyba nesutinka su tokia Komisijos nuostata, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkte nustatyta, kad gavus informacijos, jog Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – ir Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Nei pačiame Apraše, nei kokiame nors kitame teisės akte nėra nustatytas privalomas komisijos sudarymas, o tuo pačiu nėra nustatytos ir jokios tvarkos dėl menamos komisijos sudarymo. Tarnybos nuomone, Aprašo 7 punkte pavartotas žodis ,,Komisija“ yra ne kas kita, o tik žodžių junginio ,,Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai“ santrumpa. Jei retesnių santrumpų išvengti neįmanoma, tai pirmą kartą parašomas pilnas terminas ar pavadinimas ir po jo skliausteliuose – santrumpa, toliau tekste rašoma tik santrumpa. Į pareiškėjui priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) patenka (duomenys neskelbtini) ha miško, esančio (duomenys neskelbtini) sklype. Miško masyvas, esantis (duomenys neskelbtini) sklype, kaip medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė buvo inventorizuotas 2016 m., atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją (valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija)). Inventorizacija atlikta vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Instrukcija). Miško masyvas, esantis (duomenys neskelbtini) sklype, kaip medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė, buvo inventorizuota ir įtraukta į apskaitą, t. y. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, kaip miškas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 str. 2 dalimi. Pareiškėjas 2018-08-09 Tarnybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), inventorizuotą mišką, vadovaujantis Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. Dl-409/3d-331. Pareiškėjas šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Tarnyba miško, esančio (duomenys neskelbtini) sklype ir registruoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, duomenis patikslino 2020-02-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-05 atlikusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) sklype, kuris registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir į kurį patenka pareiškėjui priklausantis žemės ūkio paskirties sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2020-11-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Valstybinei miškų tarnybai nagrinėti pareiškėjo 2020-10-29 pretenziją dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 1508. Tarnyba pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo 2020-10-29 pretenziją ir 2020-12- 15 atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) sklype, kuris registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir į kurį patenka pareiškėjui priklausantis žemės ūkio paskirties sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tarnyba išanalizavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-2006 m., 2010 m., 2013 m. ir 2016 m. ortofotoplanus, 2020-12-15 atlikusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) sklype nustatė, kad: 1) (duomenys neskelbtini) sklypo dalis (patikrinimo vietoje akto Nr. 1707 priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus; 2) dalyje miško, esančio (duomenys neskelbtini) sklype (patikrinimo vietoje akto Nr. 1707 priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini), medynai yra sunaikinti, medžių lajos atidengtos, pašalinti kelmai, iškasta žemė ir supiltas smėlis, tačiau šios minėtos taksacinio sklypo dalys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatomis, taip pat atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Kadangi dalyje miško, esančio (duomenys neskelbtini) sklype (patikrinimo vietoje akto Nr. 1707 priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini) medynas yra sunaikintas ir neatkurtas, todėl miško žemės naudmena iš medyno turi būti keičiama į miško aikštę (miško žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas)), t. y., kad turi būti keičiami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksaciniai (atributiniai (aprašomieji)) duomenys. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus, Tarnyba 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti grafiniai ir aprašomieji duomenys atitinka faktinius duomenis, t. y. (duomenys neskelbtini) sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Aprašas bei LR Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba (Nuostatų 9 p.). Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (Nuostatų 23 p.). Patikrinimo vietoje 2020-12-15 aktas Nr. 1707 savo forma bei turiniu atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 7 p. bei 5 priedo keliamus reikalavimus. Tarnyba, būdama Lietuvos Respublikos miškų kadastro tvarkytoja, įgijo teisę ir pareigą tikslinti miškų kadastro duomenis. Šią savo pareigą realizavo byloje ginčijamu Tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė patikslinti Kadastro duomenis pagal patikrinimo vietoje 2020-12-15 aktą Nr. 1707. Panaikinus 2020 m. gruodžio 15 d. Tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre liktų registruota (duomenys neskelbtini) sklypo dalyje (patikrinimo vietoje akto Nr. 1707 priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini) miško žemės naudmena neatitinkanti faktinės situacijos, t. y. medynas, nors faktiškai jis yra sunaikintas ir neatkurtas. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas nenurodo nei vieno teisinio pagrindo, kodėl turėtų būti naikintinas Valstybinės miškų tarnybos 2020-12-23 raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų ne kartą jau yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016). Nei vieno iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 30 p. nurodytų pagrindų Tarnyba nenustatė nagrinėdama pareiškėjo pretenziją, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo išregistruoti (duomenys neskelbtini) sklypą ar kurią nors jo dalį iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Atsakovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-12-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2833-415/2020. Tarnyba, vadovaudamasi LR Viešojo administravimo įstatymo, LR Miškų įstatymo ir kitų aktualių teisės aktų nuostatomis tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2020-10-29 pretenziją dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 1508 ir motyvuotai, atsakydama į kiekvieną pareiškėjo iškeltą klausimą, nurodydama faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, informavo pareiškėją 2020-12-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Pareiškėjas R. B. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodė, kad nuo 1993 m. privačios nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. šis žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) ha ploto ir (duomenys neskelbtini) ha ploto. Nuo 2008 m. jam priklauso nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Pagal 2008-01-25 d. Registrų centro Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre duomenimis, šio žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Sklypas susideda iš (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų ploto (duomenys neskelbtini) ha ariamos žemės, (duomenys neskelbtini) ha – pievų ir natūralių ganyklų ploto), (duomenys neskelbtini) ha vandens telkinių ploto ir (duomenys neskelbtini) ha kitos žemės ploto, iš kurio – medžių, krūmų ir želdinių plotas – (duomenys neskelbtini) ha bei nusausintos žemės plotas – (duomenys neskelbtini) ha. 2007-2008 metais jokių duomenų apie jam priklausančiame žemės sklype auganti mišką nebuvo. 2009-01-29 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-78(8.3) ,,Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti (duomenys neskelbtini) kaime patvirtinimo“ buvo patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ir jo kaip ūkininko sodybos vietai parinktas jo sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-12-11 buvo išduotas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us). Leidimo galiojimo terminas – 2022-12-11. Nuo 1993 m. žemės sklype savo lėšomis ir pastangomis įveisė parką, buvo pasodinta apie 400 skirtingų medelių (dalis jų neišliko). Savo parką kiekvienais metais atnaujina. Visi sodinti medeliai, želdiniai žemės sklype yra sodinami tvarkingai, eilėmis, laikantis 4 metrų atstumo tarp eilių arba šachmatine tvarka. Atsakovė nenori pripažinti, jog jo sodinti medeliai, želdiniai negali būti priskiriami miško plotui, nors akivaizdu, kad parko medžiai ir želdiniai turėtų skirtis nuo gamtos sukurto miško, kuris auga chaotiškai ir be sistemos. Jo sklype augantys pavieniai medžiai (daugiausia baltalksniai) sudaro daug mažesnį kaip (duomenys neskelbtini) hektaro žemės plotą, todėl neatitinka miško sąvokos, nurodytos LR Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Dėl atsakovės netinkamai atliktų kadastrinių matavimų, ji teigia, jog jo žemės sklype esantis miško plotas sudaro vos ne (duomenys neskelbtini) ha, kas aiškiai neatitinka faktinių aplinkybių. 2018 m. atsakovė nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad jo žemės sklype nustatytas mišku apaugęs (duomenys neskelbtini) ha žemės plotas ir šį plotą kaip mišką įregistravo LR miškų valstybės kadastre. Gavęs šią informaciją 2018-08-09 atsakovo raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nekartą atsakovei rašė pretenzijas ir įrodinėjo, kad jam priklausančiame žemės sklype miško nėra, tačiau atsakovė į jo argumentus visiškai neatsižvelgė. Priešingai, VĮ Valstybinės miškų urėdijos 2019-10-07 raštu Nr. S-2263 buvo informuotas, kad jo žemės sklype (duomenys neskelbtini) ha ploto užima miškas, todėl siūloma nustatyti griežtesnius miško žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimus. 2020 m. vasario mėn. atsakovei atlikus patikrinimą vietoje, iš Miškų valstybės kadastro buvo išbrauktas (duomenys neskelbtini) ha miško žemės plotas, o miško žemei priskirtas (duomenys neskelbtini) ha medynas. