Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. G. (toliau – I. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo I. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu I. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. vasario 22 d., apie 09.00 val., Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji inspektoriai R. R. ir A. P. atliko patikrinimą UAB „A. D.“, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasta dirbanti M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri remiantis VSDFV IS duomenimis, patikrinimo metu nebuvo įdarbinta UAB „A. D.“. M. R. paaiškino, kad UAB „A. D.“ nuo praeitos savaitės mokosi dirbti apskaitos programa „Pragma“. Dėl mokymosi tarėsi su direktore I. G.. Darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė. Patikrinimo metu mokėsi suvedinėti sąskaitas. Planavo, kad bus įdarbinta 2016 m. kovo 1 d.. UAB „A. D.“ direktorė I. G. patikrinimo metu paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų kaitos darbo sutartis su M. R. nesudaryta. 2016 m. balandžio 14 d. protokolo surašymo metu I. G. pateikė praktinio mokymo sutartį Nr. P2016001 ir praktikos planą, sudarytus tarp UAB „A. D.“ ir M. R.. Šiais veiksmais UAB „A. D.“ direktorė I. G., leisdama dirbti M. R., nepranešusi apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudariusi darbo sutarties pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 3 dalies ir 6 dalies nuostatas.Apeliaciniu skundu I. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į I. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. G. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

5.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, jame užfiksuotas esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl I. G. kaltės padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą, teisinio pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, dėl ko pagrįstai I. G. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Ir nors apeliaciniu skundu I. G. nesutinka su jos veiksmų kvalifikacija, tačiau naikinti/keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą, remiantis jos apeliaciniame skunde pateiktais subjektyviais samprotavimais apie analizuojamo įvykio aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Sutinkamai su ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsniu, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbo pripažinimui nelegaliu, remiantis aptartomis teisės nuostatomis, pakanka bent vieno DK 98 straipsnyje įtvirtinto požymio konstatavimo.

6.1. Atsižvelgiant į aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 41³ straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šių duomenų kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad I. G. savo kaltės jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme nepripažino. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad M. R. UAB „A. D.“, nedirbo, tik mokėsi dirbti su apskaitos programa pagal 2016 m. vasario 1 d. pasirašytą praktinio mokymo sutartį. M. R. prašė išmokyti naudotis buhalterine programa „Pragma“, t. y. suvesti pirminius dokumentus ir iš jų padaryti suvestinius dokumentus. Mokymai buvo numatyti maždaug dviejų mėnesių laikotarpiui, jų trukmė – 80 val. Sutartis buvo užregistruota įmonės bendrame sutarčių žurnale jos sudarymo dieną, t. y. 2016 m. vasario 1 d.. M. R. sumokėjo už mokymus 400 eurų per du kartus. Mokymo sutarties sudarymo dieną – 2016 m. vasario 1 d., M. R. pradėjo mokytis, ateidavo 9-11 val. Ji (I. G.) visada buvo šalia, teikė paaiškinimus. 2016 m. vasario 22 d., apie 9 val., kai vyko M. R. mokymas, atėjo darbo inspekcijos tikrintojai, kuriems M. R. buvo įvardinta kaip mokinė. Paaiškinime apie M. R. mokymus nepasisakė, nes buvo pasimetusi. Protokolo surašymo metu 2016 m. balandžio 14 d. darbo inspekcijos atstovui pateikė mokymo sutartį, priedą ir apmokėjimo dokumentus.

7.1. Sprendžiant iš I. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų turinio, akivaizdu, kad ji neneigia, jog analizuojamo įvykio metu M. R. buvo UAB „A. D.“ patalpose, su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie jos darbo UAB „A. D.“ pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai įstatymo nustatyta tvarka pranešta nebuvo, kas iš esmės atitinka DK 98 straipsnyje įtvirtintus nelegalaus darbo požymius. Tačiau, aiškindama tokių savo, kaip UAB „A. D.“ direktorės, veiksmų teisėtumą, I. G. 2016 m. balandžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo jos atžvilgiu surašymo metu pateikė 2016 m. vasario 1 d. tarp UAB „A. D.“, atstovaujamos I. G., ir M. R. sudarytą praktinio mokymo sutartį Nr. P2016001 (b. l. 6), kurios duomenimis, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. kovo 31 d., M. R. UAB „A. D.“ atliko buhalterinės apskaitos proceso organizavimo praktiką, dėl ko, pareiga sudaryti rašytinę darbo sutartį su M. R. bei apie jos įdarbinimą pranešti atitinkamoms valstybės institucijoms, I. G., jos pačios įsitikinimu, nekilo. Nagrinėjamu atveju klausimas ar UAB „A. D.“, atstovaujama įmonės direktorės I. G., galėjo teikti mokamas praktinio mokymo paslaugas, nesprendžiamas, todėl 2016 m. lapkričio 29 d. Kauno apygardos teisme gauti papildomi I. G. rašytiniai įrodymai (Trišalė ir studento praktinio mokymo sutartys), kaip neturintys esminės reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui, juolab, kad šios sutartys sudarytos ženkliai vėliau, nei nagrinėjamas įvykis, nevertintini.

