Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-11 · Administracinė byla Nr. I-1586-505/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-11
Bylos Nr.
I-1586-505/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Serfas“
Trečiasis asmuo
A. U., E. K., A. P.
Suinteresuotas asmuo
E. K.
Pareiškėjas
B. C.
Advokatai
Dalia Stakvilevičiūtė
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1586-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01182-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.12; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.vasario 11d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui pagal įgaliojimą Remigijui Stundžiai ir atsakovo UAB „Serfas“ atstovei advokatei DaliaiStakvilevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens A. U. atstovui P. U. irtrečiojo suinteresuoto asmens E. K. atstovui R. K.,

nedalyvaujant pareiškėjai B. C., jos įgaliotam atstovui R. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. U., E. K. ir A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal B. C. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Serfas“, tretieji suinteresuoti asmenys A. U., E. K. ir A. P., dėl sprendimo, įsakymo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. C. patikslintuskundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-336, kuriuo atkurtos M. C. nuosavybės teisės, atlyginant už 0,0944 ha žemės pinigais; 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises M. C. į likusią J. U. turėtą žemę valdos dalį 0,0944 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) , natūra; 3)panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-789 2 dalį, kuria parduotas UAB „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą; 4) panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartį Nr. 8SUJ-29, sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Serfas“, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ; 5) pripažinti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai vilkino atkurti nuosavybės teises natūra (b. l. 103-106).

Pareiškėjaskunde nurodė, kad prašymus atkurti nuosavybės teisę natūra į J. U. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę 9,56 ha (duomenys neskelbtini) padavė pretendentai: E. P., L. U., P. U. ir M. C.. Iki šiol pretendentams ir jų teisių perėmėjams liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,3779 ha dalį. Buvusio savininko žemė yra kartografuota ir patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , ribas. Pagal žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) , planą, sklypo dalyje „B“ žymėtas žemės plotas paskirtas kiemo statiniams eksploatuoti, tačiau šie statiniai nėra nuolatiniai, turintys aiškiai funkcinę paskirtį ir tarnauja bei priklauso nuo kito daikto. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) , kuris tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) , tokie statiniai netrukdė atkurti nuosavybės teises tiek pareiškėjai, tiek kitiems pretendentams.Nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir išreiškė nuomonę, kad yra visos sąlygos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vilkino tai atlikti, o pradėjus skųsti jų veiksmus, nuosavybės teises atkūrė pinigais, nors tokio prašymo niekas nebuvo pareiškęs. Nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. birželio 6 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.94.)-2936 ir 2014 m. liepos 28 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)1937 išdėstyta pozicija, jog M. C. prašyme nekonkretizavo į kokią turėtos žemės dalį prašo atkurti nuosavybės teises skirtingais nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdais, todėl jie laiko, kad nepasirinko nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo ir į likusią negrąžintą žemės dalį 0,0944 ha bus atlyginta pinigais.Ginčo žemė buvo išnuomota UAB „Serfas“. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudarydama naują žemės nuomos sutartį, nesuderino suinteresuotų asmenų interesų, nes žemės nuomos klausimas galėjo būti sprendžiamas tik išsprendus žemės grąžinimo klausimą. Net ir konkrečios savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas detalusis planas, nekliudo vykdyti nuosavybės teisių į žemę proceso. Dėl to pareiškėja mano, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš pradžių vilkino atkurti nuosavybės teises natūra ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į 0,0944 ha žemės, atlyginant pinigais 1 195,00 Lt. Aplinkybę, kad ginčo sklypas nėra ir nebuvo užimtas patvirtina tai, kad jau apskundus teismui neteisėtus atsakovo veiksmus atkuriant nuosavybės teises, buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmokant piniginę kompensaciją ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu pardavė žemės sklypą UAB „Serfas“.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 117-123).