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė tiksliai nesugeba nustatyti tariamai jo žemės sklype augančio miško ploto, kadangi jo miško ploto apskaičiavimai yra skirtingi ir netikslūs. Atsakovės skundžiamame sprendime teisingai nurodoma, kad jis siekia įrodyti, jog jam priklausančiame žemės sklype faktiškai niekada nebuvo miško, o sklype esančius medžius sodino jis pats, todėl mano, kad ginčo sklype augantys želdiniai nepagristai priskirti miško medžiams. Rėmėsi Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 7 p. Mano, jog komisijos negali sudaryti vienas asmuo. Pagal komisijos sąvokos aiškinimą, komisija yra grupė asmenų, kuriems valstybės organo, įstaigos arba organizacijos vadovybės ar kito organo pavesta bendrai atlikti tam tikrą uždavinį. Duomenų teikimo apraše, priešingai nei bando įrodinėti atsakovė, aiškiai yra nurodyta, kad patikrinimą vietoje atlieka Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai, o ne paskirtas specialistas ar pareigūnas. Patikrinimo vietoje aktas, kuris pasirašytas vieno asmens, yra neteisėtas, o pats aktas yra šališkas ir neobjektyvus, todėl jo pagrindu priimti vėlesni atsakovo sprendimai, dėl kurių buvo teikiamas jo skundas, yra neteisėti. Žemės fondo apskaitos taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2002-08-07 įsakymu Nr. 302, 13 p. numato, kad prie miško žemės priskiriami ne mažesni kaip (duomenys neskelbtini) hektaro apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai. Pagal taisyklių 17.1 p., kitą žemę sudaro medžių ir krūmų želdiniai, t. y. atskirieji želdynai (parkai, skverai, žaliosios jungtys) ir želdinių (medžių ir krūmų) plotai, nepriskirti prie miškų. Pavieniai medžiai ir krūmai, jų grupės, eilės prie želdinių (medžių ir krūmų) plotų priskiriami, kai sudaro ne mažesnio kaip (duomenys neskelbtini) ha ploto kontūrą. Atsakovės atlikti matavimai yra neteisingi, nes sklype augantys pavieniai medžiai sudaro daug mažesnį negu (duomenys neskelbtini) ha ploto kontūrą. Atsakovė sklypo matavimus atliko formaliai, visiškai neatsižvelgdama į jo nuomonę ir pretenzijas, taip pat į anksčiau atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo R. B. skundo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-23 Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetimo kaip nepagrįsto.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui R. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 1993 m. sausio 28 d. (kadastro duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal 2021 m. kovo 1 d. duomenis žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, bendras plotas – (duomenys neskelbtini) ha, žemės ūkio naudmenų plotas – (duomenys neskelbtini) ha (iš jo – ariamos žemės plotas: (duomenys neskelbtini) ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas – (duomenys neskelbtini) ha); vandens telkinių plotas – (duomenys neskelbtini) ha; kitos žemės plotas – (duomenys neskelbtini) ha. Miško žemės plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, (duomenys neskelbtini) ha, duomenų apie įregistruotą miško plotą pateikimo data – 2020 m. lapkričio 27 d.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-78(8.3) buvo patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko (pareiškėjo) sodybos vietai parinkti (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. gruodžio 11 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LNS-67-121211-00292 statyti naują (-us) statinį (-ius) /rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us). Leidimas galioja iki 2022 m. gruodžio 11 d.
Iš Miškų tarnybos 2020 m. sausio 16 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype esantis miško plotas buvo registruotas 2017 m. gruodžio 4 d. pagal Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu – Valstybinė miškų urėdija) perduotus 2016 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir priskirtas (duomenys neskelbtini) sklypui. Tai patvirtina ir byloje esantys Miškų kadastro grafiniai duomenys, miško kvartalo žemėlapis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad apie tai, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nustatyti mišku apaugę ir (ar) augantys ne miško žemės plotai (medžių vidutinis amžius 20 metų ir daugiau, plotas – (duomenys neskelbtini) ha) pareiškėjas buvo informuotas atsakovės 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.
