Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. L. paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) d. (dvi dienos).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant A. L. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu - neišeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Palikta galioti teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – nuo (duomenys neskelbtini) d. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu palikta galioti teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Audi A6 Avant“ vertės – 1 410 eurų konfiskavimas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš A. L. valstybės naudai 93,06 eurus už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. K. S. P. C. bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio žodinio konflikto metu su nukentėjusiąją A. A., įgnybo jai į kairį šoną bei rankomis sugriebė už kaklo, sukeldamas nukentėjusiajai A. A. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo A. L. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuojamą veiką, taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad A. L. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant A. L. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

6. Nors nuteistasis prašo jį išteisinti, tačiau tiek iš nuteistojo apklausų protokolų, tiek ir iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. L. pripažįsta, jog jis viešoje vietoje konfliktuojant su A. A. vieną kartą jai įžnybė į šoną ir sugriebė už kaklo. Nuteistojo teigimu, šiuos jo veiksmus išprovokavo A. A., kadangi ji jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jeigu ne provokuojantis A. A. elgesys, jis taip nebūtų pasielgęs.

7. Iš nukentėjusiosios A. A. apklausos protokolo matyti, kad jai būnančiai K. S. P. C., nuteistasis praeidamas įžnybė į šoną, po ko ji instinktyviai sureagavo ir trenkė jam į veidą sakydama „gaidys“, tuomet jai A. L. griebė už kaklo. Koridorius yra bendro naudojimo patalpa, kurioje įvykio metu buvo jos mažamečiai vaikai ir I. A..

8. Šiuos nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina liudytoja I. A., kuri parodė, kad K. S. P. C. koridoriuje A. L. praeidamas įžnybė A. A. į šoną, kuri atsisukus sudavė jam ir pasakė necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, tuomet A. L. sugriebė A. A. už gerklės. Koridorius yra bendro naudojimo patalpa, kurioje tuo metu buvo ji ir A. A. mažamečiai vaikai.

9. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai: šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

10. Teisėjų kolegija teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, kad nukentėjusioji A. A. neatlikto tokių provokuojančių veiksmų, dėl kurių A. L. būtų privalėjęs panaudoti tokio pobūdžio smurtinius veiksmus prieš ją. Marijampolės apylinkės teismas nukentėjusiosios elgesį (necenzūrinius žodžius A. L. atžvilgiu ir smūgį jam į veidą) įvertino skirdamas nuteistajam bausmę, tačiau toks nukentėjusiosios elgesys nepašalina A. L. atsakomybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. L. savo nusikalstamais veiksmais, kurie byloje yra įrodyti, ne tik nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, bet ir sutrikdė K. S. P. C. buvusių asmenų rimtį, todėl tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir A. L. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo paskirti jam švelnesnę ir neskirti dalyvavimo elgesį keičiančioje programoje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys, taip pat, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. L. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka 1 metų laikotarpyje baustas 5 kartus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nesumoka, praeityje 6 kartus teistas, iš jų du kartus už nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad dabartinius nusikaltimus A. L. padarė neišnykus teistumui. Nors praeityje A. L. buvo skiriamos arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad A. L. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Todėl galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvačios jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Todėl, įvertinus A. L. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas nuteistajam atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrįstai paskyrė įpareigojimą lankyti elgesį keičiančią programą, kadangi kaip matyti nors yra itin jauno amžiaus, tačiau teisiamas 7 kartą, du kartus buvo nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šis paskirtas įpareigojimas nėra akivaizdžiai neproporcingas ar nagrinėjamu atveju sukeliantis daugiau neigiamų pasekmių nuteistajam nei tai yra būtina, siekiant BK 41 ir 54 straipsnyje numatytų tikslų. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. L. pagrindo mažinti nėra.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 130-133). Pažymoje nurodyta, kad A. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 104,10 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. anksčiau teistas eilę kartų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra, turi 4 mažamečius vaikus, gyvena socialiniame būste. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. L. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš A. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.