Atsiliepime į skundą nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visiems pretendentams nuosavybės teisės į buvusio savininko J. U. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę yra atkurtos pilnai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. U. valdytos žemės ribas. Vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1030 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“ buvo parengtas ir patvirtintas 1,9794 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, planas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-731 išnuomojo UAB „Serfas“, t. y. pastatų ir statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) , savininkui, 1,9794 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , 41 metams. UAB „Serfas“ paprašius ginčijamu 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-789 ir 2014 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8SUJ-29, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas UAB „Serfas“. Vienas iš juridinių pagrindų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. U. iki 1940 metų (duomenys neskelbtini) . turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracija informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko J. U. turėtoje žemėje Kauno mieste nenustatyta. Todėl nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėjai M. C. pasirinkus ir išreiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra) bei jos nepakeitus, tačiau nesant galimybių nuosavybės teises atkurti pasirinktu būdu, buvo pritaikyta teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostata ir nuosavybės teisės atkurtos, atlyginant pinigais. Pažymėjo, kad pareiškėja galėjo ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 23 d. raštą „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jo neginčijo. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra pilnai užstatytas, jame įstatymų nustatyta tvarka pastatyti ir įregistruoti aštuoni administracinės, gamybos (pramonės), sandėliavimo, pagalbinio ūkio paskirties ir kiti statiniai – kiemo statiniai (aikštelės, tvora), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Serfas“, pareiškėjai ir kitiems pretendentams į buvusio savininko J. U. žemę nuosavybės teisės yra atkurtos pilnai, todėl nebuvo teisinio pagrindo ginčo žemės sklypo neparduoti UAB „Serfas“.

Atsakovas UAB „Serfas“ atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 124-129).

Atsiliepime nurodė ir jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenys nustatyti dar 2000 m. birželio 14 d. 2012 m. spalio 2 d. UAB „Serfas pagal pirkimo-pardavimo sutartį nupirko dalį šiame sklype esančių kiemo statinių, o 2013 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo visus minėtame sklype esančius statinius. Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. UAB „Serfas“ sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , valdė Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8S-N-147 pagrindu. Pažymėjo, kad kiemo statiniai, esantys minėtame sklype yra gamybinių dirbtuvių 8G1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) priklausiniai bei naudojami eksploatuojant šiuos pastatus. Jokių statinių, neturinčių aiškios funkcinės paskirties, sklype nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 8 d. ir 2014 m. vasario 26 d. M. C. ir jos teisių perėmėja buvo informuotos, kad visas žemės sklypas yra naudojamas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti, tačiauadministracinių aktų susijusių su sklypo išnuomojimu neginčijo. 2005 m. kovo 24 d. M. C. sutiko, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik į 0,2605 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 116-114). M. C. ir jos teisių perėmėja nereiškė ir šiuo metu nereiškia jokių reikalavimų dėl žemės sklypo suformavimo neteisėtumo, o tik nurodo teisės aktais nepagrįstą nuomonę, kad valstybinės žemės išnuomojimo faktas, netrukdė nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos dėstomus motyvus, jog tariamai dalis žemės sklypo yra laisva (neužstatyta), todėl turėtų būti grąžinama natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintuose žemės sklypų planuose apie laisvą (neužstatytą) žemę niekada nebuvo nustatyta, kad žemės sklype Technikos g. 7B, Kaune, yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises M. C., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas vilkino atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su šio žemės sklypo suformavimu nuosavybės teisių atkūrimui. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl administracinio akto teisėtumo ar vilkinimo, neprašo šių terminų atnaujinti, todėl skundas turėtų būti atmestinas.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. U. atstovas P. U. prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens E. K. atstovas R. K. prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjai B. C., jos įgaliotam atstovui R. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. U., E. K. ir A. P. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) nustatyta tvarka (b. l. 145, 146, 147, 148). Byloje gautas pareiškėjos B. C. įgalioto atstovo R. S. prašymas bylą nagrinėti pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 177). Byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. C. (mirusi) 1991 m. gruodžio 17 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto valdybą, prašydama atkurti nuosavybės teisę į J. U. išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) . (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 11). Iš U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 duomenų matyti, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvęs savininkas J. U. nuosavybės teise valdė 9,56 ha žemės (duomenys neskelbtini) . Remiantis 1935 m. Kauno apskrities. Pažaislio valsč., Petrogrado k., žemės vienkiemiais išskirstymo planu ir 1991 m. birželio 25 d. archyvo pažymėjimu Nr. U-22, Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba 1996 m. liepos10 d. nustatė iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. U. valdytos žemės ribas ir parengė šių ribų planą. Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. U. valdytos žemės ribas.2002 m. balandžio 26 d. ir 2003 m. kovo 24 d. ji, kartu su kitais pretendentais, kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių pareikšdama, kad jų nuostata dėl atkuriamų nuosavybės teisių į žemę nepakito, t. y. žemę nori atgauti natūra (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 57, 65). 2003 m. liepos 17 d. Kauno m. Žemėtvarkos skyriuje buvo gautas M. C., kartu su kitais pretendentais, prašymas kiekvienam iš jų į 0,39 ha žemės atkurti natūra, o už likusią žemę atlyginti nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 80). 2005 m. lapkričio 25 d. M. C. prašė už 0,20 ha žemės išmokėti kompensaciją pinigais, o 2007 m. kovo 26 d. prašymu Kauno apskrities viršininko administracijos prašė jai 12 a. Kauno mieste išlikusios žemės grąžinti natūra (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 131, 150). M. C. mirus (2009 m. gruodžio 8 d.), jos turtą paveldėjo V. J. C. (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 171). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2012 m. vasario 27 d. raštu Nr. 40-2-417 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo skirto nuosavybei atkurti prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 1216 kv. m.), plano schemą (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 182) ir pretendentai 2012 m. balandžio 17 d. pareiškimu susitarė, kad šis sklypas būtų grąžintas visiems lygiomis dalimis (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 198). 2012 m. birželio 27 d. M. C. (mirusios) įpėdinio įgaliotas atstovas susipažino su Laisvos (neužstatytos) žemės buvusioje iki 1940 m. J. U. žemėje planu ir jo ribų paženklinimo-parodymo aktu (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 215, 217). Iš minėto plano matyti, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotas ribojasi su ginčo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) . M. C. įpėdinis ir jo atstovas su minėtos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, besiribojančio su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , ribomis sutiko, jų neginčijo.Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 13 d. sprendimu M. C. (mirusiai) buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, į jai tenkančią J. U. iki nacionalizacijos valdytą žemę, dalį (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 234). V. J. C. mirus (2012 m. rugsėjo 20 d.; U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 206), jo palikimą priėmė pareiškėja B. C. (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 208).Pareiškėjai M. C. nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. U. valdytą žemę atkurtos taip: Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 31 d įsakymu Nr. 02-01-5208 ir sprendimu Nr. 4202 už 2 ha žemės kompensuota vertybiniais popieriais (akcijomis); Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 02-01-5965 ir sprendimu Nr. 5866 bendrosios dalinės nuosavybės teise grąžinta natūra 0,2605 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , dalis - 0,0652 ha; Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-13309 ir sprendimu Nr.6293 už 0,2 ha žemės kompensuota pinigais; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 13 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-30 bendrosios dalinės nuosavybės teise grąžinta natūra 0,1216 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , dalis - 0,0304 ha; į likusią M. C. (mirusiai) tenkančią dalį, t. y. 0,0944 ha J. U. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) , Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-336 atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais (b. l. 34).