Pareiškėjas 2020 m. spalio 29 d. su pretenzija (toliau – ir Pretenzija) kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija), nurodydamas, kad patikrinimą atliko šališka komisija. Be to, Pretenzijoje nurodyta, kad pareiškėjas abejoja patikrinimų tikslumu, siekia įrodyti, kad neteisingai buvo nustatytos taksacinio sklypo dalių ribos (plotai), taip pat be kitų aplinkybių akcentuoja tai, kad aptariamas taksacinis sklypas yra netoli vandens telkinių. Pabrėžia, jog jam priklausančiame žemės sklype yra jo paties pasodinti medžiai, todėl nesutinka, jog ginčo sklypas yra apaugęs savaiminukais. Nurodo, kad atsakovės nustatyti miško žemės plotai ribojasi ir patenka į teritoriją, kuri priskirta būsimo gyvenamojo namo (ūkininko sodybos) statybai. Minėta Pretenzija Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (66)-D8(E)-6382 perduota nagrinėti atsakovei Valstybinei miškų tarnybai.
Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo Pretenziją, atliko patikrinimą vietoje, patikrinimo rezultatus įformino 2020 m. gruodžio 15 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. 1707. Minėto akto išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypo dalis (patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini) ha ploto) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtoje taksacinio sklypo dalyje yra apie (duomenys neskelbtini) metrų pločio retmė, kurioje yra pasodinta želdinių (ąžuoliukų). Taip pat nurodyta, kad išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-2006 m., 2010 m., 2013 m. 2016 m. ortofotoplanus ir atlikus Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypo dalyse, patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini) ha ploto), (duomenys neskelbtini) ha ploto), (duomenys neskelbtini) ha ploto), (duomenys neskelbtini) ha ploto) medynai yra sunaikinti, medžių lajos atidengtos, pašalinti kelmai, iškasta žemė, supiltas smėlis. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punktu, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas), todėl (duomenys neskelbtini) sklypo dalys (patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Dėl galimai neteisėtos veiklos bus pradėtas tyrimas.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo pretenziją, vadovaudamasi Miškų tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 374-20-V, patikrinimo aktu Nr. 1707, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) sklypo duomenys tikslinti pakeičiant (duomenys neskelbtini) ha ploto teritorijos, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, ir vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 9 ir 23 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 4.9 papunkčiu, 7 ir 12 punktais, priėmė 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinti Miškų kadastro duomenis (duomenys neskelbtini) sklype pagal pridedamus dokumentus.
Pareiškėjas apie 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame detalizuotos minėto sprendimo priėmimo aplinkybės bei atsakoma į pretenzijoje keliamus klausimus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini0, apskundė juos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo R. B. skundą dėl minėtų sprendimų tenkino ir juos panaikinimo.
Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (nuo 2019-01-25 iki 2021-07-01 galiojusi įstatymo redakcija, toliau – ir Aprašas, Tvarkos aprašas). Aprašo 4 punkte nurodoma, kad kadastro duomenys tikslinami šiais atvejais: 4.1. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą; 4.2. įvykdžius miško ūkines priemones; 4.3. pertvarkius girininkijas ar kitus ūkinius vienetus; 4.4. perėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus valdyti laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus; 4.5. teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 4.6. įveisus mišką ne miško žemėje; 4.7. pasikeitus miškų grupei, pogrupiui, valstybinės reikšmės miškų plotams ar kitiems Kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 4.8. atlikus Kadastro duomenų aktualizaciją pagal medynų augimo eigos modelius; 4.9. nustačius Kadastro duomenų klaidas.
Pagal Aprašo 7 punktą, gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka.
Iš Aprašo 5 priedo matyti, kad patikrinimo vietoje akto 9 punkte nurodyta, jog jį turi pasirašyti 2 (du) specialistai ar pareigūnai, kurie vykdė patikrinimą.