Šiame kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirminius tiek I. G. ir M. R. paaiškinimus, tiek kitus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tinkamai įvertinus įrodymus, I. G. versiją, jog analizuojamu atveju M. R. buvo teikiamos mokymo paslaugos pagal 2016 m. vasario 1 d. praktinio mokymo sutartį, kaip gynybinę administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. poziciją, atmetė. Abejoti tokia apylinkės teismo išvada, nepaisant I. G. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

8.1. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, jog nepaisant to, kad UAB „A. D.“ patikrinimas analizuojamu atveju buvo atliktas 2016 m. vasario 22 d., versija apie M. R. pagal 2016 m. vasario 1 d. praktinio mokymo sutartį teikiamas paslaugas, buvo iškelta tik 2016 m. balandžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo I. G. atžvilgiu surašymo metu. Šiame kontekste iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patikrinti I. G. pateiktos, galimai 2016 m. vasario 1 d. pasirašytos praktinio mokymo sutarties sudarymo datos tikrumo jokios objektyvios galimybės nėra, kas pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido šiuos duomenis, kaip I. G. nekaltumo įrodymą, atmesti. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir I. G. apeliaciniame skunde minima sutarčių registravimo žurnalo kopija. Įvertinus jos turinį, neabejotina, jog analizuojamu atveju jokios įrodomosios reikšmės ji neturi. Iš pateiktos UAB „A. D.“ minėto dokumento kopijos, nėra aiški 2016 m. vasario 1 d. tarp I. G. ir M. R. pasirašytos praktinio mokymo sutarties įtraukimo į registrą data, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog toks dokumentas (jo atitikimas buhalterinių apskaitos vedimo taisyklėms nekvestionuotinas) tiriamu atveju nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog komentuojama sutartis tarp I. G. ir M. R. buvo pasirašyta būtent 2016 m. vasario 1 d.. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad komentuojamoje sutartyje nurodyta praktikos atlikimo pradžia – 2016 m. vasario 8 d. (b. l.6-7), todėl būtent nuo šio laiko M. R. turėjo būti pradėta mokyti UAB „A. D.“ patalpose. Tačiau, sutinkamai su I. G. ir M. R. parodymais, mokytis M. R. pradėjo dar 2016 m. vasario 1 d. (sutarties pasirašymo dieną). Abejonių komentuojamos sutarties patikimumu aukštesniajam teismui kelia ir jos numeris. Sutinkamai su UAB „A. D.“ bendruoju sutarčių registru, visų jame įrašytų sutarčių (išskyrus UAB „T.“) numeriai įvardijami 16-01, 16-02, 16-03, 16-04, 16-16, tačiau komentuojama 2016 m. vasario 1 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „A. D.“, atstovaujamos įmonės direktorės I. G., ir M. R., įvardinta daug ilgesniu, jokio ryšio su kitų į registrą įtrauktų sutarčių numeriais neturinčiu skaičių deriniu – P2016001 (b. l. 44, 88).

8.2. Šiame kontekste, sprendžiant I. G. kaltės klausimą jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, įvertintini ir pirminiai, 2016 m. vasario 22 d. UAB „A. D.“ patikrinimą atlikusiems pareigūnams pateikti I. G. ir M. R. paaiškinimai. Kaip matyti iš 2015 m. vasario 22 d. I. G. paaiškinimo, patikrinimo metu su M. R. darbo sutartis dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų kaitos sudaryta nebuvo (b. l. 4). M. R. teigimu, nuo praeitos savaitės 3 kartus ji (sprendžiant iš paaiškinimo turinio, įmonėje „A. D.“) mokėsi dirbti apskaitos programa „Pragma“, patikrinimo dieną mokslus pradėjo 9.00 val.. Dėl mokymosi tarėsi su I. G., nei darbo sutarties, nei kitų dokumentų pasirašiusi nebuvo (kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nebuvo pasirašyta ir 2016 m. vasario 1 d. praktinio mokymo sutartis), ją planavo darbinti nuo 2016 m. kovo 1 d. (kas iš esmės paneigia I. G. versiją, jog M. R. jos vadovaujamoje įmonėje darbintis neketino, o praktinius mokymus atliko ketindama įsidarbinti kitoje įmonėje – UAB „G. Ch.), dėl darbo užmokesčio nesusitarė, patikrinimo dieną mokėsi suvesti sąskaitas (b. l. 3.) Analogiškos analizuojamo įvykio aplinkybės užfiksuotos ir 2016 m. vasario 22 d. patikrinimo akte (b. l. 2).