Taip pat iš J. U. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I ir II dalies, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , žemės tvarkymo bylos Nr.1383 I ir II dalies duomenų matyti, kad Kauno miesto valdyba 1996 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1030 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų" nusprendė pritarti žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), iki 19960 kv. m., prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliajam planui. Vadovaujantis šiuo sprendimu, buvo parengtas ir patvirtintas 1,9794 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, planas. Bylos nagrinėjimo metu, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str. nuostatomis, išaiškino pareiškėjos atstovui teisę pareikšti skundo reikalavimą dėl minėto akto panaikinimo, tačiau pareiškėja ir jos atstovas šia teise iki teismo sprendimo priėmimo nepasinaudojo (administracinės byla, b.l. 142, 143, 177). Kauno apskrities viršininko administracija 2000 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 02-01-4717 nusprendė 1.9794 ha naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , išnuomoti 99 metams UAB „Mitoda". 2000 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2000-0743 UAB „Mitoda" buvo išnuomotas 1,9794 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , 99 metams. UAB „Mitoda" pardavė visus 1,9794 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) , esančius pastatus ir statinius UAB „Serfas". Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-731 "Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) nuomos" išnuomojo UAB „Serfas" 41 metams 1,9794 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , ir sudarė 2013 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-147. Vadovaujantis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto kadastro duomenimis žemės sklype (duomenys neskelbtini) , yra įregistruoti aštuoni administracinės, gamybos (pramonės), sandėliavimo, pagalbinio ūkio paskirties ir kiti statiniai - kiemo statiniai (aikštelės, tvora).

Nacionalinės žemės tarnybos Prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014 m. gegužės 16 d. gavo UAB „Serfas“ prašymą parduoti 1,9794 ha naudojamą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos", 16.3 papunkčiu, 19 ir 26 punktais, bei atsižvelgiant į UAB „Serfas" 2014 m. gegužės 16 d, prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-789 „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ pardavė 1,9794 ha valstybinį žemės sklypą UAB „Serfas". 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 8SUJ-29, registro notarinio Nr. (duomenys neskelbtini) , o 2014 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 8SUJ-28 žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , buvo perduotas UAB „Serfas".

