- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-893-883/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14448-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20930-872/2017 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. 2017-03-24 skundu prašė panaikinti antstolio M. D. 2017-03-06 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo; antstolio vykdymo išlaidas sumažinti iki 50 Eur ir išdėstyti jų mokėjimą, mokant kas mėnesį po 5 Eur; stabdyti išieškojimo vykdymą iki Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-2424-484/2017 bei paskirstyti skolos mokėjimą išieškotojui: kas mėnesį mokėti po 10 Eur iki visiško skolos padengimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad išieškojimas iš valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos yra negalimas. Antstolis 2017-03-31 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad įstatymuose nėra numatytas draudimas nukreipti išieškojimą į netekto darbingumo pensiją. Patvarkyme antstolis taip pat pažymėjo, kad kiti pareiškėjo skundžiami klausimai jau išnagrinėti 2017-03-02 patvarkyme ir kartu su vykdomąja byla persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo kad išieškojimas iš pareiškėjo gaunamos netekto darbingumo pensijos yra galimas. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad antstolis M. D. vykdydamas išieškojimą veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką ir jokių reikalavimų, todėl nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje įtvirtintų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžių. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo prašymas stabdyti išieškojimo vykdymą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2424-484/2017 taip pat negali būti tenkinamas, nes minėtoje byloje A. B. skundas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu, nutartis yra įsiteisėjusi, o administracinė byla išnagrinėta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir 2017-03-24 skundas dėl antstolio M. D. patvarkymo: skundžiamas patvarkymas turi būti panaikintas, nes Sodros vykdomieji dokumentai yra suklastoti; dėl vykdomo genocido Lietuvoje prarado 55 procentus darbingumo, todėl gali minimaliai pragyventi tik iš paskirtos neįgaliojo 96 Eur pensijos, o vaistai jam paskirti vartoti iki gyvos galvos; Darbo birža jam suteikti darbo negali; dėl sunkios ligos nuo 2017-02-27 yra nedarbingas, todėl vaistus gali pirkti tik iš neįgaliojo 96 Eur pensijos, o kadangi nepakanka pinigų vaistų pirkimui, pinigus skolinasi iš įvairių šaltinių; neprotingai ir nepagrįstai paskaičiuotos antstolio vykdymo išlaidos, todėl jos mažintinos iki 50 Eur, jas mokėti išdėstant po 5 Eur į mėnesį; neatsižvelgta į kitus kreditorius, kuriems pareiškėjas yra skolingas, kad galėtų nusipirkti vaistų; CK numato, kad priimami procesiniai sprendimai turi būti protingi; CPK numato išieškojimo proporcingumą ir sąrašą, iš kokių lėšų negalima išieškoti, tačiau antstoliui tokios įstatymo normos negalioja.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis M. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta draudimo nukreipti išieškojimą į skolininko gaunamą netekto darbingumo pensiją. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Antstolio vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcijomis, todėl jos yra pagrįstos ir teisėtos. Antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, jokių teisės normų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad antstolio M. D. kontoroje vykdomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-06-04 išduotas vykdomasis dokumentas dėl B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka. 2016-10-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu yra paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija Vykdydamas išieškojimą, antstolis M. D. 2017-03-06 patvarkymu vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo nutarė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti septyniasdešimt procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir dvidešimt procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Minėtu patvarkymu išieškojimas buvo nukreiptas į A. B. gaunamą valstybinę socialinio nedarbingumo pensiją. CPK 739 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad išieškojimas yra negalimas iš pinigų sumų, kurios yra mokamos pagal šalpos pensijų įstatymą, ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, taip pat iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad išieškojimas taip pat negalimas iš valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinės našlaičių pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinės signataro našlaičių rentos, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinės rentos. Šiame straipsnyje nėra numatyta draudimo nukreipti išieškojimą į valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK 733 straipsnyje, kurio 1 dalyje pasakyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – dvidešimt procentų. CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų. Taigi įstatymai nenumato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininko gaunamą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, o antstolio patvarkymu nustatytas išieškojimo dydis atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį.Šiuo konkrečiu atveju vykdomojoje byloje iš pareiškėjo yra išieškoma ne tik skola, bet ir antstolio vykdymo išlaidos. Pareiškėjas A. B. prašo antstolio vykdymo išlaidas sumažintini iki 50 Eur ir išdėstyti jų mokėjimą. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Remiantis LR CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo jau paskaičiuotas vykdymo išlaidas mažinti iki 50 Eur ir jų mokėjimą išdėstyti, tačiau vykdymo išlaidų paskaičiavimo CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka neskundžia.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo paskirstyti skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas gali išdėstyti tik teismo sprendimus ir pakeisti teismo sprendimų vykdymo tvarką (CPK 284 str.), tačiau teismas neturi teisės pakeisti Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo vykdymo tvarkos.
Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, iš esmės nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.