8.3. Apklausiamos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek M. R., tiek I. G. savo parodymus pakeitė, neabejotinai pritaikydamos juos prie 2016 m. balandžio 14 d. I. G. darbo inspekcijos pareigūnams pateiktos 2016 m. vasario 1 d. praktinio mokymo sutarties aplinkybių, t. y. nurodydamos, kad M. R. analizuojamo įvykio dieną mokėsi pagal komentuojamą sutartį, tačiau UAB „A. D.“ patikrinimą atlikusių pareigūnų apie tai neinformavo dėl elementaraus pasimetimo. Tikėti tokiais I. G. ir M. R. teiginiais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tiek I. G., tiek M. R. yra pažįstamos, ko neneigė ir jos pačios, mokėsi vienoje kolegijoje tos pačios specialybės – buhalterinės apskaitos, o įvertinus I. G. einamas pareigas įmonėje „A. D.“ bei M. R. norą įsidabinti, neabejojant I. G. suinteresuotumu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, atsižvelgiant į iš esmės besiskiriančius M. R. pirminiuose paaiškinimuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, M. R. bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų patikimumas ir objektyvumas aukštesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau įvertintus ir tai, kad teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylas, kaip teisingai skundžiamu nutarimu pažymėjo ir apylinkės teismas, pagrindiniais įrodymais laikomi pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų, mačiusių pažeidimą ar tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju (jei tokių yra) parodymai, pažymint, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui. Tuo tarpu pirminiuose savo paaiškinimuose M. R. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog su ja jokia, t. y. nei darbo, nei kokia nors kitos rūšies sutartis sudaryta nebuvo, patikrinimo metu ji mokėsi dirbti, nes nuo 2016 m. kovo 1 d. buvo planuota ją įdarbinti ne kur kitur, o UAB „A. D.“.

8.4. Šiuo aspektu vertinant I. G. apeliacinio skundo argumentus, jog analizuojamu atveju mokymai M. R. buvo vedami dėl jos noro įsidarbinti UAB „G. Ch.“, kur M. R. buvo pateikusi prašymą dirbti ir pakviesta pokalbiui, vis tik pažymėtina, kad, sutinkamai su pačios I. G. paaiškinimais, M. R. UAB „A. D.“ pradėjo mokytis praktinio mokymo sutarties sudarymo dieną, t. y. 2016 m. vasario 1 d.. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio M. R. įmonei „G. Ch.“ siųsto elektroninio laiško (b. l. 21), jis buvo išsiųstas konkrečiam asmeniui (duomenys neskelbtini) taip pat 2016 m. vasario 1 d., tačiau vakare – 8.03 PM (PM - lot. po vidurdienio), kas neabejotinai paneigia I. G. versiją, jog į UAB „A. D.“ M. R. kreipėsi norėdama prisiminti praktines buhalterinės apskaitos žinias, kadangi buvo kviečiama į pokalbį dėl darbo UAB „G. Ch.“. Šią versiją neabejotinai paneigia ir kiti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 6 d. buvo kreiptasi į UAB „G. Ch.“, siekiant išsiaiškinti, ar 2016 m. vasario mėnesį M. R. kreipėsi į šią įmonę dėl darbo (b. l. 36). 2016 m. gegužės 17 d. raštu UAB „G. Ch.“ direktorius informavo Kauno apylinkės teismą, kad toks asmuo į jų įmonę dėl darbo nesikreipė (b. l. 37). Tačiau, 2016 m. gegužės 23 d. raštu UAB „G. Ch.“ direktorius patikslino, kad nagrinėjamu atveju 2016 m. vasario 1 d. M. R. vis tik buvo kreipusis dėl darbo, šiam tikslui atsiųsdama ir savo gyvenimo aprašymą, tačiau jos elektroninis laiškas buvo atsiųstas ne bendruoju įmonės elektroniniu paštu, o konkrečiai įmonės vyr. buhalterei, dėl ko, anksčiau teismui pateikta pirminė informacija buvo netiksli (b. l. 39). Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad UAB „G. Ch.“ direktorius, neabejotinai priimantis į darbą naujus darbuotojus, iki 2016 m. gegužės 23 d. apie M. R. kreipimąsi dėl darbo nežinojo, abejotina, jog tokiu atveju jau 2016 m. vasario 1 d. (paraiškos darbui gauti išsiuntimo dieną) ji galėjo būti pakviesta į darbo pokalbį. Juo labiau, jog apie M. R., kaip galimo UAB „G. Ch.“ darbuotojo, kandidatūrą nei viename UAB „G. Ch.“ rašte neužsimenama. Kaip neužsimenama ir apie tai, kad į pokalbį dėl darbo ji buvo pakviesta, tačiau nebuvo priimta dėl praktinės užduoties neįvykdymo, kaip kad teigia pati M. R..

Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, konstatuotina, kad, priešingai nei I. G. įrodinėjo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, šios pozicijos laikydamasi ir apeliacinio skundo apygardos teismui pateikimo metu, M. R. tiriamu atveju vis tik buvo apmokama dirbti UAB „A. D.“ šios įmonės interesais, nesudarius su ja darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, planuojant nuo 2016 m. kovo 1 d. ją įdarbinti šioje įmonėje. Ir nors apeliaciniu skundu teigiama, kad 2016 m. vasario 22 d. patikrinimo metu nebuvo nustatyti konkretūs M. R. veiksmai UAB „A. D.“ naudai, tačiau, sutinkamai su M. R. pirminio paaiškinimo turiniu, patikrinimo metu ji mokėsi į sistemą suvesti sąskaitas. Įvertinus tai, kad M. R. patikrinimo metu buvo rasta UAB „A. D.“ patalpose, neabejotina, kad į atitinkamą kompiuterinę apskaitos sistemą M. R. suvedinėjamo būtent šiai įmonei pateiktas suvesti sąskaitas, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog analizuojamu atveju M. R. veikė UAB „A. D.“ naudai. Šią versiją patvirtina ir tai, kad, pasak darbo inspekcijos atstovo R. R., priešingai nei apklausiamos apylinkės teisme teigė M. R. ir I. G., apeliantė patikrinimo metu nestovėjo prie M. R. ir konkrečių jos praktinio mokymo veiksmų neatlikinėjo, darbo vietoje – prie kompiuterio, M. R. buvo viena, nors įmonės patalpose tuo metu ir buvo I. G.. Kaip nepagrįsti vertintini ir I. G. apeliacinio skundo teiginiai, jog aplinkybę, kad M. R. UAB „A. D.“ dirbo nelegaliai, paneigia ir tai, kad į UAB „A. D.“ ji ateidavo sau tinkamu laiku, taip pat ir išeidavo. I. G. teigimu, darbo laikas UAB „A. D.“ – nuo 9.00 val. iki 17.00 val.. Analizuojamas patikrinimas UAB „A. D.“ patalpose buvo pradėtas būtent 9.00 val. (b. l. 2). Tuo metu M. R. jau buvo šios įmonės patalpose, kas leidžia pagrįstai teigti, jog įmonėje nustatytai darbo tvarkai ji vis tik pakluso. Manyti priešingai, aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad tam tikrais atvejais ji išeidavo namo ankščiau (ne 17.00 val., pasibaigus oficialiam darbo laikui). Esant darbdavio ir darbuotojo susitarimui, teisės aktams tai neprieštarauja. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors bylos duomenimis nėra nustatyta, kokio dydžio atlygis buvo sulygtas už aukščiau paminėtą darbą, tačiau analizuojamu atveju (įvertinus aukščiau paminėtų įrodymų visumą bei jų vertinimą), tai esminės reikšmės I. G. veiksmų kvalifikacijai neturi, kadangi atlygintinumas gali pasireikšti nebūtinai pinigine išraiška (pvz. pažadu įdarbinti ateityje ir tokiu būdu atsilyginti). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismui iš esmės pritariant apylinkės teismo išvadoms dėl I. G. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, abejonių Kauno apylinkės teismo šališkumu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismui nekyla. Sprendžiant I. G. kaltės klausimą pirmosios instancijos teisme apeliantės teisės nebuvo ribojamos, ji galėjo ir teikė teismui jos nekaltumą neva tai pagrindžiančius įrodymus, kurie apylinkės teismo buvo vertinami bendrame nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo kontekste. Apylinkės teismo šališkumo nepatvirtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju M. R. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų davimą. Jos kaltės klausimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nesprendžiamas, todėl I. G. apeliacinio skundo argumentai dėl tokio apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumo, nevertintini. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. G. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, pažeidėjos kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, remiantis I. G. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.