Remiantis lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais (atsižvelgiant į Aprašo 5 priedo 9 punktą), Aprašo 7 punkte naudojamą skiriamąjį ženklą – skliaustelius – būtų galima suprasti kaip atskiro teksto vietų ar žodžių paaiškinimą, o šiuo atveju tai galėtų reikšti, jog pagal Aprašo 7 punktą laikoma, kad patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirta Komisija pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis, aiškindamas Aprašo 7 punktą, 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-547-438/2015 taip pat nurodė, kad ,,Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos atitinkamai komisijai surašius <...> Aktą (skundo antrasis reikalavimas), turėjo būti Aprašo <...> nurodyta tvarka įformintas, pasirašytas ir patvirtintas sprendimas dėl kadastro duomenų taisymo (kadastro duomenų taisymo aktas)“.
Aprašo 12 punkte numatyta, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
Taigi, iš nurodyto reglamentavimo darytina išvada, kad gavusi pareiškėjo 2020 m. spalio 29 d. pretenziją, atsakovė pagrįstai 2020 m. gruodžio 15 d. atliko pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimą vietoje, tačiau šiam patikrinimui turėjo būti sudaryta komisija. Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. (39.6)-V-374 ,,Dėl specialistų skyrimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimui vietoje (duomenys neskelbtini) sklype“ buvo paskirtas tik vienas Miškotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) sklype ir 2020 m. gruodžio 15 d. patikrinimo vietoje aktą Nr. 1707 pasirašė vienas Miškotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdęs patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad specialusis teisės aktas įtvirtina privalomą komisijos sudarymą atliekant Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, vieno specialisto dalyvavimas 2020 m. gruodžio 15 d. atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą vietoje, laikytinas Aprašo 7 punkte numatytos procedūros pažeidimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovės 2020 m. gruodžio 15 d. patikrinimas bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1707 laikytini neteisėtais, kaip atlikti nepilnos sudėties komisijos.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1707 buvo pareiškėjo skundžiamo Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-23 Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo pagrindu, darytina išvada, kad 2020 m. gruodžio 15 d. patikrinimo vietoje aktą pripažinus neteisėtu, neteisėtas yra ir Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-23 Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, šis pažeidimas laikytinas esminiu, kadangi pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (pažeisti objektyvumo ir gero administravimo principai), kadangi būtent 2020 m. gruodžio 15 d. patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis buvo remiamasi priimant jau minėtus atsakovės 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-23 Valstybinės miškų tarnybos raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad 2020 m. vasario 5 d. buvo atliktas to paties žemės sklypo (tų pačių sklypo dalių) patikrinimas, kurį tada atliko komisija (o ne vienas specialistas) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 1508 padarytos išvados dėl ginčo sklypo (jo dalių) priskyrimo miško žemės plotui iš esmės priešingos fiksuotai situacijai 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. nesutampa išvados dėl (duomenys neskelbtini) sklypo (duomenys neskelbtini) dalių priskyrimo miškui, plotai, žemės naudmenų rūšys, sutampa tik išvados dėl sklypo (duomenys neskelbtini) dalies priskyrimo miškui, tačiau skiriasi aktuose nurodomas sklypo (duomenys neskelbtini) dalies plotas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (šiais aspektais žr. 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas Aprašo 7 punkte numatytos procedūros esminis pažeidimas, o 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 1508 padarytos išvados dėl ginčo sklypo dalių priskyrimo miško žemės plotui iš esmės priešingos fiksuotai situacijai 2020 m. gruodžio 15 d. aktu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 21R3-25 (AG3-17/27-2021) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o atsakovės skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-942-438/2018 taip pat nurodė, kad ,,<...> teismas nepažeidė pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, ir jo nurodytų argumentų, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus <...> įsakymas yra priimtas pažeidžiant Aprašo 7 punkte nustatytas procedūras, pakako teismo sprendimui pagal pareiškėjo reikalavimus šioje byloje priimti“.
Likusieji atsakovės ir pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovės Valstybinės miškų tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.