Atsakovas UAB „Serfas“ nurodė, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl administracinio akto teisėtumo ar vilkinimo, neprašo šių terminų atnaujinti, todėl skundas turėtų būti atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 33 straipsnis, reglamentuojantis skundų padavimo teismui terminus, numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą ( neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t.y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys. Neturėdamas tokios informacijos suinteresuotas asmuo, visų pirma, neturi galimybės spręsti, kaip administracinis aktas įtakoja jo teises bei teisėtus interesus; antra, jis negali pateikti minimalius formos ir turinio reikalavimus atitinkančio skundo teismui.

Iš bylos aplinkybių ir įrodymų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių atkurti nuosavybės teises į likusią pareiškėjai tenkančią J. U. turėtą žemės valdos dalį 0,0944 ha žemės natūra, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-7).Byloje kitais įrodymais nepaneigta, jog pareiškėja apie ginčijamus atsakovo aktus, kuriais jai buvo atkurtos nuosavybės teisės pinigais, parduotas ginčo žemės sklypas, turinį sužinojo nagrinėjant bylą teismeNacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kartu su atsiliepimais į skundą pateikus juos į bylą ( I t., b.l. 87, 197), objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjai ar jos atstovui buvo žinoma informacija apie ginčijamus aktus tokia apimtimi, kuri suteiktų galimybę paduoti skundą teismui, nepateikta, todėl pripažintina, jog įstatymu nustatyto termino kreiptis į teismą dėl šių aktų pripažinimo neteisėtais, kurie susiję su pirminiu skundo reikalavimu įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių atkurti nuosavybės teises į likusią pareiškėjai tenkančią J. U. turėtą žemės valdos dalį 0,0944 ha žemės natūra, esančią (duomenys neskelbtini) , pareiškėja nėra praleidusi (b.l.5-7, 32-33, 38-41, 103-106).

Pareiškėja ginčija atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-336, 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-789 dalį, kuria parduotas UAB „Serfas“ žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, ir atsakovo UAB „Serfas“ sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį iš esmės dėl to, kad,jos nuomone,į dalį šio žemės sklypo atsakovas gali atkurti nuosavybės teises natūra pagal pretendentų pareikštą valią, nes jis patenka į buvusio savininko J. U. 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas ir nėra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas panaikinti administracinį aktą dėl nuosavybės teisių į 0,0944 ha žemės sklypą atkūrimo pinigais pareiškėjai yra pagrindinis, o kiti trys – išvestiniai, kurie galėtų būti tenkintini tik patenkinus pagrindinį skundo reikalavimą.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka(toliau – ir Tvarka), kiti teisės aktai.

Pagal Atkūrimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-05-01 iki 2014-11-01) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų (...).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, jog, tai, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar žemė yra laisva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys :2004 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-586-04; 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1677/2008, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 -880/2009).

Taigi, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3punkto nuostatos ir šios teisės normos taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą, privalu nustatyti, kokia žemė ( ar jos dalis) yra valstybės išperkama, o kokia dalis laisva, t.y. į kurią galima nuosavybės teises natūra. Tai paaiškėja detaliojo planavimo procedūrų metu, kurių metu nustatoma, koks žemės plotas yra reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, todėl pareiškėjos argumentas, kad tik išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pagal pareiškėjos prašymą buvo galimas teritorijos planavimas, yra nepagrįstas. Taigi, pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą natūra turėtoje vietoje žemė grąžinama, jei ji neužstatyta (išskyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais statiniais) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei kitais pagrindais, išvardytais 12 straipsnyje. Nei nurodytame Atkūrimo įstatymo5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nei kitose šio įstatymo nuostatose nepateikta neužstatytos žemės sampratos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas naudojamas. Ši taisyklė turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. UAB „Lankava“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-80/2012).

Pareiškėja skunduose nurodė, kad buvusio savininko žemė yra kartografuota ir nustatytos jos ribos patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , ribas. Remiantis žemės sklypo planu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kuriame pažymėtos statinių funkcionavimui reikalingos žemės sklypo dalys, matyti, kad sklypo dalyje „B“, kurį sudaro 3020 kv. m. ploto dalis yra ginčo teritorija, jame įregistruoti kiemo statiniai, t.y. kiemo aikštelė b7, b8, b9 ir tvora t5,t2, t6, kurie yra tie patys kiemo statiniai, kurių dalis yra jau atkurtame sklype Nr.1, esančiame Kaune, prie (duomenys neskelbtini) . Mano, kad šie statiniai nėra nuolatiniai ir turintys aiškią funkcinę paskirtį, todėl teigė, kad ginčo žemės sklypas galėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu.

