- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- II-193-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00361-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. P.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei D. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal T. P. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), T. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 110 straipsnio 2 dalį 550 Eur bauda už tai, kad 2020 m. liepos 30 d., 10 val. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pažeidimai pašalinti iš dalies, t. y. Žemės sklypo pietinėje pusėje pašalinti tvora ir voljeras bei įrengta nauja tvora, o Žemės sklypo šiaurinėje pusėje esanti tvora neperkelta, taigi, dalis 2018 m. gruodžio 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų pažeidimų nepašalinti, o būtent - užimtas 8 kv. m valstybinės žemės plotas. Šiais veiksmais T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl tai, kas išdėstyta, objektyviai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas - padarytas pakartotinai).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas T. P. skundas dėl jai skirtos nuobaudos sušvelninimo. Skunde paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnyba 2020 m. liepos 31 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog 2018 m. gruodžio 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyti pažeidimai pašalinti iš dalies. Informuoja, kad tvora šiaurinėje žemės sklypo pusėje nebuvo perkelta dėl nepalankios epideminės Covid-19 koronoviruso infekcijos ir šalyje įvesto griežto karantino. Paskelbus karantiną visoje šalyje buvo ribojimas judėjimas, susitikimai, įmonės ir darbininkai buvo priverstinės pravaikštose ar atostogose. Dėl šios priežasties negalėjo pasamdyti darbininkų, kurie perkeltų tvorą. Kiti pažeidimai sklypo pietinėje pusėje buvo pašalinti dar iki karantino paskelbimo, o šiaurinėje pusėje pažeidimų pašalinti nespėjo. Pažymėjo, kad yra našlė. Jos vyras I. P. mirė (duomenys neskelbtini) todėl pati dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės tvoros perkelti negalėjo. 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnyba dėl šio tvoros užimto laisvo valstybinio žemės sklypo pripirkimo prie esamos namų valdos, tačiau gavo atsakymą, kad šis plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Jos mėnesinės pajamas sudaro gaunamą senatvės ir našlių pensijas, kurių bendras dydis - 338,30 Eur. Paskirta 550 Eurų bauda 1,5 karto viršija jos mėnesinės pajamas ir labai neigiamai atsilieps jos pragyvenimui. Dėl šios priežasties prašo teismo atleisti nuo paskirto piniginės baudos arba ją sumažinti 50 proc.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal NŽT direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ pirmą kartą atliko neplaninį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje 2018 m. gruodžio 6 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2018 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. patikrino vietovėje žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė žemės naudojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimas neatitinka nustatytų žemės sklypo ribų, nes žemės sklypo pietvakarinėje ir šiaurinėje dalyje esanti tvora įsiterpia į laisvą valstybinę ir užima 126 m² laisvos valstybinės žemės dalį, pietvakarinėje žemės sklypo dalyje esanti malkinė taip pat patenka į laisvą valstybinę žemę ir užima 20 m² laisvos valstybinės žemės dalį, kas objektyviai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės užėmimo) požymius.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. gruodžio 19 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad „ <...>Dėl sklypo sutvarkymo iki 2020.08.31 bus padarytas, atstatytos tvoros. Pietvakarinė žemės sklypo pusė ir pietinė žemės sklypo pusė. <...>“.
NŽT Vilniaus rajono skyrius, dalyvaujant pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)su administraciniu nurodymu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Šiame administracinio nusižengimo protokole pagal surašytą nurodymą pareiškėja turėjo sumokėti 150,00 eurų baudą. Kartu su administraciniu nurodymu pareiškėjai buvo nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar pašalinti aukščiau minėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo tvarkos pažeidimai, pakartotinis žemės sklypo patikrinimas vietoje bus atliktas 2020 m. liepos 30 d. 10.00 val. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. sumokėjo baudą ir įvykdė administracinį nurodymą.
NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2020-07-30 10.00 vai. pakartotinai patikrino vietovėje žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė 2020 m. liepos 31 d. žemės naudojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pažeidimai pašalinti iš dalies, t. y. žemės sklypo pietinėje pusėje pašalinti tvora ir voljeras bei įrengta nauja tvora, o žemės sklypo šiaurinėje pusėje esanti tvora neperkelta, taigi, dalis 2018 m. gruodžio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų pažeidimų nepašalinti, o būtent - užimtas 8 kv. m valstybinės žemės plotas. Nurodytais veiksmais pažeisti Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimai, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tai, kas išdėstyta, objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas - padarytas pakartotinai) požymius.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. gegužės 25 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir pareiškėjai buvo skirta administracinė nuobauda - 550 eurų bauda. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija valstybinės žemės užėmimo fakto, ji sutinka, kad aukščiau minėtas žemės naudojimo pažeidimas buvo padarytas, ginčo dėl to nėra. Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, išklausęs pareiškėjos paaiškinimus žodžiu, skyrė minimalią baudą. Pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą žodžiu, nepateikė jokių įrodymų dėl sunkios finansinės būklės, kuriuos NŽT Vilniaus rajono skyrius būtų galėjęs įvertinti ir galbūt priėmęs sprendimą skirti švelnesnę nuobaudą. Konkrečiu atveju paskirta administracinė nuobauda yra teisinga, proporcinga ir protinga, todėl nėra pagrindo ją keisti ir skirti švelnesnę nuobaudą, manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo konkrečiu atveju, bus pasiekti tik esant realiai piniginei baudai. Prašo skundą atmesti, o nutarimą palikti galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje T. P. savo skundą palaiko ir prašo neskirti ar sumažinti jai paskirtą baudą. Papildomai nurodė, kad dėl pandemijos jai labai sunku buvo rasti darbininkų, kurie galėtu jai padėti perkelti augalus. Jos vyras mirė, o jai vienai labai sunku. Jokių papildomų pajamų neturi. Pasižada, kad rudenį perkels ir tvorą ir augalus.
Atsiliepimas
NŽT Vilniaus rajono skyrius atstovė D. M. teismo posėdyje prašo nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjamas užsitęsė dėl pandemijos ir žmogiškųjų išteklių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas .
Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas - savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas- padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šiuo atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir T. P. kaltės nėra. Nacionalinės žemės tarnybos įgalioti pareigūnai kruopščiai patikrino analizuotiną situaciją ir pagrįstai užfiksavo padarytą administracinį nusižengimą. Skundu tik prašoma pakeisti 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl tam tikrų aplinkybių, dėl kurių teismas pasisakys žemiau, skirti įspėjimą arba sumažinti paskirtą baudą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra daugiau nei 65-eri metai, būtent 68-eri metai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas nutarime tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą. T. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis) nenustatyta.
Sutiktina su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad tvora šiaurinėje žemės sklypo pusėje nebuvo perkelta dėl nepalankios epideminės Covid-19 koronoviruso infekcijos ir šalyje įvesto griežto karantino. Paskelbus karantiną visoje šalyje buvo ribojimas judėjimas, susitikimai, įmonės ir darbininkai buvo priverstinės pravaikštose ar atostogose ir dėl šios priežasties negalėjo pasamdyti darbininkų, kurie perkeltų tvorą. Tuo labiau ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad bylos nagrinėjamas užsitęsė dėl pandemijos ir žmogiškųjų išteklių.
Be to, iš pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pažymos matyti, kad T. P. yra senatvės pensininkė, jos senatvės pensija kas mėnesį siekia kiek daugiau nei 300 Eur, gauna našlių pensiją, kuri sudaro 32 Eur. Akivaizdu, kad net ir minimali ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda tokiam asmeniui finansiškai būtų itin skausminga, iš esmės asmuo balansuotų ties riba, ar galėtų patenkinti net savo būtiniausius poreikius.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad kurį laiką neteisėtai užimtas valstybinės žemės sklypas, kuris yra nedidelio ploto, padarė ženklią žalą valstybei, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Teismas, įvertinus išdėstytas aplinkybes (tame tarpe – dėl dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo, atsižvelgdamas į jau minėtų aplinkybių visumą – sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pritaikius T. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. 200 eurų. Visai neskirti administracinės nuobaudos ar skirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą (įspėjimą), teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
T. P. skundą tenkinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 550 eurų dydžio bauda, pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, T. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.