Kaip matyti iš jau nustatytų pagrįstų aplinkybių,nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų( b. l. 78-92, 130-136), atsakovo UAB „Serfas“ pateikto žemės sklypo (19749 kv. m.) dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti,plano (b.l.180), trečiojo suinteresuoto asmens E. K. pateikto žemės (19794 kv. m.)dalių funkcionavimo nustatymo plano,UAB „Serfas" 2014 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2014 m. rugsėjo 4 d. priėmimo-perdavimo akto, Nr.8S41-28, pagrindu įgijo nuosavybės teises į 1,9794 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , kurio kadastro duomenys nustatyti dar 2000 m. birželio 14 d. UAB „Mitoda" ir UAB „Šerfas" 2012 m. spalio 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria UAB „Serfas" nupirko dalį kiemo statinių, o 2013 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , UAB „Serfas" iš UAB „Mitoda“ nupirko visus statinius ginčo žemės sklype, t. y. administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio statybos pabaiga-1975 m; gamybines dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurių statybos pabaiga- 1975 m.; acetileno generatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios statybos pabaiga- 1975 m.; transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios statybos pabaiga-1992 m.; sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio statybos pabaiga- 1989 m.; stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios statybos pabaiga-1980 m. bei kitus kiemo statinius (kiemo aikštelė b1, b2, b3, b4, b5, b10, tvora t1, t3, t4) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ),kurių statybos pabaiga-1998 m., kurie priklauso gamybinėms dirbtuvėms; kiemo statinius (kiemo aikštelė b8, tvora t5, t2) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurių statybos pabaiga- 1998 m., kurie taip pat priklauso gamybinėms dirbtuvėms; o aikštelė b13 (3151 kv. m.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios statybos pabaiga-2014 m. bei kiti statiniai (aikštelė b11, b12)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios statybos pabaiga-2014 m. priklauso taip pat gamybinėms dirbtuvėms; kiti statiniai (tvora t 7, t 8, stoginė 12I1g)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurių statybos pabaiga- 2014 m., priklauso administraciniam pastatui.Taigi, jau nuo 2013 m. liepos 11 d. (o aikštelę b13, tvorą t7, t8, stoginę 12I1g, aikštelę b11, b12 nuosavybės teise valdo nuo 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. kovo18 d.) UAB „Serfas" nuosavybės teise valdo visus statinius, įgytus iš ankstesnio savininko UAB „Mitoda", esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurių statybos pabaiga nuo 1975 m. iki 2014 m. kovo 18 d., t. y. iki ginčo spendimo priėmimo. UAB „Serfas" statinius įsigijo gavusi Nacionalinės žemes tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimus, kuriuose nebuvo jokiųsąlygų dėl perleidžiamų statinių, t.y. nebuvo nurodyta, kad UAB "Serfas" nejgyja teisės naudotis atitinkamai žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamųjų daiktų buvęs savininkas UAB "Mitoda". Pagrindinis statinys žemės sklype yra gamybines paskirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; užstatytas plotas 2427 kv.m), taigi jo eksploatacijai yra būtina atitinkamai didesnė teritorija-įvažiavimai, apsisukimo aikštelės, sandėliavimo teritorija, o į pareiškėjos nurodomą žemės sklypo dalį, kuri jos manymu yra laisva, patenka aikštelės b2, b12, b14, b8, b11, kurių statybos pabaigos metai-2014 m., 1998 m., ir kurios tarnauja kitiems minėtiems statiniams.

Žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą.

Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus - faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, Šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto kadastro duomenis ginčo žemės sklype įregistruoti aštuoni statiniai, tai laikytina, kad jie yra pastatyti įstatymų nustatyta tvarka ir toks žemės sklypas pagal aukščiau pateiktą Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą yra laikytinas užstatytu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr.1T-(7.5)-59 „Dėl P. U., R. K. ir R. S. skundo išnagrinėjimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas buvo įpareigotas atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę, be kita ko, nustatyti, ar visas žemės plotas naudojamas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams (įrenginiams) su priklausiniais (jeigu tokie yra) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį (b. l. 167-174). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad visas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plotas yra naudojamas esantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti pagal įregistruotą jų paskirtį (b. l. 175).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014 m. vasario 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. U. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 347). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 70-2-1459 atsakovą informavo, kad J. U. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta bei pateikė paaiškinančią dokumentinę informaciją (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 368-367).

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-05-01 iki 2014-11-01) nustatė, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Iš minėto įstatymo bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte įtvirtintų teisės normų analizės matyti, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą savo nuožiūra atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškia jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Taigi minėtos nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atliko Atkūrimo įstatyme numatytus veiksmus galimos laisvos (neužstatytos) žemės nustatymui J. U. turėtos žemės ribose ir laisvos (neužstatytos) žemės minėtoje teritorijoje nenustatė. Minėtas nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, jog laisva (neužstatyta) žemė J. U. turėtos žemės ribose yra arba jos gali būti, pareiškėja teismui nepateikė (ABTĮ 57 str.). Todėl teismas daro išvadą, kad ginčijamas atsakovo priimtas 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 8S-(14.8.3)-336, kuriuo atkurtos M. C. nuosavybės teisės, atlyginant už 0,0944 ha žemės pinigais, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-336 panaikinimo ir atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui atkurti nuosavybės teises M. C. į likusią J. U. turėtą žemę valdos dalį 0,0944 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) , natūra, o skundo reikalavimas pripažinti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (tarnautojai) vilkino atkurti nuosavybės teises natūra, pripažintinas skundo aplinkybe.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad dar 1996 m. spalio 22 d. Kauno miesto valdyba sprendimu Nr. 1030 (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 248, 249), pritarė sklypo prie (duomenys neskelbtini) esančio iki 19960 kv. m. žemės sklypo, kuris vakaruose ribojasi su Technikos gatve, šiaurėje - su akcinės bendrovės „Dara“ sklypu, rytuose – su valstybine žeme, pietuose - su uždarosios akcinės bendrovės „Sanda“ sklypu, sumažintos apimties detaliajam planui bei pasiūlė Kauno apskrities valdytojui sudaryti ilgalaikę sklypo nuomos sutartį su tuometiniu pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) , savininku UAB „Mitoda“ (b. l. 82-92).

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių pastatų ir kiemo statinių žemės dalių funkcionavimo nustatymo planas (b. l. 151), 2012 m. gruodžio 15 d. suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriumi, patvirtina, kad žemės sklypo dalies 1,6774 ha (dalis „A“) savininkas (naudotojas) tuo metu buvo UAB „Mitoda“, žemės sklypo dalies 0,3020 ha (dalis „B“) savininkas (naudotojas) buvo UAB „Serfas“. UAB „Serfas“ tapus visų žemės sklype (duomenys neskelbtini) , esančių pastatų, statinių savininku (2013 m. liepos 11 d. sutartimi įgijus pastatus, statinius iš UAB „Mitoda“, b. l. 82-92) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-731 (b. l. 27-28) išnuomojo keturiasdešimt vieneriems metams UAB „Serfas“ 1,9794 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir tuo tikslu sudarė 2013 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-147 (b. l. 29-31).

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas, UAB „Serfas“ prašant ir vykdydamas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16.3 papunkčio, 19 ir 26 punktų reikalavimus, ginčijama2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-789 2 dalimi pardavė UAB „Serfas“ 1,9794 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), užstatytą UAB „Serfas“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais, 2014 m. rugsėjo 4 d. sudarė minėtos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 8SUJ-29 (b. l. 57-60) bei 2014 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 8SUJ-28 (b. l. 56) perdavė valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , sklypo pirkėjui - UAB „Serfas“.

Pareiškėja skunde nenurodė ir teismas nenustatė, kad ginčijamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vedėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymas bei tarp atsakovų sudaryta 2014 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis pažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimus, ar prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-789 2 dalį, kuria parduotas UAB „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartį Nr. 8SUJ-29, sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Serfas“, registro Nr. 5988; netinkintini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-336 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. C.“, atlyginant už 0,0944 ha žemės pinigais, įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises M. C. į likusią J. U. turėtą žemę valdos dalį 0,0944 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) , natūra, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-789 „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ 2 dalį, kuria parduotas UAB „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą taip pat panaikinti 2014 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8SUJ-29, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, ir UAB „Serfas“, notarinio registro Nr. 5988, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. C. skundąatmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiRimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė